Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-08-27 · Administracinė byla Nr. eA-2290-662/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-27
Bylos Nr.
eA-2290-662/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00956-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
S. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2290-662/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00956-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52651 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė baime būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų, 2023 m. pareiškėjo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, sulaikymo ir jam kilmės valstybėje inicijuotos baudžiamosios bylos dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; 3) neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; 4) įspėti pareiškėją, kad nustatytu laiku jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

2.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymui pagrįsti pateikė pareiškėjo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolo kopiją, patvirtinančią, kad kratos metu buvo konfiskuota pareiškėjui priklausanti elektroninė įranga – kompiuteris, mobilusis telefonas ir kitos elektroninės ryšio priemonės. Pareiškėjas taip pat pateikė sulaikymo protokolo, įtariant pareiškėją padarius nusikalstamą veiką, kopiją, patvirtinančią pareiškėjo sulaikymo ir pradėto ikiteisminio tyrimo faktą, tačiau Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės ir nepateikė atsakovui informacijos apie tebesitęsiantį tyrimą, duomenų, kad pareiškėjui būtų uždrausta išvykti iš kilmės valstybės, pripažino nepagrįsta pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos ir objektyviais įrodymais pagrįstos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ne tik praeityje buvo patyręs persekiojimo veiksmus dėl politinių įsitikinimų, bet yra tikimybė, kad tokius veiksmus pareiškėjas gali patirti ir ateityje.

2.3. Pareiškėjas atsakovui nurodė aktualią kilmės valstybės informaciją dėl kitų rašytojų dalyvavimo protestuose, teikiamos pagalbos ekstremistinėms organizacijoms, socialinės nesantaikos kurstymo, tačiau Migracijos departamentas nevertino ir nepasisakė Sprendime dėl šios informacijos. Atsakovas taip pat nesurinko ir neįvertino informacijos, susijusios su sankcijų skyrimu asmenims tuo atveju, jeigu jie nevykdo įpareigojimo neišvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjas savo teiginiams dėl teisėsaugos institucijų suinteresuotumo pareiškėju pagrįsti pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kad buvo priimtas sprendimas apriboti pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės, todėl ši aplinkybė paneigia atsakovo padarytą išvadą, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie (duomenys neskelbtini) persekiojamų asmenų profilio.

2.4. Nustačius aplinkybes, kad pareiškėjas buvo sulaikytas, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo konfiskuota pareiškėjui priklausanti elektroninė įranga, pareiškėjui buvo apribotas išvykimas iš kilmės valstybės, pripažintina, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus yra labai tikėtina. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra suinteresuotos pareiškėju.

2.5. Atsakovas nagrinėjamu atveju neįvertino, ar pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus dėl sunkios sveikatos būklės ir nežmoniškų kalinimo sąlygų kilmės valstybėje.

2.6. Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Sprendimas priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta visiškai pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas pareiškėjo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų grindžiama pareiškėjo subjektyviu vertinimu, o faktas dėl pareiškėjui inicijuotos baudžiamosios bylos kilmės valstybėje yra nenustatytas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

3.2. Prašymo nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti kankinimai, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmė dėl mirties bausmės arba egzekucijos pareiškėjui įvykdymo, todėl atsakovas taip pat nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

3.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir įvertino aktualią, su pareiškėjo individualia situacija, susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Ši informacija pateikta Sprendime ir Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. parengtoje pažymoje Nr. 25SD3747. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti ir vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.

3.4. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, sutiko sukurti eilėraštį apie šių pareigūnų tinkamą elgesį ir tai nufilmuoti vaizdo įraše, pasirašė dokumentus, susijusius su jam inicijuota baudžiamąja byla ir buvo paleistas. Po pareiškėjo sulaikymo, jis du mėnesius bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, kelis kartus davė papildomus parodymus, o terminas, kuriam pareiškėjas buvo įpareigotas būti pasiekiamas kilmės valstybėje, pasibaigė. Nors pareiškėjo įsitikinimu jam inicijuota baudžiamoji byla yra tęsiama, tačiau pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Įvykiai, kuriuos pareiškėjas nurodo prašyme suteikti prieglobstį, įvyko 2023 m. spalio mėn., tačiau pareiškėjas iki šiol neturi jokių duomenų apie jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų lankymosi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir domėjimosi pareiškėju atmesti kaip nepagrįsti.

