- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-299-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07662-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- V. A. Č.
- Advokatai
- Modestas Vogulis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. Č., atstovaujamos advokato Modesto Vogulio, atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1438-840/2014 pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl V. A. Č. bankroto bylos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. A. Č. iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras (2 t., b. l. 52–58).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „General Financing“ 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti V. A. Č. bankroto bylą, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, motyvuodamas tuo, kad bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis (2 t., b. l. 136–137, 3 t., b. l. 24–25). V. A. Č. nurodė, kad pardavė gyvenamąjį namą su atpirkimo teise ir gautus pinigus paskolino L. J.; skolos L. J. jai negrąžino; norėdama atpirkti namą, ji skolinosi pinigus, jos gaunamų pajamų skoloms padengti nebepakako, todėl susikaupė skolos. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis bankrutuojančios V. A. Č. nurodytas ir jos parduotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise jai niekada nepriklausė, nuosavybės teisės į jį buvo registruotos jos sutuoktinio A. Č. vardu ir gyvenamasis namas buvo jo asmeninė nuosavybė, todėl tik jis ir galėjo jį parduoti bei už namą gautus pinigus skolinti L. J., t. y. L. J. kreditoriumi yra ne bankrutuojantis asmuo V. A. Č., o jos sutuoktinis A. Č.. Be to, neteisingai nurodyta, kad L. J. suteiktos paskolos terminas jau yra suėjęs, nes sudarytoje paskolos sutartyje nėra nurodyta, kada turi būti grąžinta 110 000 Lt skola, kuri nėra teismo priteista nei bankrutuojančiam asmeniui, nei jos sutuoktiniui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, bankrutuojančio asmens nurodytas gyvenamasis namas 2010 m. sausio 11 d. buvo parduotas D. Z. su atpirkimo teise, kuri 2010 m. birželio 3 d. šį gyvenamąjį namą pardavė R. S. be atpirkimo teisės. Nurodytas gyvenamasis namas 2013 m. gruodžio 19 d. dar kartą buvo parduotas R. V. ir A. V. be atpirkimo teisės. Tokiu atveju nei V. A. Č., nei jos sutuoktinis nurodyto gyvenamojo namo atpirkti nebegalėjo. Teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys bankrutuojančio asmens nurodytas jos nemokumo aplinkybes, t. y. kad ji iš kreditorių pasiskolintus pinigus skyrė namui atpirkti. Be to, suinteresuotas asmuo akcentavo ir bankrutuojančio asmens nesąžiningumą, pateikiant neteisingus duomenis pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. V. A. Č. nurodo, jog kreditai buvo imami siekiant mokėti įmokas namo atpirkimui, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokios įmokos apskritai buvo mokamos. Taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodytas namas buvo parduodamas vis kitiems asmenims su atpirkimo teise, kurios buvimas bent kažkiek pagrįstų teiginius, kad būtent šiam tikslui buvo skiriami iš kredito įstaigų gaunami pinigai. Taip pat nėra įrodymų, kad 110 000 Lt apskritai buvo paskolinta L. J.. Dėl šių priežasčių kyla abejonių, ar šie pinigai nebuvo panaudoti pačios pareiškėjos poreikiams tenkinti, kadangi, skolinant tokią sumą, buvo sudaryta tik paprasta rašytinė sutartis be paskolos davėjų parašų, paskolos grąžinimo termino. Nėra įrodymų, kad paskolos gavėjui buvo pareikštas reikalavimas dėl paskolos grąžinimo bei įrodymų, kad šios paskolos (ar dalies) L. J. negrąžino (jei apskritai paskola jam buvo suteikta). Taip pat nepateiktas įgaliojimas, kurio pagrindu A. Č. paskolą suteikė A. Č. vardu.
Atsiliepimas
Bankrutuojantis asmuo V. A. Č. atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo (3 t., b. l. 7–9) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti. Pareiškime teismui dėl bankroto bylos jai iškėlimo nurodytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – priklausė jai kartu su sutuoktiniu A. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ji turėjo teisę sudaryti nurodyto gyvenamojo namo perleidimo sandorį ir už namą gautus pinigus skolinti L. J., t. y. tapti jo kreditore. Tai, kad nėra teismo sprendimo dėl L. J. suteiktos paskolos priteisimo, nereiškia, jog nurodyta L. J. prievolė neturi būti vykdoma.
