Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Reginos Gaudutienies ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Daliai Lukošsvičienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjus kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 23 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. kaltinamas tuo, kad jis, ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 23 d., neturėdamas tikslo platinti, į savo namus esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,975 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,408 g psichotropinės medžiagos ir šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninę skiautę, neteisėtai laikė batų spintoje iki 2015 m. rugsėjo 23 d. 21.05 val., kur neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir išimta, tai yra nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. padarymu.

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdami tikslą gauti neteisėtas pajamas, ne vėliau, kaip 2015 m. rugsėjo 23 d. neteisėtai įgijo 7346,55 g miltelių turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį - 2871,02 g psichotropinių medžiagų metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą sumanymą (duomenys neskelbtini), esančiame garaže kartu su G. B. šias psichotropines medžiagas supakavo į 12 paketų ir paketus paslėpė automobilyje „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) įrengtoje specialioje slėptuvėje ir ten psichotropines medžiagas neteisėtai laikė. 2015 m. rugsėjo 23 d. toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą platinti psichotropines medžiagas, automobiliu „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai gabeno nuo namo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu R. M. kaltinamas, veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai įgijęs, laikęs ir gabenęs labai didelį kiekį 2871,023 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, turėdamas tikslą psichotropines medžiagas platinti, bei pasikėsino neturėdamas leidimo, specialioje slėptuvėje paslėptą psichotropinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną – (duomenys neskelbtini) užkardą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau kontrabandos nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2015 m. rugsėjo 23 d. apie 11.44 val. G. B. ir R. M., važiuojantys automobiliu „Audi A4,“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų, ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo surasta ir išimta, tai yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. padarymu.

Taip pat R. M. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdamas tikslą iš psichotropinių medžiagų platinimo gauti neteisėtas pajamas, ne vėliau, kaip 2015 m. rugsėjo 23 d., neteisėtai įgijo 131,91 g miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį- 47,97 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šią medžiagą supakavo į plastikinį maišelį ir ne vėliau, kaip 2015 m. rugsėjo 23 d. neteisėtai atgabeno į sodo namelį, esantį Svirplių takas 16, Kaune, kur bendrai su G. B., turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą platinti, ją neteisėtai laikė iki 2015 m. rugsėjo 23 d. 22.30 val., kai atliktos kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir išimta, tai yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2 d. padarymu.

R. M., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama 2016 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 23 d. nurodant, kad nėra išnykę ar pasikeitę BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai. Teismas argumentavo, jog byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. M. galėjo padaryti kaltinime jam nurodytas veikas, taip pat atsižvelgė į tai, kad už R. M. inkriminuotų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik bausmė susijusi su ilgalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo socialinę padėtį ir ryšius, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ko pagrindu konstatavo, kad kaltinamajam R. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Skundu kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas Dainius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, kurią pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Skunde pažymima, kad nustačius bent vieną BPK 122 str. numatytų suėmimo pagrindų, įtariamasis gali būti suimtas ar suėmimo terminas gali būti pratęstas, tačiau tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Šalia to, BPK 139 str. normos numato galimybę sušvelninti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę, o sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, kai suėmimo terminas tęsiamas kaltinamojo R. M. atžvilgiu jau ilgą laiką, svarbūs klausimai tampa ir bylos sudėtingumas, jos apimtis, ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas, priežastys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra baigtas (BPK 127 str. 2 d.). Nors įrodymai šioje bylos stadijoje negali būti galutinai įvertinti, tačiau iš tokios bylos medžiagos, gynėjo nuomone, galima daryti išvadą, kad R. M. veika kvalifikuojama galimai per sunkiai, jam nepagrįstai bandoma inkriminuoti bendrininkavimą su kitų kaltinamuoju, gi R. M. galima būtų įtarti ar net kaltinti pagal BK 259 str. 1 d.

Taip pat gynėjo nuomone, teismas motyvuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus pagrindus, pakankamai neįvertino, kad R. M. neturi jokio galiojančio teistumo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra užauginęs savo vaikus. Be to, R. M. eilę metų gyveno faktinėje santuokoje su sugyventine K. M. ir padėjo pastarajai užauginti bei išlaikyti jos dukrą. Šiuo metu R. M. yra susituokęs su K. M.. Taip pat, kad R. M. ieškojo darbo – jis buvo registruotas darbo biržoje ir iš pastarosios sąrašo buvo išbrauktas tik dėl jo suėmimo šioje byloje. Tuo tarpu, teismas nurodytas aplinkybes skundžiamoje nutartyje, t. y. dėl kaltinamojo šeimyninės padėties ir darbinių santykių išdėstė neteisingai, iškraipė.

Be kita ko, gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus, aktyviai, įstatymų leidžiamomis priemonėmis ginasi šioje byloje ir jau vien dėl to neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Juolab, kad R. M. nėra įtariamas smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu.

Gynėjo nuomone, teismas padarė visiškai nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą, kad R. M. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, byloje yra duomenys, kad R. M. sutuoktinė turi galimybę sumokėti iki 5000 eurų užstatą, ji to prašė ir prokuroro, t. y., kad R. M. būtų taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Tuo tarpu apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį šios galimybės niekaip nesvarstė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 23 d., paliktinas galioti.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžia, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 str.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Pažymėtina, kad toks duomenų pakankamumas yra vertinamasis, dėl ko skiriant, ar pratęsiant kardomosios priemonės, šiuo atveju suėmimo terminą, neprivaloma turėti tiek duomenų, kiek jų būtina priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, nepateikia išankstinio įrodymų vertinimo, kadangi tai daro tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Taigi, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir įrodymai nevertinami, kadangi vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamojo R. M. atžvilgiu, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakankamumą, jų visumą bei spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamojo atžvilgiu, laikėsi BPK 121 str. 2 d. nuostatų reikalavimų. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia duomenys užfiksuoti automobilio apžiūros, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, G. B. parodymuose, kituose bylos procesiniuose dokumentuose. Nors kaltinamojo gynėjo vertinimu R. M. veika kvalifikuojama meteisingai, nepagrįstai bandant inkriminuoti bendrininkavimą su kitų kaltinamuoju, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apygardos teismo skundžiama nutartimi, kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Būtina pastebėti tai, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 str. 1 d. numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad kaltinamasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Iš kaltinamojo gynėjo skundo turinio akivaizdu, kad, jo manymu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą egzistavo R. M. taikytos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. Tačiau su tokiais kaltinamojo gynėjo skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos R. M. atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos stadijoje nėra išnykę, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam, BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str., 130 str. nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. kaltinimai buvo pareikšti dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių dvi pagal savo pavojingumą, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskirtinos sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai, bei už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. M. sunkumas ir jam gresiančios bausmės dydis pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra vienas iš kriterijų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmeniui pačią griežčiausią kardomąją priemonę, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje akcentavo ir apygardos teismas. Šios aplinkybės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas, remiantis BK 122 str. 1 d. 1 p., vertinant ją visų BPK 122 str. 2 d. numatytų aplinkybių kontekste. Taigi, be šios aplinkybės, suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos faktinės bylos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo tinkamai įvertintos ir skundžiamoje teismo nutartyje. Kaip matyti, apygardos teismas, pasisakydamas dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p. egzistavimo, įvertino R. M. šeiminę, socialinę padėtį iki jo sulaikymo, jį charakterizuojančius duomenis, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, pažymėdamas, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai neeliminuoja šio suėmimo pagrindo tolimesnio taikymo. Šiai apygardos teismo pozicijai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis nėra vedęs, tačiau tai taip pat nedaro teismo išvadų neteisingų dėl aptariamo suėmimo taikymo pagrindo buvimo. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, užaugino savo vaikus, eilę metų gyvenęs faktinėje santuokoje su dabartine savo sutuoktine, padėjo pastarajai auginti bei išlaikyti jos dukrą, ieškojo darbo, buvo registruotas darbo biržoje yra reikšmingos, tačiau jos yra nepakankamos paneigti žemesnės instancijos teismo motyvų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo minėtu pagrindu, juolab, kad kaip matyti, šios aplinkybės nesulaikė R. M. nuo galimų nusikaltimų darymo. Be to, kaip matyti, pati veika susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Suimtasis kaltinamas tuo, jog galimas veikas padarė veikęs ne vienas, padaryta veika galimai turi tarptautinį pobūdį, kas taip pat teismui leidžia spręsti apie R. M. galimus ryšius užsienio valstybėje, kuriais, vengdamas jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis gali pasinaudoti. Be to, vertinant nurodytas aplinkybes kartu su kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, jog inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktinės, o suplanuotos, turinčios tarptautinį pobūdį, taip pat įvertinant R. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pagrįstai manytina, kad tokiu būdu buvo siekiama naudos sau, juolab, kad sulaikymo metu kaltinamasis niekur nedirbo. Jis nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau oficialių pajamų neturėjo, be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, kad kaltinamasis iš viso būtų buvęs kur nors anksčiau oficialiai dirbęs, tai patvirtina ir byloje esantis „Sodros“ išrašas apie asmenį ir jo draudėjus. Kolegija pažymi, kad kaip visuotinai pripažįstama teismų praktikoje, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o į jų visumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje, apygardos teismas atsižvelgęs į visumą aplinkybių – baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam inkriminuotinų nusikalstamų veikų, jų pobūdį, patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą R. M., pagrįstai konstatavo, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.

