- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-596-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15854-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Leonidui Zubanovui
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Leonidui Zubanovui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas 2017-12-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui) pateikė ieškinį, juo prašė: pripažinti informaciją, paskleistą atsakovo advokato Leonido Zubanovo 2014-09-02 pranešime, arba jos dalį apie tai, kad ieškovas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, jam skirta 2014-08-06 Klaipėdos VGTPT skyriaus sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir materialine bei procesine teise civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, neatitinkančia tikrovės, kadangi ši informacija neatitinka tikrovės ir jos paskleidimas sukėlė ieškovui sunkias teisines pasekmes bei materialinę ir moralinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-12-28 nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – LITEKO sistema) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (Klaipėdos miesto apylinkės teisme) išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui advokatui Leonidui Zubanovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų atšaukimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtoje byloje išnagrinėtas ieškovo reikalavimas pripažinti duomenis, kuriuos savo pranešime 2014-09-02 išplatino atsakovas, jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, skirta 2014-08-06 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, taip pat materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, taip pat atsakovo teiginius, jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais realybės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-15 priėmė sprendimą, juo ieškovo ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kurį vėliau patikslino, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-28 nutartį.Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017 pateikti reikalavimai yra tokie patys, kaip ir pateikti pirmosios instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2-18644-1067/2017.Apeliantas nurodė, jog ginčai su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriumi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme tęsiasi nuo 2014 metų, nagrinėjant ginčus nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Faktai apie atsakovo neteisėtus veiksmus yra pateikiami visuose panašiuose ginčuose ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (Klaipėdos apygardos administracinis teismas) išnagrinėjo jau daugiau kaip 20 panašių ginčų, tačiau nėra atsisakę priimti skundo dėl to, jog ginčas yra iškeltas tos pačios šalies tais pačiais pagrindais. Nurodė, jog teismas visada mato skirtumą tarp nagrinėjamų bylų ir supranta nukentėjusiojo lūkestį pasiekti teisingumą ir apginti savo teises išnaudojant visas teisines galimybes.Apeliantas nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017 ieškinys buvo atmestas motyvuojant, kad nebuvo nustatytas faktas, kad atsakovas išplatino toliau nurodytą informaciją, neatitinkančią tikrovės. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepaneigė fakto, jog šmeižiantys jį faktai, nurodyti atsakovo dokumentuose, sukėlė apeliantui ilgalaikes sunkias pasekmes.Apeliantas nurodė, jog Regionų administracinis teismas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) 2017-10-18 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-4965-439/2017, kurioje nurodė, kad šis ginčas yra spręstinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas tiesiog vengė atlikti savo funkciją – įgyvendinti teisingumą, dėl to pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir fundamentalios žmogaus teisės, garantuojamos Europos Konvencijos.Apeliantas nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje aiškiai ir konkrečiai nurodyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis kriterijai. EŽTT principas nediskriminuoti yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisių apsauga.Apeliantas nurodė, Regionų administracinis teismas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. AS-1047-1062/2017 nurodė konstitucinius teisminės gynybos principus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas atskirąjį skundą prašo atmesti.Atsakovas nurodė, jog naujas apelianto ieškinys, pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra apelianto grasinimų įgyvendinimas. Apeliantas nesąžiningai reikšdamas ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl CPK 95 straipsnio pagrindu prašo paskirti apeliantui baudą. Atsakovas nurodė, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apelianto ieškinys yra pareikštas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti.Atsakovas nurodė, jog 2017 metų pradžioje apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui, juo prašė pripažinti duomenis, kuriuos, apelianto manymu, atsakovas išplatino savo 2014-08-02 pranešime Klaipėdos tarnybai, neatitinkančiais tikrovės ir padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisti iš atsakovo 1 000 Eur (civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-05-15 sprendimu apelianto ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017-05-15 sprendimas buvo paliktas galioti (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1403-459/2017). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad duomenų išplatinimo fakto nebuvo, kad atsakovas 2014-09-02 pranešimą rengė vykdydamas savo prievolę, numatytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje.Atsakovas nurodė, jog apelianto 2017-12-15 ieškinys visiškai analogiškas, t. y. pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tik skiriasi tuo, jog apeliantas sumažino prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį nuo 1 000 Eur iki 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto 2017-12-15 ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pripažino kaip tapatų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017), t. y. pareikštą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2017-12-15 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui) pateikė ieškinį, juo prašė: pripažinti informaciją, paskleistą atsakovo advokato Leonido Zubanovo 2014-09-02 pranešime, arba jos dalį apie tai, kad ieškovas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, jam skirta 2014-08-06 Klaipėdos VGTPT skyriaus sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir materialine bei procesine teise civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, neatitinkančia tikrovės, kadangi ši informacija neatitinka tikrovės ir šios informacijos paskleidimas sukėlė ieškovui sunkias teisines pasekmes bei materialinę ir moralinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarytos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (Klaipėdos miesto apylinkės teisme) išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017 pagal 2017-02-01 ieškovo V. S. ieškinį atsakovui advokatui Leonidui Zubanovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų atšaukimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtoje byloje išnagrinėtas ieškovo reikalavimas pripažinti duomenis, kuriuos 2014-09-02 pranešime išplatino atsakovas, jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, skirta 2014-08-06 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, taip pat materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, taip pat atsakovo teiginius, jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.CPK137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010-09-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2010; kt.). Pirmiau nurodytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principas), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia. Suinteresuotas asmuo teismo ar arbitražo sprendimą, kurį mano esant neteisėtą ar nepagrįstą, turi teisę skųsti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2017-12-28 teismo nutartimi, suformuluotas reikalavimas yra tapatus (faktiškai identiškas) apelianto ankstesniam ieškinio reikalavimui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-3616-642/2017, kurioje ieškinys atmestas. Šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (bylos Nr. 2A-1403-459/2017) įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-29 nutartimi nurodytas apelianto reikalavimas atmestas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad dėl to paties ieškinio reikalavimo negali būti pradėtas dar vienas teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentui, jog vien prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimas nuo 1 000 Eur iki 500 Eur nereiškia, kad apeliantas pakeitė ieškinio dalyką, nes materialinis teisinis reikalavimas išlieka tas pats ir tai nepaneigia ieškinio tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog naujai pateikto ieškinio pagrindu nurodytos apelianto aplinkybės nepatvirtina atsiradimo naujų ir iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio ieškinio faktinis pagrindas, dalykas ir šalys nėra skirtingi ir tai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai – atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad apeliantui buvo priimtas nepalankus sprendimas, neduoda pagrindo abejoti teismo šališkumu.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos paskyrimo
Atsakovas prašė paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 straipsnis).CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliantas manydamas, jog jo pažeista teisė nebuvo apginta, dar kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pagrįstai ir buvo atsisakyta priimti, tačiau tai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo apeliantui taikyti CPK 95 straipsnio normas. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-28 nutartį palikti nepakeistą.