- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- II-681-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00470-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Dalius Boreika
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. P. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Daliui Boreikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. atstovo advokato Daliaus Boreikos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) R. P. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija Nr. XIV-1867, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.), už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove tarpininkavo atliekant prekių (KN kodas 0601 10), kurioms taikomi draudimai pagal 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (toliau – ir Reglamentas(ES) Nr. 833/2014) 3k straipsnio 1 dalį, išgabenimą į Rusiją, tranzito procedūros įforminimą ir organizavo jų išvežimą. Už šio nusižengimo padarymą jai paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. (toliau – ir pareiškėja) atstovas advokatas D. B. (toliau – ir pareiškėjos atstovas) teismui pateiktu skundu prašo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir priteisti iš Institucijos R. P. naudai patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėja bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nurodė, kad teikė dokumentus muitiniam tikrinimui ir įforminimui tik į Armėniją, jokių nurodymų vežėjui gabenti prekes į Rusiją nedavė bei prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Be to, pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pateikė prašymus, kurių Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. R. neišsprendė, į pateiktus klausimus neatsakė. Susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, pareiškėjos atstovas mano, kad šiuo atveju nėra pareiškėjos kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo bei jos veiksmai neatitinka ANK 515 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymių visumos.
Visi administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja tarpininkavo atliekant prekių (KN kodai 0601 10), kurioms netaikomi draudimai, tranzito procedūros įforminimą ir organizavo jų išvežimą iš ES teritorijos į Armėniją, o ne į Rusijos Federaciją.
Taip pat, skunde akcentuojama tai, kad nei iš pareiškėjos matytų dokumentų turinio, nei iš įrašų muitinės informacinėse sistemose, nei iš muitinės pareigūnų veiksmų, kuriais buvo leista išvežti iš ES teritorijos šias deklaruojamas civilinio pobūdžio prekes (deklaruotos prekės nėra priskirtos dvejopo naudojimo prekėms) pareiškėja, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negalėjo suprasti, manyti ar numatyti, kad deklaruojant Lietuvos Respublikoje prekes tranzito muitinės procedūrai, gaunant Lietuvos Respublikos fitosanitarinį pažymėjimą ar atliekant Lietuvos Respublikoje kitus veiksmus, būtų atliekama kokia nors neteisėta veika. Todėl, pareiškėjos atstovo nuomone, pareiškėjos veiksmuose nėra esminio administracinio nusižengimo subjektyviojo požymio – kaltės, tai yra pareiškėjos suvokimo, jog buvo daroma neteisėta veika.
Prekių išvežimui iš ES muitų teritorijos į Armėnijos Respubliką nėra taikomi jokie draudimai ar sankcijos, todėl laikytina, kad pareiškėja niekada neatliko jokių veiksmų, draudžiamų tarptautinėmis sankcijomis. Pareiškėjos atstovas skunde pažymi ir tai, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kaip tai išplaukia iš 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 267 straipsnio 2 dalies, gali atsakyti ne tik prekes muitinės kontrolei tiesiogiai pateikiantis asmuo, bet ir kiti asmenys, kurių ryšys su gabenamomis prekėmis, turimi duomenys apie prekių galutinį gavėją ir jų paskirtį, specialios žinios apie konkrečias prekes, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, teisinė padėtis nėra vienoda. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovas nurodo, kad spręsdama dėl asmens, trauktino atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnį, Institucija turėtų, remdamasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, sutartimis, įgaliojimais ir kitais teisės aktais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinti kiekvieno iš šių asmenų indėlio į tai, kad būtų pažeistos tarptautinės sankcijos, reikšmingumą ir atsižvelgdama į tai priimti sprendimą dėl kaltojo asmens, kas šiuo konkrečiu atveju nebuvo atlikta, kadangi jokie kiti asmenys, pareiškėjos atstovo teigimu, už pareiškėjai inkriminuotą administracinį nusižengimą – tarptautinių sankcijų pažeidimą Institucijos nubausti nebuvo.
Pareiškėjos atstovas, susipažinęs su Institucijos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad ši administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėja būtų kažkokiu būdu dariusi įtaką vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmams (sprendimams), keičiant per Rusijos teritoriją vežamų prekių iškrovimo valstybę iš Armėnijos į Rusiją. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių Institucijoje surinktų dokumentų matyti, kad prekių pervežimą iš Olandijos į Armėniją vykdė pervežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Lietuvoje šios prekės net nebuvo iškrautos / perkrautos.