3.5. Pareiškėjas nepateikė, o tyrimo metu nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos turėtų tikslą ir motyvą nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti. Taip pat nėra informacijos apie pareiškėjo politiškai motyvuotą persekiojimą. Migracijos departamentas, be kita ko, patikrino duomenų bazes ir nenustatė, kad būtų paskelbta pareiškėjo paieška. Duomenų apie pareiškėją nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše.

3.6. Tyrimo metu taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios priskirti pareiškėją prie pareiškėjo kilmės valstybėje persekiojamų aktyvistų profilio. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protesto akcijose, tačiau nėra duomenų, kad dėl to pareiškėjui būtų paskirtos sankcijos, kaip ir nėra duomenų apie tebevykstantį ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo paskelbtą tarptautinę paiešką, todėl pareiškėjas neatitinka asmenų profilio, kurie (duomenys neskelbtini) sistemingai susiduria su teisėsaugos institucijų represiniais veiksmais dėl jų turimų ar jiems priskiriamų politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta visiškai pagrįsta pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus grįžimo į kilmės valstybę atveju.

3.7. Laikinas apribojimas išvykti iš kilmės valstybės gali būti taikomas įvairiais atvejais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui apribojimas išvykti iš kilmės valstybės buvo pritaikytas būtent dėl pareiškėjo sulaikymo. Pareiškėjas kilmės valstybėje turi nekilnojamąjį turtą, todėl neatmestina versija, kad per šį laikotarpį jis galėjo neįvykdyti finansinių įsipareigojimų. Apribojimas išvykti iš kilmės valstybės taip pat gali būti taikomas pažeidus migracijos taisykles, padarius administracinį nusižengimą, pateikus netikslius duomenis apie gyvenamąją vietą, vengiant teisminio proceso ir kita. Pareiškėjas be jokių kliūčių atvyko iš kilmės valstybės per (duomenys neskelbtini) traukiniu į (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui apribojimas išvykti iš kilmės valstybės buvo pritaikytas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

3.8. Pareiškėjo sveikatos būklė buvo įvertinta papildomos apsaugos kriterijų vertinimo dalyje. Tarptautinė apsauga negali būti siejama su bendrais kilmės valstybės sveikatos priežiūros sistemos trūkumais. Pagal teismų praktiką, kad sunkia liga sergančiam trečiosios šalies piliečiui būtų suteikta papildoma apsauga, nepakanka pavojaus, jog pablogės jo sveikatos būklė, nes pareiškėjo kilmės valstybėje nėra tinkamo gydymo. Papildoma apsauga suteikiama tik jeigu yra realus pavojus, kad asmeniui tyčia nebus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos gydyti fizinius ar psichikos sutrikimus. Pareiškėjui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, skirta kelių mėnesių hospitalizacija iki pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. pareiškėjui nebuvo atsisakyta suteikti būtinąją pagalbą ir pooperacinę hospitalizaciją. Taip pat nenustatyta duomenų, kuriems esant, būtų galima konstatuoti, jog kilmės valstybė, esant poreikiui, pareiškėjui ateityje nesuteiktų gydymo tyčia, taip pat, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų artima mirčiai arba grįžus į kilmės valstybę ji staiga ir nepataisomai pablogėtų, todėl nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą dėl turimų sveikatos sutrikimų.

