- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-329-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- V.I. P.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- D. P., Vilniaus
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. I. P. ieškinį atsakovams VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. P. ir Vilniaus m. savivaldybės administracijai, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V.I. P. 2007-07-20 Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pagal CK 1.87 str. bei 1.90 str. pripažinti negaliojančia trišalę 2006-06-16 sutartį Nr. G-3/57-R, sudarytą tarp bylos šalių, ir taikyti restituciją – priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 100 000 Lt (t.1, b.l.1-3). Nurodė, kad ji su atsakovais 2006-06-16 pasirašė trišalę sutartį Nr. G-3/57-R (toliau – trišalę sutartį) dėl ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio medinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos ir fasado remonto, po lygiai sutelkiant ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšas. Ieškovė VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai sumokėjo dalį jai tenkančios pagal sutartį kainos, t.y. 100 000 Lt iš 173 148 Lt. Tačiau trišalės sutarties sudarymo metu ieškovė nežinojo, o atsakovai nuslėpė nuo jos tą faktą, jog ginčo pastatas yra įtrauktas į Vilniaus m. savivaldybės 2006 m. investicijų projekto dalį Nr. 45 bei strateginio plano programą Nr. 10 „Medinių pastatų Vilniaus mieste restauravimas“. Tai reiškia, kad ginčo pastato restauravimo išlaidos 100 % dengiamos iš Vilniaus m savivaldybės biudžeto. Atsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ dar 2006-05-31 buvo sudaręs statybos rangos sutartį Nr. 30-R su UAB „Aitvaro palėpė“ dėl to paties dalyko ir už tą pačią kainą (346 295 Lt), išskyrus tai, kad darbai visa apimtimi finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.58-60) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pasak Agentūros, ieškovė 2005 m. rudenį kreipėsi į Agentūrą su prašymu dėl paramos restauruojant ginčo pastato stogą ir fasadą. Agentūra įtraukė pastato tvarkybą į Vilniaus mieto savivaldybės Investicijų 10 programos „Senamiesčio atgaivinimas“ dalį „Iš dalies subsidijuojami pastatų išorės remonto bei aplinkos tvarkymo darbai“ (eilės Nr. 44). Agentūra išaiškino ieškovei, kad ginčo pastatas negali būti tvarkomas vien tik už savivaldybės biudžeto lėšas pagal Vilniaus mieto savivaldybės Investicijų 10 programos „Senamiesčio atgaivinimas“ dalį „Medinių pastatų Vilniaus mieste restauravimas“ (eilės Nr. 42), nes pastatas nepriklauso daugybei bendrasavininkių, stokojančių galimybių skirti lėšų sutvarkyti pastato išorę. Apie UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Aitvaro palėpė“ 2006-05-31 statybos rangos sutartį Nr. 30-R atsakovas sužinojo pasirašant trišalę sutartį bei neprieštaravo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ siūlomo rangovo pasirinkimui.
Atsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (t. 1, b.l.69-70). Teigia, jog jis ginčo teisiniuose santykiuose dalyvavo kaip statinio statybos valdytojas, o pinigus ieškovė pervedė VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai. Dėl atliktų pastato remonto ir restauravimo darbų ieškovė jokių pretenzijų nereiškė.
Tretysis asmuo D. P. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.179) su ieškiniu sutiko visiškai.
Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.49-52) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad atlikti darbai ieškovei perduoti 2006 m. rudenį. 2006 m. žiemą, kai ieškovė turėjo galimybę ginčyti sandorį, ji sumokėjo dalį sutartos sumos, patvirtindama sutartį, tuo tarpu likusią dalį ieškovė piktybiškai vengia sumokėti. Ieškovė nepagrįstai prašo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju taikyti vienašalę restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu (t. 2, b.l.112-118) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo pastatas Kultūros vertybių apsaugos departamento 2000-11-22 įsakymu Nr. 329 įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (t.1, b.l.24-25). Ieškovė 2005-11-28 pateikė prašymą su sąmata dėl valstybės saugomos medinės architektūros paminklo (S 570), esančio Žvėryno seniūnijoje, dalyvavimo Vilniaus Senamiesčio atgaivinimo programos (restauravimo) darbams (t. 1, b.l.128-146). Agentūra įtraukė pastato tvarkybą į Vilniaus m. savivaldybės Investicijų 10 programos „Senamiesčio atgaivinimas“ dalį „Iš dalies subsidijuojami pastatų išorės remonto bei aplinkos tvarkymo darbai“ (eilės Nr. 44). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006-04-26 sprendimo Nr. 1-1134 „Dėl statinio statybos valdytojo funkcijų vykdymo“ 1.7 p. įgaliojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vykdyti statinio statybos vykdytojo funkcijas (t. 1, b.l.125-126). UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ organizavo pastato remonto ir restauravimo darbų supaprastinto pirkimo konkursą ir 2006-05-31 sudarė statybos rangos sutartį su laimėtoju - mažiausią kainą pasiūliusiu rangovu UAB „Aitvaro palėpė“. Trišale sutartimi bylos šalys susitarė dėl ginčo pastato stogo dangos ir fasado remonto, lygiomis dalimis sutelkiant pastato valdytojo ir savivaldybės biudžeto lėšas, todėl ji laikytina statybos rangos sutartimi. Ginčo sutartyje aiškiai nurodyta, jog tik dalis (pusė) reikiamos sumos bus skirta iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto. Darbų atlikimo metu statinio valdytojo sutikimu nukrypta nuo ginčo sutartyje numatytų darbų ir vietoj stogo remonto bei langų pakeitimo atlikti kiti darbai. Atliktus darbus ieškovė priėmė; dalį jai tenkančios kainos sumokėjo. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai ar tretieji asmenys būtų sąmoningai klaidinę ieškovę dėl remonto darbų finansavimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pasirašydama trišalę sutartį ne suklydo, bet vėliau persigalvojo. Kadangi tam tikri remonto darbai realiai buvo atlikti, nėra teisinio pagrindo tvirtinti esą sutartis buvo fiktyvi. Aplinkybė, kad nebuvo atliktas stogo remontas, negali būti vertinama kaip sutarties apsimestinumas dėl jos dalyko, nes D. P. raštu atsisakė stogo remonto (t. 1, b.l.94-114, 149-150).
Šalies argumentai
Ieškovė V.I. P. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.144-150) prašo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvavo ydingu materialinės ir procesinės teisės normų taikymu. Dėl vieno ir to paties dalyko (ginčo pastato remonto ir rekonstrukcijos darbų) buvo sudarytos dvi sutartys: UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Aitvaro palėpė“ 2006-05-31 statybos rangos sutartis Nr. 30-R (t. 1, b.l.14-17) bei trišalė ieškovės, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros 2006-06-16 sutartis Nr. G-3/57-R (t. 1, b.l.10-13). Tarp prie ieškovės 2005-11-28 paraiškos pateiktos sąmatos (236 502 Lt) ir 2006-05-31 statybos rangos sutarties sąmatos (346 295 Lt) yra daugybė skirtumų. UAB „Aitvaro palėpė“ įvykdė 2006-05-31 statybos rangos sutartį, kuri 100 % kompensuojama iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto lėšų pagal Investicijų programos 42 eilutę (t. 1, b.l.31-40, 125-126). Iš ieškovės gi prašoma sumokėti pagal 2006-06-16 sutartį Nr. G-3/57-R, nors pastaroji sutartis pagal sąmatą nebuvo įvykdyta (t.y. įvykdyta dvišalė 2006-05-31 sutartis). Tą taip pat patvirtina aplinkybė, jog apeliantė negalėjo pasirinkti rangovo, kaip numatyta trišalės sutarties 7.2.1 p.. Tokiu atveju ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovei suklydus ir ją apgavus; todėl manytina, jog trišalė sutartis tik pridengė dvišalę sutartį. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė įtraukti į bylą UAB „Aitvaro palėpė“, kurio teisėms ir/ ar pareigoms gali turėti įtakos būsimas sprendimas byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l.162-163) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-04 dienos sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-02-22 įsakymo Nr. 30-281 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2006 metų investicijų programos tvirtinimo“ 42 eilutėje konkrečiai nenurodyta, kokie mediniai pastatai Vilniaus m. restauruojami vien tik iš savivaldybės biudžeto lėšų nei kokiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčo pastato tvarkymo darbai pateko į Vilniaus m. savivaldybės Investicijų 10 programos „Senamiesčio atgaivinimas“ dalį „Iš dalies subsidijuojami pastatų išorės remonto bei aplinkos tvarkymo darbai“ (eilės Nr. 44). Agentūra išaiškino ieškovei, jog ginčo pastatas gali būti renovuojamas tik iš dalies naudojant savivaldybės biudžeto lėšas, kas ir buvo numatyta trišalėje sutartyje. Kadangi trišalė sutartis numatė statybos darbų vykdymo finansavimo šaltinius, sąmata nebuvo būtinas šios sutarties priedas, kaip kad yra statybos rangos sutarties atveju. Ieškovė ginčija trišalę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą dvišalės sutarties dalyvį UAB „Aitvaro palėpė“, su kuriuo ginčo sutartis nesusijusi.
Atsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą palikti galioti nepakeistą (t.2, b.l.165-168). Akcentavo, jog 2006-05-31 statybos rangos sutartis ir 2006-06-16 sutartis Nr. G-3/57-R negali būti laikomos dviem atskiromis statybos rangos sutartimis dėl to paties objekto, nes jos reguliuoja to paties objekto statybos rangos santykių skirtingus aspektus. Trišalės sutarties pagrindu užsakovai – ieškovė ir Agentūra, atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybę, – santykiuose su trečiuoju asmeniu pavedė statybos vykdytojo funkcijas vykdyti UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, pvz., suteikė teisę sudaryti statybos rangos sutartį (Trišalės sutarties 3.3 p.), vykdyti atsiskaitymus. Tuo tarpu dvišalė sutartis reguliuoja santykius tarp UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ kaip užsakovo (tiksliau - užsakovų atstovo) bei rangovo dėl darbų vykdymo tvarkos, terminų, atsiskaitymo sąlygų, darbų kokybės, garantijų, atsakomybės ir kt. Apeliantė skunde nurodė naują trišalės sutarties negaliojimo pagrindą – CK 1.91 str., ką daryti draudžia CPK 306 str. 2 d., 312 str. nuostatos. Dar daugiau, naujo sutarties negaliojimo pagrindo iškėlimas traktuotinas kaip ankstesnių CK 1.87 str. ir 1.90 str. sutarties negaliojimo pagrindų, su kuriais naujasis nėra suderinamas, atsisakymą. Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 2, b.l.146) pripažino paraiškos pateikimo metu sutikusi finansuoti pusę pastato remonto ir restauravimo kainos.
Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.153-159) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pastebėjo, jog apeliantė klaidingai interpretuoja Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2006-04-26 sprendimą Nr. 1-1134 „Dėl statinio statybos valdytojo funkcijų vykdymo“. Juo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įgaliota vykdyti statinio statybos valdytojo funkcijas ir atlikti statinių statybos techninę priežiūrą įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-02-22 įsakymą Nr. 30-281, o ne išspręstas pastato finansavimo klausimas. Pastato priežiūra ir/ ar remontas yra išimtinai objekto savininko pareiga. Vilniaus m. savivaldybė, siekdama išsaugoti sostinės architektūrinį paveldą ir išlaikyti estetinį miesto vaizdą, kasmet pagal galimybes geranoriškai skiria savivaldybės biudžeto lėšų remontuoti (restauruoti) privačius nekilnojamojo turto objektus. Dalinis finansavimas ieškovei skirtas atsižvelgiant į jos 2005-11-28 paraišką dėl paramos. Nors trišalės ir dvišalės sutarčių objektai iš esmės sutampa, skiriasi sutarčių šalys ir, svarbiausia, jų turinys, t.y. šalių teisės ir pareigos. Apeliantės įgaliotam asmeniui L. K. dar iki trišalės sutarties pasirašymo buvo žinoma apie 2006-05-31 sudarytą statybos rangos sutartį. Ieškovė, žinodama, jog rangovu pasirinktas UAB „Aitvaro palėpė“, tokio pasirinkimo neginčijo, nes jos teisė pagal trišalės sutarties 7.2.1 p. siūlyti rangovą dar anaiptol nereiškia, kad būtent šis kandidatas laimės konkursą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, atsižvelgiant į CPK 320 str. įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, kuomet buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.
Ieškovė V.I. P., įvardindama ieškinio dalyką, suformulavo kelis reikalavimus – dėl jos su atsakovais sudarytos trišalės 2006-06-16 sutarties Nr. G-3/57-R negaliojimo ir be pagrindo pagal šią sutartį jau sumokėtos 100 000 Lt sumos grąžinimo, priteisiant minėtą sumą jos naudai solidariai iš abiejų atsakovų.
Vertinant ieškovės reikalavimo pobūdį, būtina atsižvelgti tiek į paties ginčijamo sandorio turinį, tiek į tikslus, kurių ieškiniu siekia ieškovė – siekdama nuginčyti sandorį visa apimtimi bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, kartu ginčija ir jai tenkančią pareigą vykdyti šios sutarties 2.2. p. nuostatas - sumokėti už sutartyje numatytus objekto remonto darbus 173 148 Lt, t.y. pusę visos sutarties kainos (t.1, b.l. 10). Ieškovės teigimu, prievolė apmokėti visas objekto remonto išlaidas tenka Vilniaus miesto savivaldybei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks ginčas dėl likusios nesumokėtos pagal sutartį sumos jau teisme vyksta (t.1, b.l 151, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-339-603/2009). Tai reiškia, kad ieškovė ginčija savo sutartinę prievolę, kurios vertė yra 173 148 Lt, ir, priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, ieškovei arba atsirastų tokios turtinės pasekmės, arba išnyktų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių neabejotinai kilo turtinio pobūdžio ginčas, kurio suma atitinka ginčijamame sandoryje nurodytai ieškovės turtinei pareigai - 173 148 Lt.
Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino reikalavimo pobūdį ir neteisingai nustatė ginčo sumą, išnagrinėjo Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui neteismingą bylą. CPK 27 str. 1 p. imperatyviai įtvirtina, kad bylas, kuriose ieškinio suma didesnė nei 100 000 Lt, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, 2008-11-04 sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Esant nurodytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisako ir jų nevertina.
Sutinkamai su CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Todėl apeliantei V.I. P. grąžintinas 2008-12-22 sumokėtas 3000 Lt žyminis mokestis (t.2, b.l. 143), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui.
Grąžinti V. I. P. 3000 (tris tūkstančius ) litų žyminio mokesčio.