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „ITM Inkasso“ atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo (3 t., b. l. 11) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, mano, jog jame pateikti argumentai yra pagrįsti ir teisėti, todėl neprieštarauja bankroto bylos nutraukimui.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pareiškimą dėl V. A. Č. bankroto bylos nutraukimo tenkino ir V. A. Č. bankroto bylą nutraukė (4 t., b. l. 4–10).
Teismas, įvertinęs bankrutuojančio asmens V. A. Č. ir jos atstovo paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ teiginiai dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 5 nuo 1993 m. gegužės 25 d. A. Č. vardu, tačiau pareiškėjos ir A. Č. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl minėtas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai, kad jis buvo įregistruotas vieno sutuoktinio vardu. Teismo posėdžio metu bankrutuojanti V. A. Č. ir jos atstovas pateikė teismui A. Č. 2009 m. gruodžio 10 d. išduotą ir notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriame įgaliojo A. Č.: parduoti visą jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį už bet kokio dydžio kainą ir įgaliotinio sąlygomis bei nuožiūra, <...> sudaryti ir pasirašyti nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį arba pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį,<...> gauti pinigus už parduotą turtą; atpirkti nurodytą turtą, sumokėti pinigus, sudaryti ir pasirašyti nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį <...>. Be to, teismo posėdžio metu, t. y. jau po 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties iškelti V. A. Č. bankroto bylą, bankrutuojantis asmuo pateikė 2010 m. spalio 5 d. avansinę sutartį, sudarytą su R. S. (pardavėja). Sutarties dalykas – 61/100 dalis gyvenamojo namo ir 61/100 dalis kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Numatoma sandorio suma – 102 500 Lt. Šioje sutartyje ne kartą ranka yra parašyta ir abiejų šalių pasirašyta, jog šalių sutarimu šio sandorio vykdymas atidedamas, nustatant konkrečias datas. Įvertinęs bankrutuojančio asmens ir jos atstovo paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus nurodytus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ teiginiai dėl nurodyto gyvenamojo namo atpirkimo iš dalies nepagrįsti – teismas laikė įrodytu, kad bankrutuojanti V. A. Č. iki pat 2011 m. balandžio 5 d. turėjo galimybę atpirkti nurodytą gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Teismo posėdžio metu bankrutuojanti V. A. Č. pateikė teismui dar vieną rašytinį įrodymą – ranka surašytą raštelį, pagal kurį 2010 m. balandžio 27 d. E. Z. iš V. A. Č. neva tai gavo 4 500 Lt. Šiuo rašteliu bankrutuojantis asmuo grindė pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytus teiginius, kad nemoki tapo dėl to, kad ėmė kreditus / paskolas, bandydama išsipirkti namą, t. y. dalį skolintų pinigų duodavo namui išpirkti. Teismas pažymėjo, kad skolos raštelyje nenurodyta mokėjimo paskirtis. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais įsigijo ne D. ir E. Z., o tik D. Z. – asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismas sprendė, kad bankrutuojančio asmens pateiktas raštelis neįrodo, kad 4 500 Lt V. A. Č. E. Z. davė, išsipirkdama parduotą gyvenamąjį namą. Teismas nurodė, kad bankrutuojanti V. A. Č. skolinosi ne tik iš suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „General Financing“, o paskolos buvo skiriamos ne tik namui išpirkti. Atkreipė dėmesį, kad V. A. Č. kreditus / paskolas ėmė dar iki gyvenamojo namo ir jo priklausinių pardavimo 2009 m. gruodžio 29 d. Teismas darė išvadą, kad bankrutuojanti V. A. Č. vis tik neįrodė, jog pagrindinė jos nemokumo priežastis – namui išpirkti skirtų kreditų / paskolų ėmimas, t. y. byloje nepateikti jokie įrodymai, jog kreditorių pasiskolintus pinigus V. A. Č. skyrė būtent parduotam gyvenamajam būstui išpirkti. Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintame V. A. Č. mokumo atkūrimo plane numatoma iš skolininko L. J. atgauti 110 000 Lt skolą, atsiskaitymo terminas suėjęs. Iš byloje esančios ranka surašytos paskolos sutarties matyti, kad A. Č., atstovaujanti pagal įgaliojimą A. Č., ir V. A. Č. paskolino L. J. 110 000 Lt, gautų už parduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini). L. J. parašu patvirtino, kad pinigus gavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytas namas parduotas 2009 m. gruodžio 29 d. už 60 000 Lt. Teismas paskolos sutarties nevertintino, kadangi bankrutuojanti V. A. Č., atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nurodytos skolos išieškojimo iš L. J.. Teismo posėdžio metu bankrutuojanti V. A. Č. nurodė, kad iš kreditorių skolintų pinigų jai reikėjo ne tik namui išpirkti, bet ir pragyventi, ypač brangiai kainuojantiems vaistams. Teismo vertinimu, tai nauja V. A. Č. nemokumo priežastis, kuri nebuvo nurodyta pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, jog suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ prašymas iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir V. A. Č. bankroto byla nutrauktina, paaiškėjus, jog V. A. Č. elgiasi nesąžiningai – sąmoningai pateikė ir teikia neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantės atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1438-840/2014 kaip nepagrįstą (4 t., b. l. 14–17).
1. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, neįvertinęs bylos aplinkybių. Teismas nekonkrečiai ir neaiškiai nurodė, kuo pasireiškia pareiškėjos nesąžiningumas. Iš nutarties motyvacinės dalies galima daryti išvadą, kad teismo nuomone, pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji pareiškime nurodė ne visas nemokumo priežastis. Aplinkybė, kad apeliantė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė ne visas nemokumą sukėlusias priežastis, niekaip negali būti tapatinama su pareiškėjos nesąžiningumu ar bandymu nuslėpti informaciją. Pareiškėja pakartotinai patvirtina ir pareiškia, kad jos nemokumo priežastimi yra suteikta paskola L. J.. Būtent dėl nesąžiningų L. J. veiksmų apeliantė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos nemokumą sukėlusi priežastis, kaip yra nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, yra būtent paskolų ėmimas namui atpirkti, tikintis, jog vėliau L. J. suteiktą paskolą grąžins ir iš gražintos paskolos bus galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Tai, kad pareiškime nurodytas namas buvo atpirkinėjamas, patvirtina pateikta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise Nr. 2-2996. Pareiškėja pagrįstai visą laiką tikėjosi ir siekė bet kokiomis aplinkybėmis sumažinti skolą už namą ir vykdė mokėjimus, norėdama jį atpirkti. Apeliantė nesiekė nieko nuslėpti ir pateikė visą jai žinomą informaciją, t. y. tiek apie įsipareigojimus prisiimtus iki namo pardavimo, tiek po to. Pažymėjo, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja sąžiningai atskleidė visą jai žinomą informaciją apie turimus įsipareigojimus kreditoriams, nemokumo priežastis ir aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog apeliantė buvo nesąžininga bei teikė netikslią informaciją, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantė nurodo, kad jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu, nebuvo sudariusi, todėl teismas nepagrįstai konstatavo jos nesąžiningumą.
Bankroto administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras apeliantės skundą palaiko ir prašo jį tenkinti (4 t., b. l. 22).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1438-840/2014 palikti nepakeistą (4 t., b. l. 25–27).