3.9. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad kilmės valstybėje jam yra inicijuota baudžiamoji byla dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buvo sulaikytas dviejų (duomenys neskelbtini) organizacijos ekipažų 2023 m. spalio 10 d., atlikta pareiškėjo gyvenamosios vietos krata, konfiskuoti kompiuteris, mobilusis telefonas ir kitos elektroninio ryšio priemonės. Pareiškėjas buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) mieste, kur jam buvo nurodyta, kad yra inicijuota baudžiamoji byla, pareiškėjas buvo apklaustas. Pareiškėjas pasirašė dokumentą dėl pradėto tyrimo dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis kuria eiles ir dainas prieš karą, A. Lukašenką ir V. Putiną, talpina šią informaciją įvairiuose tinklalapiuose, veda socialiniame tinkle „Telegram“ pokalbius apie karą, neteisybę ir A. Lukašenkos kampaniją. Tačiau įvertinęs nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui suteikimo, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, įspėti pareiškėją, kad nustatytu laiku jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Migracijos departamento Sprendimą, bylos medžiagą, nusprendė, kad Migracijos departamentas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Teismas tokią išvadą padarė nustatęs, kad atsakovas tinkamai neindividualizavo pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, o išvados nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nepagrindė objektyvia įrodymų analize.

7. Teismas konstatavęs, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuojamos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti, panaikino ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III.

8. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo argumentus dėl dalyvavimo protestuose ir kūrybinės veiklos bei padarė atitinkamas išvadas ginčijamame Sprendime. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo politinius įsitikinimus reiškia įvairiomis formomis, savaime nepagrindžia pareiškėjo persekiojimo tikimybės. Atsakovas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek pakankama tinkamai ir objektyviai pareiškėjo individualioms aplinkybėms ištirti.

8.2. Migracijos departamentui nenustatyta pareiga įrodinėti neiginius, nes tai būtų pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumo. Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu tik dėl to, kad pats pareiškėjas nenurodė visų svarbių ir reikšmingų aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, Migracijos departamentas dėjo maksimalias pastangas, kad išsiaiškintų visas su pareiškėjo prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes.

8.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nenurodė jokių argumentų sprendime, dėl kurių ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Atsiliepimas

9. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skunde pirmosios instancijos teismui išskirti atsakovo atlikti prieglobsčio prašymo vertinimo pažeidimai, lėmę neteisėto Sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju netinkamai įvertinta pareiškėjo atitiktis tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, ignoravo faktą apie pareiškėjo praeityje patirtą politiškai motyvuotą persekiojimą, netinkamai įvertino pareiškėjo apklausose akcentuotas aplinkybes dėl kratos metu konfiskuotų pareiškėjui priklausančių asmeninių daiktų, nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos (nors tokia pareiga tenka atsakovui) ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmai.

9.2. Atsakovas, o ne pareiškėjas, turi pareigą išskirti esminius faktus, turinčius reikšmės prieglobsčio prašymui teisingai išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis turėtų būti paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52651, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėti pareiškėją, kad nustatytu laiku jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, kad atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuojamos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai neindividualizavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o išvados nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nepagrindė įrodymų visumos analize.

12. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atsakovo priimtas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad jis pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo tinkamai, atliko įrodymų vertinimą bei rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti, persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

15. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

16. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

17. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog kilmės valstybėje pareiškėjui yra inicijuota baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini). Prašyme ir apklausose pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis buvo sulaikytas 2023 m. spalio 10 d. dviejų (duomenys neskelbtini) organizacijos ekipažų, kurie atliko kratą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir konfiskavo jam priklausančią elektroninę įrangą (kompiuterį, mobilųjį telefoną ir kitas elektroninio ryšio priemones). Pareiškėjas buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) mieste, kur jam buvo nurodyta, kad jam yra inicijuota baudžiamoji byla, pareiškėjas buvo apklaustas. Pareiškėjas pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš kilmės valstybės ir kitus dokumentus, susijusius su baudžiamąja byla. Atlikus minėtus procedūrinius veiksmus, pareiškėjas buvo paleistas ir įpareigotas būti pasiekiamas registracijos adresu dar du mėnesius. Vėliau, pareiškėjas buvo kelis kartus kviečiamas atvykti pas tyrėją į apklausas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis užsiima kūrybine veikla, viešai pašiepiančią A. Lukašenką ir V. Putiną, t. y. kuria eiles, dainas, veda pokalbius socialiniame tinkle „Telegram“, ne tik prieš A. Lukašenką ir V. Putiną, bet ir kitais kilmės valstybei nepalankiais klausimais, viešina savo kūrybos eilėraščius ir dainas įvairiuose tinklalapiuose.

