Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui V.L., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovo atstovui Ramūnui Gerskinui, 2009 m. sausio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 30-OB-40 ir jo pagrindu 2008 m. gruodžio 23 d. pareikšto oficialaus perspėjimo pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas V.L. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 30-OB-40 ir jo pagrindu 2008 m. gruodžio 23 d. pareikštą oficialų perspėjimą ir juos panaikinti.

Skunde nurodo, kad oficialus perspėjimas jam pareikštas nepagrįstai, nes nėra atlikęs jokių veiksmų, varžančių kitų žmonių teises ir laisves, sudarančių sąlygas atsirasti organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms.

Pareiškėjas prašo skundą patenkinti paaiškindamas, jog ūkininkauja ir nėra susijęs su jokiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Teigia nepažįstąs S.B., T.K., V.O., todėl negali paaiškinti, kaip jis ir minėti asmenys gali naudotis viena transporto priemone.

Pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Leščinskas prašo skundą patenkinti, remdamasis skunde išdėstytais motyvais.

Atsakovo atstovas Ramūnas Geraskinas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas įstatymų nustatyta tvarka gavo ir turėjo duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir jų nariais, kurie galimai užsiima kontrabanda, todėl yra pagrindas manyti, kad V.L. gali vykdyti sunkius nusikaltimus, nuo to gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai. Todėl jam buvo pritaikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą. Taikant pareiškėjui oficialų perspėjimą buvo patikrinta, ar yra visi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai, t.y. ar duomenys apie asmenį yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar asmuo palaiko ryšį su organizuotomis grupėmis, nusikalstamasis susivienijimais ar jų nariais, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo gali daryti sunkius nusikaltimus. Teigia, kad susirinkti duomenys įrodo, jog pareiškėjui būtina taikyti prevencinę poveikio priemonę tam, jog būtų garantuotas valstybės, visuomenės saugumas, užtikrinta viešoji tvarka. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro įslaptinta operatyvinė informacija, kuri sudaro valstybės (tarnybos) paslaptį, išslaptinta nebus, nes neišnyko įslaptinimo tikslingumas, nepasibaigė šios informacijos įslaptinimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintu 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 30-OB-40 „Dėl prevencinio pobūdžio priemonės taikymo“ vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais ir atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie V.L. elgesį, atitinkantį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, nutarta pareiškėjui V.L. taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b.l. 14).

Remdamasis minėtu nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – ir Klaipėdos AVPK ONTB) 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ramūnas Geraskinas 2008 m. gruodžio 23 d. pareiškė V.L. oficialų perspėjimą vieneriems metams nurodydamas, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė, kad jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui ir Lietuvos Respublikos įstatymo vardu pareikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir oficialiai perspėjo, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 15).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – ir ONUĮ) (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr.IX-392 redakcija) nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką bei numato, kad organizuoto nusikalstamumo prevencinės poveikio priemonės taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo (1 ir 2 straipsniai). Viena iš minėtame įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų prevencinio poveikio priemonių rūšių – oficialus perspėjimas. Šiame straipsnyje oficialaus perspėjimo turinys nėra atskleistas. Oficialaus perspėjimo sąvoka atskleista įstatymo 5 straipsnyje: oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai. Jame reglamentuojama, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Sąvoka „įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys“ įtvirtina duomenų įgijimo teisėtumo principą. Prevencinei veiklai pradėti ir plėtoti naudojami vieši, slapti, teisėti, pagrįsti ir patikrinti duomenys. Aiškindamas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog šios normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju reikia patikrinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio prasme) nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t.y. teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju – Operatyvinės veiklos įstatymu). Svarstomoje normoje nurodytos informacijos pobūdis bei turinys parodo, kad ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t.y. ji turi turėti spartumo elementus. Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo požiūriu tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Nr. IX-1908 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Pagal aptariamą teisės normą taip pat nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Sąvoka „paprastai“ rodo, kad gali būti atvejų, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir kartu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje.

Teisėjų kolegijai buvo pateikta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka įslaptinta operatyvinė medžiaga (b.l. 53). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateikta operatyvine medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjui buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė, pripažino ją įrodymu nagrinėjamoje byloje bei įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimu į skundą bei atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad išslaptinti pateiktos informacijos nėra teisinio pagrindo, nes neišnyko įslaptinimo tikslingumas bei nepasibaigė nustatytas įslaptinimo terminas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje vartojama sąvoka „pakankamas pagrindas manyti“ – tai sukauptos informacijos apie asmens veiklą analitinis įvertinimas, leidžiantis daryti išvadą, kad asmuo savo veikla, tiesioginiais ir netiesioginiais santykiais bei ryšiais yra gana artimai susijęs su organizuotos nusikalstamos grupės veikla ir nors dar nepadarė nusikaltimo, tačiau susidarė realios aplinkybės, kad jis gali padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, patikrino skundžiamo akto pagrįstumą. Tai yra patikrino, ar yra visi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti taikomos prevencinės poveikio priemonės pagrindai: ar yra įstatymų nustatyta tvarka gauta duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais, ar tokie duomenys liudija esant jo sąsają su organizuotomis grupėmis ar jų nariais būtent kaip su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus. Taip pat įsitikino, kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtina pasirinkta prevencinė poveikio priemonė. Tokią išvadą teismas padarė susipažinęs su atsakovo pateikta įslaptinta medžiaga, kurios pagrindu buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė, atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje bei teismui pateikta rašytine medžiaga. Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog atsakovas turi duomenų, kad pareiškėjas susijęs su Šilutės rajone veikiančia organizuota nusikalstama grupe, kuri galimai užsiima kontrabandos gabenimu (veža cigaretes iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką). Nors pareiškėjas neigia pažintį su S.B., T.K., V.O, V.R., tačiau atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje bei teismui pateikta rašytine medžiaga (duomenimis apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus; policijos įskaitos duomenimis; įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis – b.l. 17-49) nustatyta, kad minėti asmenys palaiko glaudžius ryšius su pareiškėju, važinėjasi ta pačia transporto priemone, galimai užsiima kontrabandos gabenimu. Kontrabanda pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalį priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus ir šie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą aiškinimą dėl informacijos slaptumo, ONUĮ 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, oficialaus perspėjimo sąvoką, darytina išvada, kad oficialiame perspėjime neturi būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai (šiuo atveju pareiškėjo), dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Prevencinė poveikio priemonė pareiškėjui paskirta pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo reikalavimas, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Vadovaujantis ONUĮ 6 straipsnio 4 bei 5 dalimis, su oficialiu perspėjimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai bei jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo V.L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.