Skundžiama apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, kaltinamajam suėmimo terminas buvo pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Toks žemesnės instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra pagrįstas. Pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų, ką akcentavo ir apygardos teismas. Kaip matyti, R. M. kaltinimas pareikštas dėl keturių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi, kaip jau minėta, priskiriamos sunkiems ir viena labai sunkiems nusikaltimams, kurios taip pat patenka į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. M. kaltinamas neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Aplinkybės, kad veikos galimai padarytos veikiant kartu su kitu asmeniu, buvo neatsitiktinės, o suplanuotos, turi tarptautinį pobūdį suteikia pagrindą manymui, kad vykdant šiuos nusikaltimus buvo siekiama naudos sau, ką pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas skundžiamoje nutartyje. Juolab, kad iki suėmimo R. M. darbiniai ryšiai nesiejo, oficialių pajamų jis neturėjo. Pareiškimą nagrinėjęs apygardos teismas, nutaręs pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą minėtu pagrindu, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog pastarasis praeityje buvo teistas, tame tarpe ir užsienio valstybėje, tačiau nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė laikytina R. M. asmenybę charakterizuojančia aplinkybe, kuri teismui leidžia daryti atitinkamas išvadas apie asmens gyvenimo būdą ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, duomenys, leidžiantys teismui pagrįstai manyti, prognozuoti apie tai, jog būdamas laisvėje asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ir yra visas aplinkybių ir duomenų konkrečioje byloje kompleksas, kurį nutartyje iš esmės nurodė ir kardomosios priemonės klausimą sprendęs teismas. Tai, kad R. M. kaltinamas ne vieno, o kelių nusikaltimų (tarp jų sunkių ir labai sunkaus) padarymu, kitos, jau anksčiau minėtos, R. M. pareikšto įtarimo aplinkybės, duoda pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad asmuo, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos motyvuojant BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas pasisakydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam, įvertino ir tai, jog R. M. suėmimas trunka ilgiau nei pusmetį, tačiau suėmimo terminas neviršija teisės aktuose numatyto maksimalaus termino. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Šiuo atveju, apygardos teismas, pasisakydamas dėl taikomos kardomosios priemonės trukmės, įvertino, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą, 2016 m. birželio 20 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, numatytos posėdžių datos. Be to, kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, jų kiekis ir mastas, rodo ir paties R. M. asmenybės pavojingumą, dėl ko pagrįstai konstatuota, jog BPK 119 str. numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Tokia teismo išvada yra ne tik teisiškai motyvuota, bet ir pagrįsta.

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo R. M. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos neproporcingai, pagrindo nėra. Suimtojo gynėjo teiginiai dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo neskyrimo (jo termino nepratęsimo), nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir sąlygas.

Taigi, nors kaltinamasis yra suimtas ilgiau nei pusmetį, pirmiau aptartų bylos duomenų visuma pagrindžia, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Tuo pačiu, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog maksimalus leistinas suėmimo taikymo R. M. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pažeistas (BPK 127 str. 11 d.). Be to, akcentuotina, kad viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Skunde akcentuojama, kad R. M. nėra įtariamas kokių nors smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu. Vertinant šį argumentą, pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas, tiek jo skyrimas, tiek termino pratęsimas, nėra siejamas vien tik su nusikalstamos veikos pobūdžiu. Nors R. M. ir nėra kaltinamas padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo atsižvelgta į asmeniui pareikštų kaltinimų pobūdį ir apimtį.

Skunde kaltinamojo gynėjo, taip pat nepagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nesvarstė galimybės R. M. skirti švelnesnės kardomosios priemonės. Kaip matyti, priešingai nei teigiama, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nurodoma, kad kaltinamajam R. M. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas pritaria tokiai teismo išvadai. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo nuomone, jog švelnesnės kardomosios priemonės (nagrinėjamu atveju 5000 eurų užstatas) užtikrintų BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimą. Nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo metu R. M. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindams, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Dariaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 23 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.