19. Pareiškėjas savo prašymui pagrįsti pateikė įvairius vaizdo ir rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo opozicine veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Taip pat pareiškėjas teikė nuoseklius paaiškinimus, kad jis (duomenys neskelbtini). Todėl nustatytų aplinkybių visuma, kuri yra pagrįsta į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, patvirtina, kad pareiškėjas yra pakankamai aktyvus reikšdamas savo politinius ir priešiškus (duomenys neskelbtini) režimui įsitikinimus ir juos reiškia įvairiomis formomis, tačiau šie įrodymai Migracijos departamento buvo įvertinti pakankamai formaliai, neįvertinus jų pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų ir surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

20. Iš atsakovo pateiktos kilmės valstybės informacijos (žr. pažymą apie politinę situaciją (duomenys neskelbtini)) matyti, kad (duomenys neskelbtini).

21. Iš į bylą pateiktos BYSOL 2024 m. gruodžio 16 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl politinės krizės (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad šiuo konkrečiu atveju yra potencialus pavojus pareiškėjui patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje, pagrindžia ir kiti į bylą pateikti įrodymai, liudijantys, kad pareiškėjo atžvilgiu, priešingai nei Sprendime konstatavo Migracijos departamentas, buvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) institucijų veiksmai (pareiškėjui inicijuota baudžiamoji byla, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje atlikta krata, konfiskuota pareiškėjui priklausanti elektroninė įranga, pareiškėjas buvo sulaikytas ir apklaustas, pasirašė su baudžiamąja byla susijusius dokumentus, buvo paimtas pareiškėjo pasas, pasirašytas pasižadėjimas neišvykti iš kilmės valstybės ir pan.). Be to, pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 17 d. raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjui kilmės valstybėje yra inicijuota baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas kaltinamuoju. Šiame rašte taip pat pažymima, kad pareiškėjo buvimo vieta nėra nustatyta, todėl yra paskelbta pareiškėjo paieška, o vykdant kratą pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, buvo paimtas pareiškėjo nešiojamasis kompiuteris, kuris baudžiamojoje byloje pripažintas daiktiniu įrodymu ir saugomas (duomenys neskelbtini) iki byla bus išnagrinėta teisme. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir kilmės valstybės informaciją, šiuo atveju ypač svarbu išsamiai ir detaliai išnagrinėti pareiškėjo individualią situaciją, nes jis pateiktą prašymą suteikti tarptautinę apsaugą būtent ir grindė jam kylančia grėsme dėl jo aktyvaus dalyvavimo protestuose, kūrybinės veiklos ir politinių pažiūrų, kurios nesuderinamos su (duomenys neskelbtini) režimu, reiškimo socialinėje medijoje, ir kilmės valstybėje inicijuotos baudžiamosios bylos dėl (duomenys neskelbtini) ir su šioje byloje atliktais procedūriniais veiksmais (krata, pareiškėjo sulaikymas, apklausos ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pakankamai formaliai ir neindividualizuodamas pareiškėjo situacijos, be kita ko, neįvertinęs jos surinktų duomenų visumoje, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjui inicijuotos baudžiamosios bylos faktas nėra nustatytas ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų veiksmai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Migracijos departamentui neįvertinus (neindividualizavus) nagrinėjamam atvejui reikšmingų duomenų visumos, negalima daryti neabejotinų išvadų, kad teisėsaugos institucijos nėra suinteresuotos pareiškėju, ir, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimo veiksmus yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsta objektyviais įrodymais.

23. Pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jeigu ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl neįvertinus visų su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje bei inicijuota baudžiamąja byla (duomenys neskelbtini), aplinkybių, surinktų įrodymų ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nekyla grėsmė jo kilmės valstybėje. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes. Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11)).

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuojamos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų tarptautinei apsaugai suteikti, todėl Migracijos departamento Sprendimas pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, t. y. šis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už parengtą ir teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui 2025 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir SEB banko 2025 m. liepos 8 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

27. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovės (advokatės) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7 ir 8.11 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato suteiktą teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (500 Eur), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui S. S. (S. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasAudrius BakaveckasDalia Višinskienė