Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7243-956/2021 pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Ž. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. 2022 m. birželio 29 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame atsakovas teigia įvykdęs taikos sutarties 2 punktą. 2022 m. rugpjūčio 18 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas įvykdė taikos sutarties 2-ąjį punktą ir atliko stogo kraigo apskardinimą.

11. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑50‑1075/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, papildomus įrodymus atsakovas pateikė siekdamas įrodyti, kad jis įvykdė taikos sutarties sąlygas, ieškovė paaiškinimuose teigė, kad atsakovas įvykdė taikos sutarties 2-ąjį punktą, tačiau ne 2022 m. birželio 1 d., kaip kad teigė atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins, o padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.

13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės A. P. ir atsakovo Ž. Š. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Ž. Š.. Patvirtintos taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas Ž. Š. įsipareigoja iki 2022 m. gegužės 1 d. kokybiškai atlikti ir atlieka šį darbą savo medžiagomis, savo lėšomis ir savo sąskaita: užskardina ieškovės ir atsakovo ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), visą stogo kraigą (t. y. stogo viršų – keterą), taip, kad į pastatą nebepatektų drėgmė ir vanduo; ieškovė leidžia atlikti atsakovui šį darbą, o atsakovas įsipareigoja, atlikdamas šį darbą, nepadaryti žalos ieškovės ūkiniam pastatui. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, papildomuose paaiškinimuose nurodydama, kad atsakovas neįvykdė iki 2022 m. gegužės 1 d. prisiimto įsipareigojimo sutvarkyti stogo kraigą.

14. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

15. Byloje nėra ginčo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktas iki nustatyto termino – 2022 m. gegužės 9 d., atsakovo nebuvo įvykdytas, šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas teismui pateiktame atskirajame skunde bei apeliacinės instancijos teismui teiktuose papildomuose dokumentuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad taikos sutarties 2 punktas buvo įvykdytas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovo teigimu – 2022 m. birželio 1 d., ieškovės teigimu – 2022 m. birželio 10 d. Tačiau aplinkybė kada tiksliai buvo įvykdytas taikos sutarties vienas iš punktų neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, kadangi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovas pažeidė šalių pasirašytą taikos sutartį, nes prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė iki taikos sutartyje nustatyto termino – 2022 m. gegužės 1 d. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vykdomasis raštas skundžiama nutartimi išduotas esant taikos sutartyje įtvirtintiems pagrindams.

16. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo metu, atsižvelgus į prieš tai aptartas aplinkybes, skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitusi situacija (taikos sutarties 2 punkto įvykdymas) nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.

17. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovui įvykdžius taikos sutarties nuostatas po nutarties išduoti vykdomąjį raštą priėmimo, savaime pats vykdomojo rašto išdavimas atsakovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas) arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties dalies neįvykdymo faktą, tinkamai taikė CPK normas ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies priverstinio vykdymo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

19. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑2682/2013). Nors atsakovo atskirasis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas yra nesąžiningas, juo labiau kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas įvykdė taikos sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

20. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, po atsakovo pateiktų papildomų įrodymų teikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas priėmė, dėl to iš viso patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.