Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-17/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
1A-17/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
M. P., A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-17/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.2.5; 1.2.14.10; 2.1.3.7; 2.4.6.2.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjoms Jolantai Teresei Litvinskienei, Jolantai Savickaitei, Algaudai Šimkūnienei,nuteistajam M. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. spalio 21 d. vagystės) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. spalio 21 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. lapkričio 24 d. vagystės) laisvės atėmimu 2 m. ir 6 mėn., pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2006 m. sausio 31 d. vagystės) laisvės atėmimu 2 m. ir 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. rugsėjo 5 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. rugsėjo 5 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo), BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. spalio 12 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. spalio 12 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo), BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. gruodžio 8 d. vagystės), BK 178 str. 2 d. (dėl 2006 m. sausio 26 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2006 m. sausio 26 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) A. L. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Pagal BK 187 str. 3 d. dėl 2005 m. lapkričio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamoji byla A. L. nutraukta.

M. P. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. spalio 21 d. vagystės) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. spalio 21 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės) laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. lapkričio 24 d. vagystės) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2006 m. sausio 31 d. vagystės) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. rugsėjo 5 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. rugsėjo 5 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo), BK 178 str. 2 d. (dėl 2005 m. spalio 12 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2005 m. spalio 12 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo), BK 178 str. 3 d. (dėl 2005 m. gruodžio 8 d. vagystės), BK 178 str. 2 d. (dėl 2006 m. sausio 26 d. vagystės), BK 187 str. 1 d. (dėl 2006 m. sausio 26 d. vagystės metu padaryto turto sugadinimo) M. P. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Pagal BK 187 str. 3 d. dėl 2005 m. lapkričio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamoji byla M. P. nutraukta.

Iš nuteistųjų A. L. ir M. P. solidariai priteista 7813,74 Lt žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Omnibetas“, 54 441,14 Lt civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, 1 421,77 Lt UAB „Vitedra“, 90 192,09 Lt UAB „PZU Lietuva“.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio dalis dėl 56 126,60 Lt priteisimo, UAB „BMS“ civilinis ieškinys dėl 1 027,90 Lt priteisimo, UAB „PZU Lietuva“ civilinio ieškinio dalis dėl 30 174,12 Lt priteisimo, UAB „Vitedra“ civilinio ieškinio dalis dėl 21 121,83 Lt priteisimo atmesti.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir M. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su R. Z., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, bei kitais nenustatytais asmenimis, įsibraunant į patalpas padarė keturias, dvi iš jų didelės vertės svetimo turto vagystes, ir vagysčių metu sugadino svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

2005 m. spalio 21 d., apie 00.20 val., jie, rankomis atkeldami apsaugines žaliuzes ir medine lenta išdauždami vitrinos stiklą bei tokiu būdu įsibrovę į patalpą, iš UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ parduotuvės „Šveicarija“, esančios Kauno m., Laisvės alėja 33, vitrinos pagrobė didelės vertės svetimą turtą: laikrodžius „Breitling“ Nr. A3936210/A553/5FS2 - 4515,43 Lt vertės, „Breitling“ Nr. A4435512/A506/2LNA - 5487,99 Lt vertės, „Breitling“ Nr. F7536210/F505/OTI2 - 3161,14 Lt vertės, „Baume&Mercier“ Nr.06860 - 3130,64 Lt vertės, „Baume&Mercier“ Nr. 08220 - 4807,48 Lt vertės, „Baume&Mercier“ Nr. 08484 - 2598,94 Lt vertės, „Longines“ Nr. L2.642.4.51.4 - 1926,15 Lt vertės, „Longines“ Nr. L2.648.4.78.3 - 2165,70 Lt vertės, „Longines“ Nr. L3.622.1.52.6 - 2705,62 Lt vertės, „Longines“ Nr. L3.633.4.76.0 - 1051,52 Lt vertės, „Longines“ Nr. L4.709.2.41.2 - 943,85 Lt vertės, „Longines“ Nr. L5.633.4.75.6 - 1951,36 Lt vertės, „Longines“ Nr. L5.677.4.73.4 - 1383,56 Lt vertės, padarydami UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ 35799,89 litų turtinę žalą.

Be to, jie 2005 m. spalio 21 d., apie 00.20 val., darydami vagystę iš UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ parduotuvės „Šveicarija“, esančios Kauno m., Laisvės al. 33, tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. medine lenta išdaužė 1307,26 Lt vertės vitrinos stiklą, rankomis atkėlė ir sugadino 3697,20 Lt vertės apsaugines žaliuzes, sugadino 145,29 Lt vertės apsauginę signalizaciją, stiklo šukėmis subraižė 708,00 Lt vertės laikrodžius „Baume & Mercier“ Nr. MOA08110 ir „Eterna“ Nr. 3400.41.68, padarydami UAB „Ogmios Astra laikrodžiai“ 5857,75 Lt. turtinę žalą.

Be to, jie 2005 m. lapkričio 15 d., apie 01.44 val., laužtuvu atkeldami apsaugines žaliuzes ir akmeniu išdauždami durų stiklą, įsibrovė į UAB „Vitedra“ parduotuvę „Laukinis gepardas“, esančią Kauno m., Laisvės alėja 39, iš kur pagrobė didelės vertės svetimą turtą: audinės kailinius - mod. 7905 - 10881,30 Lt vertės, mod.7906 - 8316,55 Lt vertės, mod.7908 - 5752,52 Lt vertės, mod. 7914 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7915 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7916 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7918 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7919 - 8316,55 Lt vertės, mod.7920 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7929 - 5752,52 Lt vertės, mod. 7933 - 8316,55 Lt vertės, mod. 7910- 1632,19 Lt vertės, padarydami UAB „Vitedra“ 90550,93 litų turtinę žalą.

Be to, jie 2005 m. lapkričio 15 d., apie 01.44 val., darydami vagystę iš UAB „Vitedra“ parduotuvės „Laukinis gepardas“, esančios Kauno m., Laisvės alėja 39, tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. laužtuvu atkėlė 895,08 litų vertės durų apsaugines žaliuzes, akmeniu išdaužė 1800,00 litų vertės lauko berėmio stiklo duris su apsaugine plėvele, padarydami UAB „Vitedra“ 2695,08 litų turtinę žalą.

Be to, jie 2005 m. lapkričio 24 d., apie 02.30 val., kirviu išdauždami lango stiklą, įsibrovė į UAB „Omnibetas“ lažybų saloną, esantį Kauno m., Vilniaus g. 68, ten iš pagalbinių patalpų pagrobė svetimą turtą - 142,60 Lt vertės metalinį seifą su jame buvusiais grynaisiais pinigais - 7521,14 litų, padarydami UAB „Omnibetas“ 7663,74 litų turtinę žalą.

Be to, jie 2005 m. lapkričio 24 d., apie 02.30 val., darydami vagystę iš UAB „Omnibetas“ lažybų salono, esančio Kauno m., Vilniaus g. 68, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kirviu išdaužė 150,00 Lt vertės stiklo paketą, padarydami UAB „Omnibetas“ 150,00 litų turtinę žalą.