Nurodė, kad sutinka su skundžiama nutartimi, kurioje nustatyta, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, t. y. sąmoningai pateikė ir teikia neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis. Pareiškėja nurodė, kad jos nemokumą sukėlė tai, jog ji paskolino L. J. 110 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi namą. Siekdama jį atpirkti ėmė vartojimo kreditus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja negali remtis įmokų už namo atpirkimą mokėjimu, kaip savo nemokumo pagrindu, kadangi nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys įmokų mokėjimą (sąskaitų išrašai, pinigus gavusio asmens patvirtinimai), išskyrus 2010 m. balandžio 24 d. raštelį, kad E. Z. iš jos gavo 4 500 Lt (nors namą įsigijo D. Z.). Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atsiliepime buvo nurodžiusi, jog D. Z. sumokėjo 10 000 Lt, tačiau negali pateikti jokių įrodymų. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja akivaizdžiai klaidina teismą ir kreditorius, nes pateikia vis kitokius paaiškinimus ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų. Taip pat akivaizdu, kad pareiškėjos paimtų kreditų sumos labai žymiai viršija jos sumokėtą sumą už namo atpirkimą, todėl nėra aišku, kam pareiškėja panaudojo iš kreditų įstaigų gautus pinigus. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėja kreditus ėmė dar iki gyvenamojo namo pardavimo, todėl pareiškėjos nurodytos nemokumą sukėlusios priežastys yra klaidingos ir netikslios. Pareiškėja nepateikė daug savo pareiškime ir atsiliepimuose pateiktų aplinkybių patvirtinančių įrodymų. Nepateikus minėtų įrodymų, teismas negali remtis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir nustatyti, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai ir kad jos pateikti paaiškinimai yra realūs ir teisingi. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, prisiėmusi tiek daug finansinių įsipareigojimų ir žinodama, kad negalės jų vykdyti laiku, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o vis naujų kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjos pajamos tiek kreditų ėmimo metu, tiek jai nustojus juos mokėti, buvo tokios pačios, taigi neaišku, kodėl pareiškėja nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, apeliantė gaudama tokias mažas pajamas (gavo tik išmoką iš VSDFV), turėjo ir galėjo suprasti, kad jų neužteks būtiniems poreikiams tenkinti ir kreditų įmokoms dengti. Suinteresuotas asmuo pridėjo socialiniame tinklalapyje „Facebook“ rastas V. A. Č. nuotraukas, kuriose matoma, kad 2014 m. vasarą pareiškėja buvo išvykusi į užsienį, nors teigia, kad neturi pajamų pragyventi ir skoloms dengti.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Atskirajame skunde apeliantės atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą.
Nagrinėjamos bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi V. A. Č. iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintas V. A. Č. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Iš viso bankrutuojančios V. A. Č. kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 9 680 Eur, iš jų suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ – 2 476,15 Eur. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „General Financing“ 2013 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti V. A. Č. bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad V. A. Č., kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pareiškimą dėl V. A. Č. bankroto bylos nutraukimo tenkino ir V. A. Č. bankroto bylą nutraukė, paaiškėjus, jog V. A. Č. elgiasi nesąžiningai – sąmoningai pateikė ir teikia neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.).
FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata imperatyviai nustato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Pareiškėjo, prašančio jam iškelti bankroto bylą sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdama informaciją, nebuvo pakankamai sąžininga. Teismas nustatė, kad bankrutuojanti V. A. Č. skolinosi ne tik iš suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „General Financing“, o paskolos buvo skiriamos ne tik namui išpirkti. Nors pareiškėja nurodo, kad visus kreditus ėmė gyvenamajam namui išsipirkti, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad V. A. Č. kreditus / paskolas ėmė dar iki gyvenamojo namo ir jo priklausinių pardavimo 2009 m. gruodžio 29 d. Teismas darė išvadą, kad bankrutuojanti V. A. Č. vis tik neįrodė, jog pagrindinė jos nemokumo priežastis – namui išpirkti skirtų kreditų / paskolų ėmimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog kreditorių pasiskolintus pinigus V. A. Č. skyrė būtent parduotam gyvenamajam būstui išpirkti. Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintame V. A. Č. mokumo atkūrimo plane numatoma iš skolininko L. J. atgauti 110 000 Lt skolą, atsiskaitymo terminas suėjęs. Iš byloje esančios ranka surašytos paskolos sutarties matyti, kad A. Č., atstovaujanti pagal įgaliojimą A. Č., ir V. A. Č. paskolino L. J. 110 000 Lt, gautų už parduotą namą, esantį (duomenys neskelbtini). L. J. parašu patvirtino, kad pinigus gavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytas namas parduotas 2009 m. gruodžio 29 d. už 60 000 Lt, todėl neaišku, iš kokių lėšų pareiškėja paskolino likusią skolinamą sumą. Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu V. A. Č. nurodyta aplinkybė, kad kreditorių skolintų pinigų jai reikėjo ne tik namui išpirkti, bet ir pragyventi, ypač brangiai kainuojantiems vaistams, buvo nauja V. A. Č. nurodoma nemokumo priežastis, kuri nebuvo nurodyta pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visetą, teismas darė išvadą, jog pareiškėja V. A. Č. elgėsi nesąžiningai – sąmoningai pateikė ir teikia neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ji pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė ne visas nemokumą sukėlusias priežastis, niekaip negali būti tapatinama su pareiškėjos nesąžiningumu ar bandymu nuslėpti informaciją. Pareiškėja nurodo, kad jos nemokumą sukėlė tai, jog ji paskolino L. J. 110 000 Lt, kuriuos gavo pardavusi namą ir siekdama jį atpirkti ėmė vartojimo kreditus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bankrutuojanti V. A. Č. skolinosi ne tik iš suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „General Financing“. Paskolų / kreditų ėmimo laikotarpis: nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2011 m. kovo 4 d. Dalies 2010-2011 m. imtų paskolų paskirtis buvo tikslinė – kanalizacijai ir vandentiekiui įvesti, kurui, palūkanoms už namo skolą (2 t., b. l. 117, 119). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima teigti, jog pareiškėja visus kreditus ėmė būtent parduotam namui išsipirkti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kreditus / paskolas bankrutuojanti V. A. Č. ėmė dar iki gyvenamojo namo ir jo priklausinių pardavimo 2009 m. gruodžio 29 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bankrutuojanti V. A. Č. vis tik neįrodė, jog pagrindinė jos nemokumo priežastis – namui išpirkti skirtų kreditų / paskolų ėmimas, t. y. pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog kreditorių pasiskolintus pinigus apeliantė skyrė būtent parduotam gyvenamajam būstui išpirkti.
Byloje kelia abejonių ir ranka surašyta paskolos sutartis, pagal kurią A. Č. ir V. A. Č. paskolino L. J. 110 000 Lt, gautų už parduotą namą. Bylos duomenimis, gyvenamasis namas parduotas 2009 m. gruodžio 29 d. už 60 000 Lt, nors apeliantė kreditus ėmė jau nuo 2009 m. kovo 25 d. Teismo posėdžio metu bankrutuojanti V. A. Č. nurodė, kad pas kreditorius skolintų pinigų jai taip pat reikėjo pragyvenimui ir ypač brangiai kainuojantiems vaistams. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas – tai jau nauja V. A. Č. nemokumo priežastis, kuri nebuvo nurodyta pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, šiam argumentui, kaip ir kitiems argumentas, pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja negali remtis įmokų už namo atpirkimą mokėjimu kaip savo nemokumo pagrindu, kadangi nėra byloje pateikta įrodymų, patvirtinančių tų įmokų mokėjimą (sąskaitų išrašai, pinigus gavusio asmens patvirtinimai), išskyrus 2010 m. balandžio 24 d. raštelį, kad E. Z. iš jos gavo 4 500 Lt (nors namą įsigijo D. Z.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos paimtų kreditų sumos labai žymiai viršija jos sumokėtą sumą už namo išpirkimą, taigi nėra aišku, kam pareiškėja panaudojo iš kreditų įstaigų gautus pinigus. Nepateikus pareiškėjos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas negali remtis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir nustatyti, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai ir kad jos pateikti paaiškinimai yra realūs ir teisingi.
Sutiktina su kreditorės „General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pareiškėja, prisiėmusi tiek daug finansinių įsipareigojimų, ir žinodama, jog negalės jų vykdyti laiku, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o vis naujų kreditų ėmimo būtinumas šioje byloje nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjos pajamos tiek kreditų ėmimo metu, tiek jai nustojus mokėti buvo tokios pačios, taigi neaišku, kodėl pareiškėja nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, gaudama tik išmoką iš VSDFV, pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti, kad jos neužteks ir būtiniems poreikiams tenkinti kreditų įmokoms dengti, kurios sudarė daugiau nei pusę pareiškėjos išlaidų. Abejones dėl apeliantės nemokumo kelia ir kreditorės UAB „General Financing“ pateiktos jos fotonuotraukos, kuriose matoma, jog 2014 m. vasarą pareiškėja buvo išvykusi į užsienį, nors teigia, kad neturi pajamų pragyventi ir skoloms dengti.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjai nutraukimo, tinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, ištyrė visas teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.