Be to, jie 2006 m. sausio 31 d., apie 01.24 val., rankomis ir kirviu atkeldami apsaugines durų žaliuzes ir kirviu išdauždami durų stiklą, įsibrovė į UAB „Kauruna“ parduotuvę „SONY“, esančią Kauno m., Taikos pr. 43, kur plaktuku išdaužę vitrinų stiklus, pagrobė svetimą turtą: 1595,45 Lt vertės vaizdo kamerą 3CR-PC106, 1595,66 Lt vertės vaizdo kamerą DCRHC20, 2090,41 Lt vertės vaizdo kamerą KTR-DVD203, 1111,86 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą DSC-V1, 829,66 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą DSC-P200, 832,20 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą DSC-W7, 1091,22 Lt vertės skaitmeninį foto aparatą DSC-H1, tuo padarydami UAB „Kauruna“ 9146,46 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra nekaltas. Prašo jį išteisinti ir bylą jam nutraukti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo už didelės vertės svetimo turto vagystes, svetimo turto vagystes įsibraunant į patalpas ir svetimo turto sugadinimą. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, tiesiogiai susijusių su jam pareikštais kaltinimais, ir nepašalinęs prieštaravimų tarp ištirtų bylos įrodymų, o daugelio įrodymų visai net netyręs, pažeidė ir procesinės teisės normas. Be to, surašydamas nuosprendį teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės taikymo praktikos, t. y. pažeidė daugelio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ punktų reikalavimus. Nutarimo 1.1 punkte išaiškinta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Šio nutarimo 3.1.4 p. nurodyta, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nutarimo 3.1.7 punkte nurodyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Nutarimo 3.1.10 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimo formos (BK 25 str.) ir bendrininkų rūšies (BK 24 str.), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Nutarimo 3.1.12 punkte išaiškinta, kad motyvuodamas bausmę nepilnamečiui teismas nuosprendyje nurodo, kokią įtaką bausmei turi BK 91 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokias aplinkybes, kurios įstatyme numatytos kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis ir panaudotos šios veikos kvalifikavimui, o 3.1.13 punkte aiškiai nurodyta, kad nuosprendyje teismas privalo motyvuoti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą asmeniui. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė nurodytas procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos. Jam nesuprantama, kodėl G. S. tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje vadinamas liudytoju, o ne kaltinamuoju. Apie tai, kad 2005 m. spalio 21 d. vagystės iniciatorius ir vykdytojas buvo G. S. parodė ne tik jis, bet ir R. Z.. Tik iš pradžių jie abu G. S. įvardijo kaip nepažįstamą asmenį. Jis nurodė, kad nusikaltimo bendravykdytojai buvo R. Z., M. P. ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Tačiau teisme jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, nes bijojo G. S., o kodėl apkalbėjo M. P., paaiškinti negali, nežino, ar pats taip sugalvojo, ar buvo įkalbėtas G. S.. Iš kur atsirado G. S. ir kas tas nenustatytas asmuo, teismas nemėgino nustatyti, nors buvo aiškiai kalbama apie pilnametį asmenį, kuris nakties metu galėjo vežioti nepilnamečius. Liudytojas G. S., būdamas 23 m. amžiaus, 2005 m. sausio 31 d., apie 22.30 val., veždamas vos 15-16 metų sulaukusius nepilnamečius į Taikos pr. esantį skersgatvį, turėjo suprasti, kodėl jie po keliolikos minučių grįžo bėgdami už striukių užsikišę kažkokius daiktus. Be to, liudytojas, parvežęs juos namo tų daiktų padėti, apie vidurnaktį tuos pačius nepilnamečius nuvežė į Jonavą. G. S. kažką neva pradėjo suprasti išgirdęs dūžtančius langų stiklus ir, nors buvo išsigandęs, bet sulaukė į automobilių grįžtančių nepilnamečių. Duodamas parodymus teisme jis (A. L.) nuosekliai parodė, kad G. S. buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojas, nes jis vienintelės buvo pilnametis ir savo automobiliu galėjo vežioti nepilnamečius. Pagal BK 78 str. liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė (girdėjo, lietė, užuodė ir t.t.) su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Liudytoju tampama nepriklausomai nuo žmogaus valios, jam atsidūrus situacijoje, kurioje vyksta nusikalstama veika ar kiti su ja susiję įvykiai. Teismas nenustatė, kokios priemonės prieš G. S. valią buvo panaudotos, kad nepriklausomai nuo savo valios jis atsidūrė anksčiau aprašytose situacijose. Išsamiai neištyręs šių bylos aplinkybių teismas pažeidė BPK 255 str. reikalavimus. Nors BPK 255 str. yra numatytos konkrečios nagrinėjimo teisme ribos, kad įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui, tačiau pagal įstatymą teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteisti nekalti žmonės. Tai reiškia, jog teismas turėjo reaguoti į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nesiaiškino kai kurių aplinkybių, kurios vėliau buvo nustatytos teisiamajame posėdyje ar, priešingai, nepagrįstai pripažino nustatytomis kai kurias aplinkybes, netiksliai formulavo kaltinimą ir kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Aplinkybės dėl G. S., kaip nusikalstamų veikų bendravykdytojo, nebuvo nustatytos ir jos net nebuvo nustatinėjamos, jo veiksmai iš viso nebuvo įvertinti. Teismas abiejų kaltinamųjų, t. y. jo ir M. P., atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Darydamas tokią išvadą ir neįvertindamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų, t.y. bendrininkavimo formos bei bendrininkų rūšies, teismas nesilaikė jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.10 punkto reikalavimų. Šiame punkte nurodoma, kad jei nusikaltimas turi kva­li­fi­kuo­ja­muo­sius požymius (dide­lė ža­la, įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pas ir pan.), nuospren­džio mo­ty­vuo­se bū­ti­na nu­ro­dy­ti, kuo re­mian­tis pri­pa­žįs­ta­ma, kad šie kva­li­fi­kuo­ja­mie­ji po­žy­miai nu­sta­ty­ti, o ne­pa­grįs­tai nu­ro­dy­ti to­kie po­žy­miai mo­ty­vuo­tai pašali­na­mi. Viso to nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra, nors teismas daro išvadą, jog jo (A. L.) aiškinimas, kad bijojo G. S. ir jo prašymu buvo apkalbėjęs M. P., neatitinka objektyvių aplinkybių, nes, kaip matyti iš jo pirminių parodymų, nusikaltimo bendravykdytoju M. P. jis nurodė greta G. S., kurio vaidmuo buvo nuvežimas į nusikaltimo vietą. Skirdamas bausmę teismas nesilaikė BK 91 str. nuostatų ir taip pažeidė dar dviejų jau paminėto senato nutarimo punktų (3.1.12 ir 3.1.13) reikalavimus apie tai, kad mo­ty­vuo­da­mas baus­mę ne­pil­na­me­čiui teis­mas nuosp­ren­dy­je nu­ro­do, ko­kią įta­ką baus­mei tu­ri BK 91 str. 2 d. nurody­tos ap­lin­ky­bės, ir tai, kad nuosp­ren­dy­je teis­mas pri­va­lo mo­ty­vuo­ti lais­vės at­ėmi­mo baus­mės pa­sky­ri­mą nepilnamečiui. Teismas neįvertino jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, kurios turėjo įtakos jo asmenybės formavimuisi, konkrečiai, neatsižvelgė į tai, kad jo tėvui buvo taikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos poveikio priemonės. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, neįvertino gydytojos psichiatrės išvadų, kuriose nurodyta, kad jam yra nustatyti padidintas dirglumas, nerimastingumas, vidinės įtampos požymiai, adaptacijos sutrikimai, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, vidutinio laipsnio depresija, kurią reikia gydyti ir šiuo metu. Dėl apeliaciniame skunde paminėtų aplinkybių nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turėtų būti panaikintas. Prašo nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir bylą grąžinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu, teisingai kvalifikuoti nusikalstamas veikas pritaikant BK 24 ir 25 straipsnius, o skiriant bausmę vadovautis BK 91 str. nuostatomis ir įvertinti BK 92 str. taikymo galimybę.

Teismo posėdyje nuteistasis M. P. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėja prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, M. P. išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo A. L. gynėja prašo nuosprendžio dalį dėl A. L. panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti nuteistajam mirus. Prokurorė prašo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. L. panaikinti ir baudžiamąją bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas. Nuosprendžio dalis dėl A. L. naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama nuteistajam A. L. mirus (BPK 327 str. 1 d.).

Šioje byloje buvo paduoti du apeliaciniai skundai – nuteistojo M. P. ir nuteistojo A. L.. Nuteistasis A. L. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka mirė. Nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde visiškai neišdėstė nesutikimo su teismo nuosprendžiu argumentų, tiesiog nurodo, kad jis yra nekaltas ir prašo teismo jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, teisingai įvertino visų ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis M. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl keturių nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų svetimo turto vagysčių ir dviejų vagysčių metu padaryto turto sugadinimo. Nors nuteistasis M. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme neigė, jo kaltę patvirtina kaltinamojo R. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui, o iš dalies ir apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, liudytojų parodymai, įvykių vietų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai. Teisme perskaityti R. Z. bei A. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai irgi visiškai patvirtina kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. sausio 31 d. Kauno m., nakties metu buvo įvykdytos keturios žaibiškos vagystės iš UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ parduotuvės „Šveicarija“, kailių parduotuvės „Laukinis gepardas“, esančių Laisvės al., iš UAB „Omnibetas“ priklausančio lažybų punkto, esančio Vilniaus g. 68, bei UAB „Kauruna“ priklausančios buitinės technikos parduotuvės „Sony“, esančios Taikos pr. 43. Visų šių vagysčių padarymo mechanizmas yra vienodas – kur buvo durų apsauginės žaliuzės, jos buvo atkeliamos, akmenimis ir medine lazda buvo išdaužti durų stiklai, kirviu ar plaktuku išdaužti vitrinų stiklai ir pagrobiamas svetimas turtas. Dėl šių vagysčių ir jų metu sugadinto turto kaltais yra pripažinti ir nuteisti M. P. ir A. L..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotolentelių (t. 2, b. l. 54-59) matyti, kad 2005 m. spalio 21 d. apžiūrėjus parduotuvę „Šveicarija“, esančią Kauno m., Laisvės al. 33, buvo rastos pakeltos ir sulankstytos žaliuzės, išdaužytas vitrinos stiklas, šalia vitrinos rasta į sieną atremta lenta, už 10 m rastas numestas medinis kotas. Iš 2005 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 180-187) matyti, kad apžiūrėjus Kauno m., Laisvės al. 39 esančią parduotuvę „Laukinis gepardas“, rastos sudaužytos stiklinės durys ir pakeltos bei sulankstytos apsauginės žaliuzės, parduotuvės viduje rasti du akmenys, šalia durų – mėlynos spalvos laužtuvas, rašiklio formos žibintuvėlis, viduje palei sieną yra kabykla, kurios dalis yra tuščia. Iš 2005 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės (t. 3, b. l. 130-133) matyti, kad apžiūrėjus UAB „Omnibetas“ lažybų punktą, esantį Kauno m., Vilniaus g. 68, pirmame aukšte, buvo rastas išdaužytas vieno lango stiklo paketas, patalpos viduje numesti du akmenys, šalia jų guli kirvis, pagalbinėje patalpoje nustatyta tuščia seifo stovėjimo vieta. Iš 2006 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 5, b. l.4-10) matyti, kad apžiūrėjus UAB „Kauruna“ priklausančią parduotuvę „Sony“, esančią Kauno m., Taikos pr. 43, rasta atstumtos ir apgadintos apsauginės žaliuzės, išdaužytas langas, patalpos viduje yra dešimt vitrinų ir lentyna, kuriose sudėta įvairios buitinės technikos, prie vienos sienos yra vitrina, kurios stiklas sudaužytas, ant žemės numestas plaktukas, du akmenys ir kirvis.

Nuteistasis M. P. nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios neigė ir tebeneigia dalyvavęs vagystėse. Tuo tarpu nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus. Kaltinamasis R. Z. pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme pasislėpė ir dėl jo byla buvo išskirta į atskirą bylą. Jis buvo surastas ir sulaikytas tik nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ir buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti kaltinamojo R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 8, b. l. 172-173). Šios apklausos metu R. Z. patvirtino savo parodymus, duotus 2005 m. vasario 10 d. vykusios apklausos metu ir papildomai parodė, kad apvogti laikrodžių parduotuvę, esančią Laisvės al. priešais parduotuvę „Laukinis gepardas“, mokykloje jam pasiūlė M. P.. Šioje vagystėje dalyvavo M. P. ir vaikinas pravarde Spyrius. Jis pats saugojo aplinką su racija. Taip pat šios apklausos metu parodė, kaip jis kartu su M. P. bei tuo pačiu Spyriumi ir dar vienu vaikinu pravarde Šaratas 2006 m. sausio mėnesį yra apvogęs parduotuvę „Sony“, esančią Taikos pr., o taip pat parodė, kad iš viso jis yra padaręs apie 10 vagysčių ir kad viską organizuodavo M. P.. Tos pačios apklausos metu M. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, duotus tą pačią 2006 m. vasario 10 d. vykusios kitos apklausos metu (t. 8, b. l. 161-162). Tos apklausos metu R. Z. parodė ir apie tai, kaip su Mariumi pravarde „Marfa“ ir kitais asmenimis dalyvavo 2005 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, laikrodžių parduotuvės, esančios Laisvės al., toje pačioje pusėje kaip ir parduotuvė „Laukinis gepardas“, vagystėje. Viskas vyko pagal tokį patį planą - Marius ateina pas jį, o kiti asmenys jau laukia mašinoje prie Mickevičiaus gatvės, jis saugojo stovėdamas Mickevičiaus g., tik šį kartą be racijos, o M. P. su Spyriumi nuėjo link parduotuvės. Jis girdėjo dūžtant stiklą, kaip suveikė parduotuvės signalizacija, o po kelių sekundžių pamatęs iš parduotuvės su krepšiu išbėgantį M. P., pats pasileido bėgti. Kitą dieną iš M. P. sužinojo, kad vagystė pasisekė. Tos pačios apklausos metu R. Z. taip pat parodė ir apie tai, kaip 2006 m. sausio mėn. pabaigoje kartu su tuo pačiu Mariumi ir kitais asmenimis apvogė Taikos pr. esančią parduotuvę „Sony“. Iki nusikaltimo vietos automobiliu“Audi“ juos pavežė G. S., kuris tik vairavo automobilį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Z. buvo parodęs (t. 9, b. l. 14-15, 49), kad 2005 m. rudenį, galimai spalio 21 d. naktį, kartu su „Marfa“, kaip vėliau buvo nustatyta, tai M. P., A. L. ir vairuotoju, kurio vardo nežino, apvogė Kauno m. Laisvės al. esančią laikrodžių parduotuvę. M. P. iš bromos atsinešė lentą ir pagalį, kurį kirviu apkapojo, kad juo galima būtų įremti pakeltas žaliuzes, kad šios nekristų. M. P. užkišo kirvio metalinę dalį už žaliuzių taip, kad jis galėtų užkišti pirštus, ir jis (R. Z.) atkėlė apsaugines žaliuzes. M. P. dar bandė užkišti pagalį, bet jis netiko, tada jis (R. Z.) stipriau pakėlė žaliuzes ir jos užstrigo. M. P. kirviu išdaužė stiklą, A. L. su lenta per apačią nubraukė stiklus, o jis į glėbį dėjosi iš vitrinos laikrodžius. Laikrodžius ėmė ir M. P., ir A. L.. Signalizacija suveikė nuo smūgio, jie užtruko apie 20 sek. Šią parduotuvę dienos metu buvo apžiūrėjęs M. P.. Iš vagystės vietos išvažiavo tuo pačiu automobiliu „Audi“, kurio vairuotojas laukė Mickevičiaus g. Po šios vagystės iš M. P. jis gavo 500 Lt. Tos pačios apklausos metu R. Z. parodė, kad tie patys asmenys 2005 m. rudenį apvogė kailių, o 2006 m. sausio mėnesį buitinės technikos parduotuves. 2005 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, jis, M. P., A. L. ir tas pats vairuotojas apvogė Laisvės al. esančią kailių parduotuvę „Laukinis gepardas“. Prie parduotuvės atsinešė laužtuvą, kurį pirko M. P., akmenų iš bromos, o A. L. kišenėje turėjo žibintuvėlį. Jis su A. L. turėjo medžiagines, o M. P. gumines pirštines, kad neslystų laužtuvas. M. P. laužtuvu truputį atkėlė žaliuzes, tada jis jas pakėlė į viršų, kol jos užstrigo. M. P. dar spyrė į jas, norėdamas patikrinti, ar jos nekris. Jis su M. P. mėtė akmenis į stiklines duris, kol jos sudužo. Visi įbėgo į parduotuvę, M. P., paėmęs iš A. L. žibintuvėlį švietė ir rodė, kokius kailinius reikia imti. Jie griebė po glėbį kailinių ir spruko lauk. Iš Taikos g. esančios parduotuvės jie pavogė fotoaparatų ir vaizdo kamerų. Į parduotuvės vidų pateko tokiu pačiu būdu, atkeliant apsaugines žaliuzes ir išdaužiant stiklą. Jis, lįsdamas pro langą, nuvertė stendą, kuris sudužo, o parduotuvės viduje plaktuku išdaužė vitriną ir pavogė 3-4 fotoaparatus, o M. P. – 3-4 filmavimo kameras. Pavogtus daiktus nuvežė netoli jo namų ir paslėpė sandėliuke. Padėję daiktus visi išvažiavo į Jonavą, kur išdaužius parduotuvės stiklą buvo sulaikyti policijos. Dar kartą apklaustas dėl vagystės iš parduotuvės „Laukinis gepardas“ 2006 m. vasario 27 d. įtariamojo apklausos metu (t. 9, b.l. 28) jis davė analogiškus parodymus tiek dėl tų pačių asmenų dalyvavimo, tiek dėl jų veiksmų ir vagystėje panaudotų įrankių. Papildomos įtariamojo apklausos, vykusios 2006 m. lapkričio 6 d., metu (t. 9, b. l. 78-80) jis davė analogiškus parodymus dėl jo paties ir M. P. bei A. L. dalyvavimo ir jų veiksmų vagystėje iš parduotuvės „Šveicarija“. Papildomai jis parodė, kad prieš šią vagystę dieną jie visi trys buvo susitikę prie Savanorių pr. Kaune esančios parduotuvės „Iki“ ir tada jam buvo pasakyta, kad vakare jie ruošiasi apvogti šią parduotuvę. Jis buvo paprašytas padėti atkelti parduotuvės apsaugines žaliuzes ir palaikyti krepšį. Jis sutiko dalyvauti šioje vagystėje, nes jam pažadėjo sumokėti ir jis norėjo turėti pramogoms pinigų. 2006 m. lapkričio 15 d. vykusios akistatos tarp R. Z. ir M. P. metu (t. 9, b. l. 83-84) R. Z. parodė, kad 2005 m. spalio 21 d. vagystėje iš laikrodžių parduotuvės „Šveicarija“ dalyvavo jis, A. L., M. P. ir Deividas, vadinamas „futbolistu“. Jis su Deividu saugojo aplinką, o M. P. su A. L. laužė apsaugines žaliuzes, daužė vitrinos stiklus ir rinko laikrodžius. Smulkmenų neprisimena, nes yra apvogęs daug parduotuvių ir visos aplinkybės jam maišosi. 2007 m. vasario 19 d. vykusios įtariamojo apklausos metu (t. 9, b. l. 92-93) R. Z. patvirtino, kad parduotuvės „Šveicarija“ vagystėje dalyvavo jis, A. L., M. P. ir jo draugas vardu Deividas. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2007 m. kovo 22 d. (t. 9, b. l. 101-103) R. Z. vėl parodė, kad vagystę iš laikrodžių parduotuvės „Šveicarija“ padarė keturiese: jis, A. L., M. P. ir pastarojo draugas Deividas. Kirvį atsinešė M. P. ir juo atkėlė apsaugines žaliuzes, o lenta išdaužė vitrinos stiklą, laikrodžius rinko visi ir krovė į M. P. atsineštą krepšį. Šios apklausos metu taip parodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. naktį kartu su M. P. ir A. L. apvogė parduotuvę „Laukinis gepardas“, šioje vagystėje dar dalyvavo Deividas, Andrius ir Varna. 2006 m. vasario 22 d. įtariamojo apklausos metu (t. 8, b. l. 184-185) R. Z. parodė, kad vagystę iš UAB Omnibetas“ padarė penkiese: jis, M. P., vaikinai pravardėmis Spiras ir Šaratas bei Vladimiras, pasiūlymas buvo M. P., jis su M. P. stebėjo aplinką, o kiti vogė. M. P. jam pasakė, kad buvo įsibrauta į lažybų punktą ir buvo pavogtas seifas su pinigais. Šiuos savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 186-189). 2006 m. spalio 6 d. (t. 9, b. l. 75-76) įtariamojo apklausos metu R. Z. buvo parodęs, kad kartu su M. P., A. L., Deividu ir Mariumi 2006 m. lapkričio 24 d. iš UAB „Omnibetas pagrobė kažką nevertingo, kažkokią metalinę dėžę. M. P. stovėjo prie durų, o paskui padėjo nešti dėžę. 2007 m. sausio 31 d. įtariamojo apklausos metu (t. 9, b. l. 88-89) R. Z. vėl parodė, kad vagystę iš UAB „Omnibetas“ padarė penkiese, jis, A. L., M. P., Deividas ir Andrius, kad jis stovėjo atokiau, o M. P. stovėjo prie durų. Iš jam pareikšto įtarimo suprato, kad buvo pagrobtas seifas, o kur jis buvo paslėptas, jis nežino. 2007 m. kovo 2 d. vykusios akistatos (t.9, b. l. 94-95) tarp R. Z. ir A. L. metu R. Z. parodė, kad vagystę iš UAB „Omnibetas“ padarė keturiese: jis, A. L., M. P. ir Andrius, o šiuos jo parodymus patvirtino ir A. L.. Tos pačios akistatos metu R. Z. parodė ir apie vagystėje iš UAB „Kauruna“ dalyvavusius asmenis, t. y. kad vagystėje dalyvavo jis, A. L. ir M. P., o G. S. juos tik pavežė savo automobiliu ir liko stovėti toliau, iš kur parduotuvės nesimato, todėl galėjo ir nežinoti, kad jie eina vogti. Taip pat šios akistatos metu ir R. Z., ir A. L. parodė, kad M. P. tikrai dalyvavo vagystėje ir pasiėmė pagrobtas prekes. 2006 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos (t. 8, b. l. 133-134) metu R. Z. parodė, kad apvogti parduotuvę „Sony“ pasiūlė M. P., o jos vagystėje dalyvavo jis, M. P. ir vaikinas pravarde Spiras. G. S. su V. J. juos pavežė. Jis saugojo, o į parduotuvę laužėsi M. P. ir jo draugas. Papildomos apklausos metu (t. 8, b. l. 140) R. Z. patvirtino, kad šioje vagystėje dalyvavo M. P., tačiau nurodė, kad trečias buvo A. L..

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaltinamasis R. Z. buvo surastas ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis parodė, kad pats dalyvavo tik vienoje vagystėje iš UAB „Kauruna“ priklausančios parduotuvės ir ją padarė kartu su A. L., o juos pavežė G. S.. Pagrobtus daiktus jie pasidėjo pas jį ir nuvažiavo į Jonavą apvogti dar vieną parduotuvę, M. P. nusikaltime nedalyvavo. Atsakydamas į teismo klausimus, jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus maždaug prisimena. Kai jį sulaikė, jam buvo daromas moralinis, psichologinis poveikis, sakė, kad jį uždarys į nepilnamečių koloniją. Jis yra jautrus žmogus, tačiau jautrumas jam nesutrukdė vogti. Perskaičius R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 8, b. l. 172-173), atsakydamas į teismo klausimus R. Z. parodė, kad anksčiau jis melavo, nes norėjo greičiau būti paleistas iš nepilnamečių kolonijos, jam sakė, kad jei jis prisipažins, tai jį greičiau paleis namo. Ikiteisminio tyrimo metu jam darė spaudimą, tačiau pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam niekas jokio spaudimo nedarė. Niekas neprivertė įvardinti Mariaus, jis pats taip sugalvojo. Duodamas parodymus apie Marių, jis suprato, kad kalba apie M. P.. M. P. jam nepadarė nieko nei gero, nei blogo, taip pasirinko M. P. ir viskas. Perskaičius įtariamojo R. Z. apklausos protokolą (t. 9, b. l. 101-103), R. Z. parodė, kad šiuos parodymus duodamas jis melavo, M. P. jis nebijo, anksčiau melavo, kad jo bijo. Padarytų nusikaltimų smulkmenas jis pats susigalvojo. Atsakydamas į nuteistojo M. P. klausimą, R. Z. parodė, kad apkalbėjo jį todėl, kad M. P. jam nepatinka.

Nuteistasis A. L. teisme savo parodymus dėl M. P. dalyvavimo vagystėse, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat paneigė. Dėl vagystės iš UAB „Ogmios Astra Laikrodžiai“ parduotuvės „Šveicarija“ nuteistasis A. L. teisme parodė, kad šią vagystę padarė kartu su R. Z. ir G. S.. Parodė, kad G. S. savo automobiliu juos atvežė į Laisvės alėją, automobilį paliko stovėti Mickevičiaus g. ir visi trys nuėjo prie parduotuvės „Šveicarija“. G. S. padavė pirštines, laužtuvą ir nurodė, ką daryti. Jie visi trys atkėlė apsaugines parduotuvės žaliuzes, po to akmenimis išdaužė vitrinos stiklą, surinko apie 13 vnt. vitrinoje esančių laikrodžių ir susidėję juos į maišą sugrįžo prie automobilio. G. S. nurodymu jie pirštines ir laikrodžius paslėpė brome esančiame konteineryje, o jie su R. Z. taksi sugrįžo namo. Dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės iš parduotuvės „Laukinis gepardas“, esančios Kauno m., Laisvės al., nuteistasis A. L. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad ir šią parduotuvę apvogti jam ir R. Z. pasiūlė G. S., jie sutiko tai padaryti, nes jo bijojo. Tą naktį, apie 24 val. G. S. savo automobiliu jį ir R. Z. atvežė prie kailių parduotuvės, davė medžiagines pirštines, kaukes ir visi trys nuėjo prie parduotuvės. Parduotuvės apsauginės žaliuzės jau buvo atkeltos, kas jas atkėlė, nežino. Jis su R. Z. metė akmenis į stiklą, šis iš karto subyrėjo ir jie visi įbėgo į parduotuvę. G. S. buvo paaiškinęs, kad reikia imti kailinius, kurie sukabinti parduotuvės gale. Paėmę kailinius jie bėgo link bromo ir kailinius sudėjo į G. S. nurodytą kieme esantį metalinį garažą, kurio įėjimas yra iš Mickevičiaus g. Jis pats paėmė trejus kailinius, bet vienerius pametė, kai už jų užkliuvęs Laisvės al. nugriuvo. Kaukes taip pat sumetė į garažą, kurį G. S. užrakino pakabinama spyna. Prieš vagystę į šią parduotuvę jis buvo užėjęs su M. P. ir žinojo prekių išsidėstymą, nors tada nežinojo, kad eis vogti. Po 9 dienų įvyktos vagystės iš UAB „Omnibetas“ aplinkybių gerai neprisimena, tačiau seifą yra pavogęs, lažybų punkte yra buvęs. Šią vagystę irgi padarė G. S. iniciatyva, vagystėje dalyvavo jis, R. Z., G. S. ir jo draugas lygtai vardu Žydrius. G. S. liko automobilyje, o vogti ėjo trise. Į patalpos vidų pateko akmenimis išdaužę langą. Jis pats liko kieme, buvo išsigandęs ir nieko nedarė. Vienas kažkuris nešė seifą, jis taip pat truputį panešė seifą, kurį prie sustojimo išmetė į šiukšlių krūvą. Kiek buvo pinigų seife, nežino, seifas buvo užrakintas, jis su R. Z. iš G. S. gavo po 200 Lt. 2006 m. sausio 31 d. iš parduotuvės „Sony“ vagystėje jis dalyvavo su R. Z. ir dviem ar trimis G. S. draugais. G. S. pasakė, kad šį kartą bus paskutinė vagystė. Su G. S. atkėlė parduotuvės žaliuzes, akmenimis išdaužė vitrinos stiklus, juos dar kirviu apkapojo. R. Z. ir dar vienas vaikinas įlipo į vidų, o dviese valė stiklus ir saugojo. Pavogė kažkiek vaizdo kamerų, fotoaparatų, juos sumetė į automobilio saloną. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus nurodydamas, kad vagystėse dalyvavo M. P., o ne G. S., nes pastarojo bijojo.

Teisme buvo perskaityti nuteistojo A. L. parodymai, duoti keleto jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2006 m. kovo 20 d. vykusios apklausos metu duotų parodymų (t.10, b. l. 5-6) matyti, kad A. L. buvo nurodęs, jog vagystę 2005 m. spalio 21 d. iš parduotuvės „Šveicarija“ jis padarė kartu su R. Z., M. P. ir M. P. draugu, kurio jis nepažįsta. Jis tą vakarą, apie 21-22 val., nusivedė juos visus prie parduotuvės „Šveicarija“ ir pasakė, kad apvogs šią parduotuvę, parodė gatvelę, pro kurią reikės bėgti. Paskui jie visi prie nurodytos parduotuvės susitiko apie 24 val. M. P. vedini nuėjo į bromą, esančią netoli parduotuvės, kur šalia didelio konteinerio rado kirvį, medinę lazdą, pirštines ir krepšį. Visi užsimovė pirštines ir nuėjo prie parduotuvės lango. Jis su R. Z. ir M. P. atkėlė apsaugines žaliuzes, o M. P. kirviu išdaužius stiklą pradėjo rinkti laikrodžius, esančius tiesiai prie lango vitrinų. M. P. laikė krepšį. Sukrovę laikrodžius nubėgo į bromą, kurioje stovėjo šiukšlių konteineris. Jis su R. Z. namo grįžo su taksi, o M. P. su draugu nubėgo kažkur kitur. Šiuos savo parodymus A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 10, b. l. 8-13) bei 2006 m. kovo 27 d. akistatos su M. P. metu (t. 10, b. l. 38). Kitos, taip pat 2006 m. kovo 20 d. vykusios apklausos metu (t. 10, b. l. 18-19) A. L. davė parodymus dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės iš parduotuvės „Laukinis gepardas“. Jis buvo parodęs, kad šią kailių parduotuvę apvogė kartu su R. Z. ir M. P., kuriam ir kilo mintis ją apvogti. M. P. pasakė, ką daryti, kokius daiktus imti ir kur bėgti. Naktį jie visi trys praėjo pro Laisvės al. ir Mickevičiaus g sankirtoje esančią parduotuvę, M. P. paaiškino, kad reikės atkelti apsaugines žaliuzes, išdaužti stiklą ir taip jie pateks į vidų. Tada jie nuėjo į priešais gatvę esančią bromą, kur už betoninių vazonų buvo sudėti akmenys, pirštinės, kaukės, metalinis mėlynos spalvos laužtuvas, kas visa tai suruošė, jis nežino. Jie visi trys užsimovė pusiau gumines pirštines, juodos spalvos kaukes ir nuėjo link parduotuvės. R. Z. su M. P. nešėsi akmenis ir laužtuvą, kurį paėmęs iš M. P. jis bandė atkelti apsaugines žaliuzes, bet jam nepavyko, jis nugriuvo. Tada M. P. žaliuzes išlaužė ir jie visi trys jas atkėlė į viršų. Kažkuris metė akmenį į durų stiklą, nuo ko jis sudužo ir visi puolė į parduotuvę ir nuo laikiklių su pakabom rinko kailinius. Jis nukabino glėbį kailinių ir bėgo su jais pro bromą į kiemus ir ten esančiame garaže ant prikrautų daiktų pavogtus kailinius numetė. Vienus kailinius bėgdamas pametė. Garažą užrakino M. P. pakabinama spyna, kuri užsispaudžia automatiškai. Šiuos savo parodymus nuteistasis A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 10, b. l.21-29), o tai, kad šią vagystę padarė kartu su M. P. ir R. Z., jis patvirtino ir 2006 m. kovo 27 d. vykusios akistatos su M. P. metu (t. 10, b. l. 35). 2006 m. rugsėjo 27 d. vykusios įtariamojo apklausos metu (t. 10, b. l. 87-88) A. L. patvirtino savo parodymus, duotus 2006 m. kovo 20 d. ir dar kartą patvirtino tokias pačias įvykio aplinkybes apie vagystes iš parduotuvių „Šveicarija“ ir „Laukinis gepardas“. Papildomai parodė, kad iš M. P. už visas kartu padarytas vagystes jis gavo tik 400 Lt. Taip pat parodė, kad vienos akistatos metu jis buvo pakeitęs parodymus, nes išsigando M. P., vieną vakarą nepažįstami asmenys prašė jo, kad jis savo parodymuose neįtrauktų M. P.. Šios apklausos metu jis kategoriškai patvirtino, kad vagystėse iš parduotuvės „Šveicarija“ ir „Laukinis gepardas“ M. P. tikrai dalyvavo ir šiuos savo parodymus dar kartą patvirtino 2006 m. spalio 24 d. vykusios akistatos su M. P. (t. 10, b. l. 94-96) metu. Dėl vagysčių iš tų pačių parduotuvių „Šveicarija“ ir „Laukinis gepardas“ A. L. dar kartą davė parodymus 2006 m. lapkričio 7 d. įtariamojo papildomos apklausos (t. 10, b. l. 99-102) metu. Jis vėl parodė, kad vagystėje iš parduotuvės „Šveicarija“ tikrai dalyvavo M. P., kad M. P. parodė kieme esantį konteinerį, kur buvo padėtos pirštinės, krepšys ir kirvis. Tik šios apklausos metu parodė, kad šioje vagystėje trečias dalyvavo ne R. Z., o vaikinas pravarde Varna. Dėl vagystės iš parduotuvės „Laukinis gepardas“ parodė, kad prieš šią vagystę, tai galėjo būti 2005 m. lapkričio 14 d., jis vaikščiojo po įvairias parduotuves, esančias Laisvės al., užsuko ir į „Laukinį gepardą“. Tuo metu tikslo apvogti šią parduotuvę nebuvo. Tą patį vakarą M. P. jam pasiūlė kitos dienos naktį apvogti šią parduotuvę. 2005 m. lapkričio 15 d., apie 23 val., jis susitiko su M. P. ir šis jam pasakė, kad trūksta vieno žmogaus, tuomet jis pasiūlė R. Z., o šis sutiko dalyvauti vagystėje, nes M. P. jam pažadėjo sumokėti 350 Lt. Jie trise nuėjo prie Mickevičiaus g. kiemuose esančio garažo, kurį M. P. jam buvo nurodęs iš vakaro ir pasakęs, kad čia paslėps vogtus kailinius. Prie garažo laukė Varna. Į tą vietą po kelių minučių atėjo dar vienas jam nepažįstamas šviesiaplaukis vaikinas, kurio jis nebuvo anksčiau matęs. Už garažo jie rado 5 poras rudų pirštinių, 3 poras juodų kaukių, mėlynos spalvos laužtuvą. Paėmę šiuos daiktus ir dar du akmenis nuėjo prie parduotuvės. M. P. su tuo nepažįstamu vaikinu laužtuvu, o po to rankomis atkėlė apsaugines žaliuzes, Varna metė akmenį, stiklas sudužo ir jie puolė į parduotuvę rinkti kailinių. Jis pats paėmė 4-5 kailinius, vienus pametė parduotuvės viduje, kitus gatvėje. M. P. su draugu į parduotuvę nėjo, jie saugojo. Pavogtus kailinius paslėpė garaže. Jis, R. Z. ir M. P. išvažiavo su taksi. Savo šiuos parodymus dėl vagystės iš laikrodžių parduotuvės A. L. dar kartą patvirtino 2007 m. kovo 21 d. įtariamojo apklausos (t. 10, b. l. 126-127) metu, papildomai tik nurodė, kad jis neprisimena pagrobtų laikrodžių kiekio, nes visus laikrodžius perdavė M. P., o kur šis juos padėjo, nežino. 2006 m. rugsėjo 28 d. apklaustas įtariamuoju (t. 10, b.l. 90-91) A. L. parodė, kad 2005 m. lapkričio 24 d. seifą iš UAB „Omnibetas“ pavogė kartu su M. P. ir R. Z.. M. P. paaiškino, kad jis pats išdaužys lango stiklą ir su R. Z. įbėgs į patalpos vidų, o jam reikės pabūti lauke prie išdaužto lango. Per minutę M. P. ir R. Z. išbėgo per išdaužtą stiklą nešini metaline dėže, vėliau paaiškėjo, kad tai seifas. Seifą nešė M. P.. Su tuo seifu jie bėgo link senamiesčio ir jį numetė į duobę. Tos pačios apklausos metu jis parodė ir apie vagystės iš UAB „Kauruna“ priklausančios parduotuvės „Sony“ aplinkybes. Nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. vagystę iš parduotuvės „Sony“ jis padarė kartu su M. P., R. Z. ir M. P. draugu Gintaru. Į nusikaltimo vietą Taikos pr. jie visi važiavo Gintaro vairuojamu baltos spalvos automobiliu „Audi-100“. Kažkurią dieną prieš nusikaltimą jie su R. Z. buvo užėję į tą parduotuvę pažiūrėti, kaip išdėstytos prekės. Apžiūrėjus, kokia technika prekiaujama, jis pats pasiūlė padaryti šią vagystę ir viską organizavo. R. Z. akmeniu išdaužė vitrinos langą, jam pačiam neteko į parduotuvę įbėgti, nes jam buvo liepta stovėti prie išdužusio stiklo ir saugoti. Kokius dar laužimo įrankius su savimi turėjo M. P. ir Gintaras, jis negali pasakyti. Po vagystės visi išsibėgiojo į skirtingas puses. Smulkmenų neprisimena, nes padarė daug vagysčių ir šiuo metu jam jos visos maišosi. Dėl vagysčių iš UAB „Omnibetas“ priklausančios parduotuvės ir iš parduotuvės „Sony“ A. L. buvo dar kartą apklaustas 2007 m. vasario 1 d. (t. 10, b. l. 118-119). Šios apklausos metu jis vėl parodė, kad seifo vagystėje iš lažybų punkto dalyvavo jis, M. P. ir R. Z.. Pasiūlė apvogti saloną M. P., jis turėjo informaciją, kad naktį lažybų salone bus palikti pinigai. Jis pats stovėjo prie išdaužto lango, o į patalpos vidų bėgo R. Z. su M. P.. M. P. nešė seifą, kurį paskui bėgant link senamiesčio numetė į duobę. Visų vagysčių metu vogtus daiktus padėdavo M. P. nurodytose vietose. Vagystėje iš parduotuvės „Sony“ dalyvavo keturiese: jis, R. Z., M. P. ir jo draugas G. S., kuris savo automobiliu juos nuvežė į Taikos pr., netoli parduotuvės, prekiaujančios buitine technika. Šią parduotuvę jis su R. Z. buvo anksčiau apžiūrėję, matė, kaip kas joje išdėstyta, todėl iš dalies ir jis pasiūlė ją apvogti. R. Z. atsineštu akmeniu išdaužė vitrinos langą, kokius dar laužimo įrankius turėjo M. P. su G. S., nepamena. Jis pats įbėgęs į parduotuvę pagrobė kelis fotoaparatus. Po vagystės kiemais grįžo prie automobilio, kur jų laukė G. S.. Pagrobtus daiktus jie nuvežė iki R. Z. namų ir paslėpė sudegusiame name. Laužimo įrankiais visada pasirūpindavo M. P.. Dėl vagystės iš UAB „Kauruna“ priklausančios parduotuvės A. L. yra davęs parodymus ir 2006 m. kovo 23 d. (t.9, b.l. 192-193) įtariamojo apklausos metu. Tuomet jis taip pat parodė, kad vagystėje dalyvavo jis, M. P., R. Z., o juos pavežė G. S., kuris liko sėdėti automobilyje su V. J., o jie visi trys nuėjo link parduotuvės. Jie bandė atkelti žaliuzes rankomis, bet nepavyko, tuomet jis prie kiosko rado gabalą armatūros, kurį užkišęs po apsauginėmis žaliuzėmis, jas kilstelėjo, kad būtų galima užkišti pirštus ir visi kartu jas pakėlė į viršų. R. Z. akmeniu išdaužė langą, o M. P. kirviu dar daužė stiklus, padarydamas didesnę skylę. Į vidų lindo jis su M. P.. Jis iškart bėgo prie vaizdo kamerų, plaktuku išdaužė vitrinos stiklą, paėmė 2-3 vaizdo kameras ir bėgo kiemais link jų laukusio automobilio. Plaktuką paliko parduotuvėje. M. P. rinko fotoaparatus. Visi sugrįžo į automobilį. Kur nuvežė pagrobtus daiktus, neatsimena. Šiuos savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 195-198). 2007 m. kovo 8 d. vykusios akistatos su M. P. metu (t. 10, b. l. 120-121) A. L. parodė, kad vagystę iš lažybų punkto padarė jis kartu su M. P., R. Z. ir Andriumi, o vagystėje iš parduotuvės „Sony“ dalyvavo jis, R. Z., M. P. ir dar vienas nepažįstamas asmuo, pavežė G. S. su V. J.. Jis dar parodė, kad jo parodymai kartais yra skirtingi, nes jis neprisimena, kokius parodymus yra davęs anksčiau. Taip pat parodė, kad jam yra sutrikusi atmintis.

Iš išdėstytų kaltinamojo išskirtoje byloje R. Z. ir nuteistojo A. L. parodymų matosi, kad abu jie teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl M. P. dalyvavimo vagystėse, tačiau abu nenurodė įtikinančių parodymų pakeitimo priežasčių. A. L. nurodė vienintelę savo parodymų pakeitimo priežastį ir parodė, kad anksčiau kaip vagystėse dalyvavusį asmenį jis nurodė M. P., o ne G. S., nes šio bijojo. Teismas tokį šio nuteistojo aiškinimą pagrįstai atmetė kaip neatitinkantį objektyvių bylos aplinkybių, nes savo pirminiuose parodymuose A. L. kartu su M. P. buvo nurodęs ir G. S.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo užsiminęs ir apie tai, kad jis bijojo M. P., kad nepažįstami asmenys jo buvo prašę M. P. neminėti savo parodymuose. Vertinant nuteistojo A. L. duotus parodymus, pažymėtina, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės yra tokie patys, kaip ir teisiamajame posėdyje, tik teisme jis vietoje M. P. nurodė G. S. ir jį apibūdino kaip visų vagysčių iniciatorių ir organizatorių. Kaltinamasis R. Z. apeliacinės instancijos teisme savo parodymų pakeitimą irgi aiškino visiškai neįtikinančiai. Jo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prieštaringi. Jis nurodė, kad tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, o paklaustas, ar jam buvo daromas spaudimas apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsakė, kad tuomet jokio spaudimo jam nebuvo daroma, kad savo parodymuose Marių nurodė pats niekieno neverčiamas, kad jį išsigalvojo. Tačiau tuo pat metu R. Z. parodė ir tai, kad jis suprato, jog parodymus duoda apie M. P.. Parodė, kad M. P. jam nepadarė nieko nei gero, nei blogo. Šiaip pasirinko M. P.. O atsakydamas į nuteistojo M. P. klausimą, kodėl šis jį apkalbėjo duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. Z. atsakė, kad M. P. jam nepatinka. Tokie kaltinamojo R. Z. parodymai yra ne tik ne įtikinantys, bet ir nelogiški, nes kokia prasmė yra duoti M. P. naudingus parodymus, jei šis jam nepatinka. Nurodant parodymų pakeitimo priežastį, kad neva ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, R. Z. teiginys yra neįtikinantis ir niekuo nepagrįstas. Kaip matosi iš baudžiamosios bylos, visų jo apklausų metu dalyvavo gynėjas, todėl kokio nors poveikio įtariamajam galimybė atmetama. Pažymėtina ir tai, kad jokios priežasties, kodėl jį galėjo apkalbėti A. L. bei R. Z., negalėjo nurodyti ir pats nuteistasis M. P.. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis parodė, kad to nežino. Parodė, kad buvo susipykęs su A. L. motina, o kodėl jį galėjo apkalbėti R. Z., negalėjo nurodyti iš viso jokių priežasčių.

Vertinant nuteistojo A. L. ir kaltinamojo R. Z. parodymus dar kartą atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos jų duotų parodymų momentus. Dėl 2005 m. spalio 21 d. padarytos vagystės iš parduotuvės „Šveicarija“ nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus 4 kartus ir visose apklausose nurodė, kad vagystėje dalyvavo ir M. P.. Taip pat visų apklausų metu jis iš esmės vienodai nurodė ir visų vagystėje dalyvavusių asmenų veiksmus. 2006 m. kovo 20 d. vykusios apklausos metu (t. 10, b. l. 5-6) jis nurodė, kad jis su R. Z. ir M. P. atkėlė apsaugines žaliuzes, o M. P. kirviu išdaužius stiklą, jie rinko laikrodžius į M. P. atsineštą krepšį. Šiuos savo parodymus jis patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir akistatos su M. P. metu. Dėl šios vagystės apklaustas 2006 m. kovo 27 d. ir 2006 m. lapkričio 7 d. jis nurodė tokias pačias aplinkybes, o 2007 m. kovo 21 d. įtariamojo apklausos metu A. L. dar kartą patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, jų nekartojo, tik nurodė, kad pagrobtų laikrodžių kiekio jis neprisimena, nes juos visus perdavė M. P.. Dėl 2005 m. lapkričio 15 d. padarytos vagystės iš kailių parduotuvės „Laukinis gepardas“ nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apklaustas ne vieną kartą ir taip pat davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus tiek dėl savo, tiek dėl M. P. vaidmens šioje vagystėje. Jis nurodė, kad mintis apvogti kailių parduotuvę kilo M. P., kad jie su M. P. šią parduotuvę buvo apžiūrėję dieną prieš vagystę. Kitos dienos naktį jis, M. P. ir R. Z. pasiėmė brome už betoninių vazonų padėtus daiktus: pirštines, kaukes, metalinį mėlynos spalvos laužtuvą bei akmenis ir nuėjo link parduotuvės. Parodė, kad M. P. su laužtuvu užlaužė apsaugines žaliuzes, o visi trys tada jas atkėlė, kažkuris akmeniu išdaužė stiklą ir visi trys bėgo į parduotuvę ir rinko nuo laikiklių kailinius, kuriuos paslėpė M. P. nurodytame garaže. Visų apklausų metu nurodė, kad jis pats vienerius kailinius pametė gatvėje už jų užkliuvęs. Dėl 2005 m. lapkričio 24 d. seifo vagystės iš lažybų punkto nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė du kartus (t. 10, b. l. 90-91, 118-119) ir abu kartus parodė, kad toje vagystėje kartu su juo ir R. Z. dalyvavo ir M. P.. Jis visiškai vienodai nurodė aplinkybes apie tai, kad jam reikėjo pastovėti prie išdaužto lango, o į vidų bėgo R. Z. su P. ir pro tą patį langą jie abu spruko lauk, bėgo link Senamiesčio, M. P. nešė seifą, kurį numetė į duobę. Paskutinės apklausos metu A. L. nurodė, jog M. P. turėjo informaciją, kad naktį lažybų salone bus palikti pinigai. Tų pačių apklausų metu A. L. davė parodymus ir apie 2006 m. sausio 31 d. padarytą vagystę iš parduotuvės „Sony“ ir šių apklausų metu jis davė vienodus parodymus. Jis parodė, kad vagystėje dalyvavo jis, M. P., R. Z. ir G. S., kuris juos savo automobiliu pavežė į Taikos pr., netoli parduotuvės „Sony“. Abiejų apklausų metu jis nurodė, kad tą parduotuvę jie su R. Z. buvo apžiūrėję iš anksto, žinojo kas kaip joje išdėstyta, taip pat vienodai nurodė, kad langą akmeniu išdaužė R. Z., tik neprisimena, kokius dar laužimo įrankius jie turėjo. Taip pat nurodė, kad laužimo įrankiais visada pasirūpindavo M. P.. Dėl buitinės technikos parduotuvės vagystės parodymus jis buvo davęs 2006 m. kovo 23 d. (t. 9, b. l. 192-193) įtariamojo apklausos metu, tada jis nurodė, kad vagystėje dalyvavo tie patys asmenys ir tuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 9, b. l. 195-198).

Dėl vagysčių iš parduotuvių „Šveicarija“, „Laukinis gepardas“, „Sony“ ir UAB „Omnibetas“ pakankamai nuoseklius, detalius ir iš esmės vienodus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kaltinamasis R. Z.. Dėl vagystės iš parduotuvės „Šveicarija“ jis buvo apklaustas 5 kartus ir visų apklausų metu nurodė, kad vagystėje dalyvavo M. P., kad M. P. turėjo kirvį, kuriuo atkėlinėjo apsaugines žaliuzes, daužė stiklą ir kad jie visi trys rinko laikrodžius į M. P. atsineštą krepšį. Tiesa, dviejų apklausų (t. 9, b. l. 92-93, 101-103) metu R. Z. buvo nurodęs, kad vagystėje iš parduotuvės „Šveicarija“ be jo, M. P. ir A. L. dalyvavo ir dar vienas vaikinas vardu Deividas, pravarde Futbolistas. Tai jis patvirtino ir akistatoje su M. P. (t. 9, b. l. 83-84). Šios akistatos metu jis parodė, kad jis su Deividu saugojo aplinką, o M. P. su A. L. laužė apsaugines žaliuzes, daužė stiklą ir rinko laikrodžius. Taip pat nurodė, kad smulkmenų jau neprisimena, nes yra apvogęs daug parduotuvių ir jam viskas maišosi. Dėl 2005 m. lapkričio 15 d. vagystės iš kailių parduotuvės „Laukinis gepardas“ R. Z. buvo apklaustas tris kartus ir visada nurodė, kad joje dalyvavo M. P., tik paskutinės apklausos metu (t. 9, b.l. 101-103) parodė, kad šioje vagystėje dar dalyvavo Deividas, Andrius ir Varna. R. Z. ikiteisminio tyrimo metu dėl seifo vagystėje dalyvavusių asmenų painiojosi bene labiausiai. Vienos įtariamojo apklausos metu (t. 8, b. l. 184-185) jis parodė, kad vagystę iš UAB „Omnibetas“ jie padarė penkiese: jis, M. P., vaikinai pravardėmis Spiras ir Šaratas bei Vladimiras. Kitos apklausos (t. 9, b. l. 75-76) metu jau nurodė, kad dalyvavo vagystėje jis, M. P., A. L., Deividas ir Marius ir jie pavogė kažką nevertinga – metalinę dėžę. O dar vienos apklausos metu (t. 9, b. l. 88-89) parodė, kad vagystę padarė jis, A. L., M. P., Deividas ir Andrius. Taip pat ir dėl 2006 m. sausio 31 d. vagystės iš UAB „Kauruna“ priklausančios parduotuvės „Sony“ R. Z. ikiteisminio tyrimo metu skirtingų apklausų metu nurodė skirtingus vagystėje dalyvavusius asmenis. Vieną kartą (t. 8, b. l. 133-134) sakė, kad vagystėje dalyvavo jis, M. P. ir Spiras, kitą kartą (t. 8, b. l. 140) aiškino, kad dalyvavo jis, M. P. ir A. L., o jau apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad parduotuvę „Sony“ apvogė kartu su M. P., Spiru ir Šaratu. Kaip matyti, ir R. Z. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, yra kai kurių nesutapimų, daugiausia jie susiję su skirtingų vagystėse dalyvavusių asmenų nurodymu, tačiau dėl M. P. dalyvavimo jo parodymai buvo vienodi. Visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad vagystėse dalyvavo ir M. P., o ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose dar nurodė, kad M. P. viską organizuodavo.

Pažymėtina tai, kad įvairių kitų asmenų, dažniausiai įvardijamų pravardėmis, paminėjimai A. L. ir R. Z. parodymuose neprieštarauja nei teismo nustatytoms faktinėms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, nei teismo išvadai dėl M. P. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. ir M. P. nuteisti už tai, kad visas nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe ne tik su R. Z., dėl kurio byla išskirta, bet ir su kitais, ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis.

Jau buvo nurodyta, kad pats nuteistasis M. P., prašydamas jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, savo apeliaciniame skunde iš viso neišdėstė jokių argumentų. Tuo tarpu kitas nuteistasis A. L., neneigdamas savo kaltės, apeliaciniame skunde nurodo apie įvairius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, daugiausia susijusius su nuosprendžio surašymu ir su tuo, kad ikiteisminis tyrimas bei teismas G. S. apklausė liudytoju, o ne įtariamuoju ir kaltinamuoju. Apelianto nuomone, tai, kad G. S. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra BPK 255 str. reikalavimų pažeidimas. Apeliaciniame skunde prašydamas dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo tirti, A. L. dar nurodė ir apie tai, kad jam, kaip nepilnamečiui, bausmė buvo paskirta nesilaikant BK XI skyriaus nuostatų, nustatančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis A. L. mirė, tai yra BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas šiam nuteistajam turi būti nutrauktas, todėl nėra pagrindo nagrinėti ir daugelio jo apeliacinio skundo argumentų, ypač susijusių su bausmės skyrimu. Vis dėlto kai kurie šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentai turi būti aptarti, nes tai turi reikšmės ir sprendžiant kito nuteistojo M. P. kaltės ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus.

Iš bylos matosi, kad nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl G. S. buvo priimtas prokuroro nutarimas. BPK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šią bylą teismas kaip tik ir išnagrinėjo tik dėl A. L. ir M. P. (dėl R. Z., jam pasislėpus, byla buvo išskirta) ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl BPK 255 str. nuostatų teismas nepažeidė. Tuo tarpu A. L. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka kai kurių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimų, iš dalies yra pagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jo aprašomojoje dalyje dėstydamas įrodymus, kuriais remiantis buvo konstatuojamas visų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimas, teismas nepagrįstai pripažino įrodymais visus be išimčių A. L. ir R. Z. perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik jau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo išaiškinimų, tačiau ir konkrečių baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 20 straipsnio 1-4 dalių nuostatas įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 276 str. 1 d. 1-3 p. išvardintais atvejais teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tuo tarpu to paties BPK straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tai reiškia, kad perskaityti asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, kai tie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie įrodymais nepripažįstami ir įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Vis dėlto ir tokie BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti parodymai gali būti įvertinti kaip patikimi ir jais taip pat gali būti vadovaujamasi priimant nuosprendį. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008).

Jau buvo nurodyta apie tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas savo išvadas pagrindė visais perskaitytais A. L. ir R. Z. parodymais, kuriuos jie davė ne teismui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui, visus šiuos parodymus pripažinus įrodymais. Šiuo atveju teismas pažeidė jau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas dėl įrodymų leistinumo. Nepaisant to, dėl šių trūkumų naikinti priimtą apkaltinamąjį ir priimti šioje byloje naują, išteisinamąjį nuosprendį, kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma vis tiek patvirtina ne tik A. L., bet ir nuteistojo M. P. kaltę. Tai yra skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir kaltinamojo R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš dalies tokiais įrodymais yra netgi nuteistojo A. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei R. Z. parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Visi šie įrodymai jau buvo išdėstyti bei aptarti skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje, todėl dar kartą juos plačiau aptarti nėra reikalo. Nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai, įvykių vietų apžiūrų protokolai, specialistų išvados, įmonių, iš kurių buvo pagrobtas jų turtas, pateiktos pažymos, inventorizacijų apyrašai bei aktai ir kiti teisme ištirti bylos dokumentai neabejotinai patvirtina vagysčių iš parduotuvių „Šveicarija“, „Laukinis gepardas“, „Sony“ bei UAB „Omnibetas“ lažybų salono faktus, faktines tų vagysčių padarymo aplinkybes (laiką, vietą, būdą ir kt.), o taip pat tų vagysčių metu pagrobto turto vertę. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju G. S. patvirtino M. P. dalyvavimą parduotuvės „Sony“ vagystėje. Teisme jis parodė, kad 2006 m. sausio 30 d. vakare, apie 22.30 val., į jo kiemą atėjęs R. Z. paprašė pavežti, o jam sutikus, R. Z. atsivedė A. L. ir vaikiną, pravarde Marfa, kurį jis vėliau atpažino, tai buvo M. P.. Jis kartu su draugu V. J. savo automobiliu „Audi 100“ R. Z., A. L. ir Marfą nuvežė į jų nurodytą vietą – Kauno m. Taikos pr. esantį skersgatvį. Jie visi trys išlipo, o jis su draugu liko laukti. Po keliolikos minučių A. L. ir Marfa grįžo bėgdami iš tos pačios pusės, į kurią buvo nuėję, jie už striukių buvo užsikišę kažkokius daiktus, ir jis juos parvežė namo. G. S. asmenį pravarde Marfa parodymų atpažinti iš foto nuotraukų ir tarp kitų asmenų metu (t. 7, b. l. 81-85, 87-89) atpažino kaip M. P.. Nuteistasis A. L. teisme prisipažino kaltu ir parodė, kad jis dalyvavo visose keturiose nurodytose vagystėse bei išsamiai nurodė tų vagysčių padarymo aplinkybes. Šie teisiamajame posėdyje jo duoti parodymai atitinka kitus įrodymus, patvirtinančius nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes. A. L. teisme paneigė tik M. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme, tačiau dėl jau išdėstytų motyvų teismui pagrįstai atmetus A. L. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, A. L. parodymai teisme, kolegijos nuomone, taip pat turi būti laikomi įrodymu, bent iš dalies patvirtinančiu ir M. P. kaltę. A. L. teisme taip pat parodė, kad dieną anksčiau iki vagystės iš parduotuvės „Laukinis gepardas“ jis buvo užėjęs į šią parduotuvę kartu su M. P.. Nors ir netiesiogiai, šie A. L. parodymai taip pat patvirtina M. P. dalyvavimą šioje vagystėje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamasis R. Z. parodė, kad jis pats dalyvavo tik parduotuvės „Sony“ vagystėje, o jokių M. P. apkaltinančių parodymų nedavė. Tačiau jau buvo atkreiptas dėmesys į kitus R. Z. parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodydamas apie asmenį vardu Marius jis tikrai kalbėjo būtent apie M. P.. Teismo posėdyje R. Z. taip pat parodė, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jam joks spaudimas nebuvo daromas ir parodymus jis davė savo noru. Būtent šie R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pripažįstami įrodymais ir jais teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje nutartyje nurodyti R. Z. parodymai jau buvo išdėstyti, taip pat jau buvo pažymėta, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. Z. patvirtino ir savo parodymus, duotus kitos savo apklausos metu, o tos apklausos metu jis parodė apie M. P. dalyvavimą kitose vagystėse. Kolegijos nuomone, išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai apie M. P. kaltę dėl jam inkriminuotų visų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu visi kiti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisme perskaityti A. L. bei R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, visiškai atitinka teisme patikrintais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, o taip pat ir M. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Todėl įvertinusi įrodymus vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai pripažino M. P. kaltu ir kad šis nuteistasis visas nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Kvalifikuodamas M. P. padarytas nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. Dvi vagystes, kurių metu buvo pagrobtas didelės vertės svetimas turtas, teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d., kitos dvi vagystės įsibraunant į patalpas teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d.. Vagysčių įsibraunant į parduotuves „Šveicarija“ ir „Laukinis gepardas“ metu padaryti svetimo turto sugadinimai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d.

Bausmė nuteistajam M. P. taip pat paskirta teisingai. Iš nuosprendžio matosi, kad paskirdamas M. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas BK 41 str. 2 d. reikalavimų, BK 54 str. 2 d. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o taip pat BK XI skyriaus normų, nustatančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų reikalavimų nepažeidė. Tiesa, nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad nuteistasis, įvykdęs kitas svetimo turto vagystes, nesusijusias su didelės vertės turto pagrobimu, padarė sunkų nusikaltimą. BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas, remiantis BK 11 str., laikomas ne sunkiu, o apysunkiu. Nepaisant to, teismo sprendimas paskirti M. P. realaus laisvės atėmimo bausmę, kolegijos nuomone, yra teisingas ir pagrįstas. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertinti duomenys apie kaltininko asmenybę. Iš tikrųjų M. P. padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumą rodo ne tik šias veikas kvalifikuojantys požymiai – didelė pagrobto turto vertė, vagysčių padarymo būdas įsibraunant į patalpas, bet ir jų mastas bei sistemingumas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, M. P. pagrįstai paskirtos baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės. BK 91 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šioje byloje nustatyta, kad svetimo turto vagystes įsibraunant į patalpas, taip pat ir didelės vertės svetimo turto vagystes M. P. padarė dar būdamas nepilnametis, o šie jo padaryti nusikaltimai, kaip jau buvo nurodyta, yra sunkūs ir apysunkiai. M. P. anksčiau jau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą. 2007 m. Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, panaikinus Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. išteisinamąjį nuosprendį, jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant teismo nustatytus apribojimus. Iš byloje esančio ankstesnio nuosprendžio matosi, jog teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. P. padarė apysunkį nusikaltimą, kad nebuvo teistas, mokėsi, buvo jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už padarytą vagystę M. P. paskyrė švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Tačiau iš šios bylos matosi, kad M. P. ir iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, ir po to toliau darė nusikaltimus, susijusius su svetimo turto grobimu, o tie nusikaltimai buvo vis sunkesni. Dėl visų šių aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės M. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka ir pagrįstai jam paskyrė realaus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis jam nustatytas neviršijant įstatymo sankcijoje numatytų šios rūšies bausmės vidurkių. Nei už atskiras nusikalstamas veikas M. P. paskirtos bausmės, nei jam paskirta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti pagrindo nėra.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kitas apeliantas nuteistasis A. L. mirė, buvo gauta 2008 m. spalio 21 d. jo mirties akto įrašo kopija (t. 13, b. l. 125). Šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentai jau buvo išdėstyti, o dalis tų argumentų ir aptarta šioje nutartyje. Apeliantui mirus, nagrinėti kitus jo skundo argumentus nėra pagrindo, o iš A. L. apeliacinio skundo turinio taip pat matosi, kad tęsti baudžiamąjį procesą mirusiajam reabilituoti pagrindo taip pat nėra. Asmens mirtis yra BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. BPK 327 str. 1 p. nurodyta, kad esant BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukia. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. L. naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš A. L. ir M. P. solidariai priteisė turtinės žalos atlyginimus įmonėms, kurių turtą šie nuteistieji pagrobė arba sugadino jų abiejų bendrais veiksmais. Nuteistajam A. L. mirus, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria iš jo priteisti turtinės žalos atlyginimai. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, lieka galioti, o žala pagal šį nuosprendį šiuo atveju bus išieškoma iš nuteistojo M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. (2005 m. spalio 21 d. nusikaltimas), BK 187 str. 1 d. (2005 m. spalio 21 d. nusikaltimas), BK 178 str. 3 d. (2005 m. lapkričio 15 d. nusikaltimas), BK 187 str. 1 d. (2005 m. lapkričio 15 d. nusikaltimas), BK 178 str. 2 d. (2005 m. lapkričio 24 d. nusikaltimas), BK 178 str. 2 d. (2006 m. sausio 31 d. nusikaltimas), ir išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. (2005 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas), BK 187 str. 1 d. (2005 m. rugsėjo 5 d. nusikaltimas), BK 178 str. 2 d. (2005 m. spalio 12 d. nusikaltimas), BK 187 str. 1 d. (2005 m. spalio 12 d. nusikaltimas), BK 178 str. 3 d. (2005 m. gruodžio 8 d. nusikaltimas), BK 178 str. 2 d. (2006 m. sausio 26 d. nusikaltimas), BK 187 str. 1 d. (2006 m. sausio 26 d. nusikaltimas), o pagal BK 187 str. 3 d. (dėl 2005 m. lapkričio 24 d. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamoji byla A. L. nutraukta, taip pat nuosprendžio dalį, kuria iš A. L. priteisti turtinės žalos atlyginimai, panaikinti ir bylą šiose dalyse nutraukti nuteistajam A. L. mirus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Valdimaras BavėjanasAloyzas Kruopys