Skunde nurodoma, kad pareiškėja, kuri tik tarpininkavo atliekant prekių (KN kodai 0601 01), kurioms netaikomi jokie draudimai jas vežant iš Olandijos į Armėniją, tranzito procedūros įforminimą ir organizavo jų išvežimą iš ES teritorijos į Armėniją, neturėjo jokios teisinės pareigos numatyti, jog dėl tokių jos veiksmų gali būti ateityje pažeistos tarptautinės sankcijos, nes draudimai ir apribojimai, taikomi pagal Reglamentą dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, yra taikomi tik prekių gabenimui į Rusijos Federaciją, tačiau ne į Armėniją. Pareiškėjos atstovas nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent prekių vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės rašytiniai atsakymai Institucijai, kuriuose ji nurodė, kad vežimo sutartis pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdyta, kadangi to pareikalavo krovinio siuntėjas ir gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, įrodo, kad Institucija visą kaltę dėl krovinio siuntėjo – Olandijos bendrovės ir krovinio gavėjo – Armėnijos bendrovės sprendimų ir krovinio vežėjo, galimai vykdžiusio tokius neteisėtus krovinio siuntėjo ir gavėjo nurodymus, perkėlė jokios įtakos tokiam sprendimui neturinčiam asmeniui, tai yra pareiškėjai. Institucija tyčia ignoravo prekių vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėja, jokio prašymo ar reikalavimo iškrauti prekes Rusijoje, kurias vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė į Armėniją, šiam vežėjui nedavė. Be to, pareiškėja niekaip negalėjo numatyti, ką ateityje, prekes išgabenus iš ES teritorijos, sugalvos ir nuspręs daryti su kroviniu jo siuntėjas ar gavėjas, ar kaip su kroviniu pasielgs krovinio vežėjas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo kroviniu, nes disponavimo kroviniu teisės prekės siuntėjas – Olandijos bendrovė (duomenys neskelbtini), jai niekada net nebuvo perdavusi. Tarp prekių siuntėjos Olandijos bendrovės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai Olandijos bendrovei tik teikė atstovavimo paslaugas – veikė kaip paslaugos teikėjas deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, taip pat teikiant kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu ir fitosanitariniu įforminimu susijusias paslaugas. Pareiškėja sutarties tarp prekių pardavėjo Olandijos bendrovės (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo – Armėnijos bendrovės (duomenys neskelbtini), niekada nesudarinėjo, dėl jos sąlygų nesiderėjo, ir šios sutarties turinys bei sąlygos jai tapo žinomos tik iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos.
Pareiškėjos atstovas pažymi ir tai, kad pareiškėjai tik iš muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinoma, kad sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta 2022 m. rugsėjo 12 d., sąlygos buvo keičiamos ir šios sutarties sąlygų pakeitimui pareiškėja įtakos neturėjo, apie tai nežinojo. Tuo tarpu, Institucija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 5 d.) sulaikytų prekių grąžinimo“, kuriuo nusprendė uždrausti išgabenti į Rusijos Federaciją 14 528 kg svogūnėlių, KN kodas 0601 10. Apie šį priimtą sprendimą Institucija informavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių siuntėją (duomenys neskelbtini), ir Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyrių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie priimtą sprendimą neinformavo, kas patvirtina, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovė – pareiškėja nėra susijusi su atliekamu administracinio nusižengimo tyrimu, todėl negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn už minėtame sprendime minimus faktus (veiksmus).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas nurodo ir tai, kad prekės buvo išleistos iš eksporto muitinės įstaigos nenustačius jokių neatitikimų, Institucija iš viso netyrė ir nenustatinėjo, dėl kokių pareigūnų kaltės ginčo prekės buvo išleistos iš eksporto muitinės įstaigos nenustačius jokių neatitikimų, byloje nėra jokių muitinės pareigūnų tarnybinių raštų. Pareiškėja, šiuose ES pasienyje vykusiuose veiksmuose su muitinės įstaiga ir visuose tolimesniuose veiksmuose su ginčo prekėmis ne ES teritorijoje, nedalyvavo ir nuo jos valios jie niekaip nepriklausė. Pateikiant prekes muitinės procedūrai vykdyti pirmiausiai buvo priimtas pačios muitinės sprendimas jas išleisti iš ES muitų teritorijos (Sąjungos muitinės kodekso 194 straipsnis), todėl jokios pareiškėjos kaltės nėra.
Pareiškėjos atstovo nuomone, jeigu pareiškėja laikytina kalta padariusi administracinį nusižengimą, tuomet administracinėn atsakomybėn turi būti traukiami muitinės pareigūnai, kurie leido išvežti ir gabenti ginčo prekes, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra muitinės procedūros vykdytoja. Pareiškėjos atstovo nuomone, Institucija padarė esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, netinkamai nustatė bei supainiojo teisinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnį subjektą (-us). Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovė R. P., kaip tarpininkė, iš viso niekada neturėjo jokių įgalinimų ginčo prekių tranzito muitinės procedūros vykdytojo vardu sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti (kaip tarpininkė) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko bei neveikė kaip ginčo prekių tiekėjo ar vežėjo (muitinės procedūros vykdytojo) prekybos agentas – byloje nėra bei neegzistuoja jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos atstovo nuomone, įvertinus tai, kad pareiškėja detaliai neišmanė muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, turėjo Lietuvos muitinės sprendimą leisti eksportuoti prekes, sudarantį pagrįstą įspūdį, kad gabenant prekes tarptautinės sankcijos nėra pažeidžiamos, turėjo ribotas galimybes neklysdama įsitikinti, kad gabenamoms eksportui prekėms netaikomos tarptautinės sankcijos, darytina išvada, kad pareiškėja neturėjo teisinės pareigos numatyti, kad dėl jos veiksmų jau vėliau gabenant prekes galimai galėtų būti pažeistos tarptautinės sankcijos, taip pat pareiškėja pagal veiksmų aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo to netgi numatyti. Kas tik patvirtina, kad nėra nustatyta R. P. kaltė pagal ANK 515 straipsnį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog netgi prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas, muitinės tarpininko atstovo (deklaranto) padarytas tyčia ar dėl neatsargumo yra kvalifikuotinas ne pagal bendrąją normą (ANK 515 straipsnis), bet pagal deklaranto teisinę atsakomybę reguliuojančio ANK 212 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Institucija pateiktame teismui atsiliepime į pareiškėjos atstovo skundą nurodė, kad R. P. tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucijai neteikė dokumentų, kurių pagrindu jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo paslaugas. Bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio 10 d.), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikta tik teismui kartu su skundu. Institucija akcentuoja tai, kad dokumentus, kurie buvo prieinami ir galėjo būti pateikti anksčiau jau administracinio nusižengimo bylos teisenos metu, pristačius jau po bylos nagrinėjimo, reikia vertinti itin akylai bei atsargiai, įvertinti priežastis, dėl ko tokie dokumentai negalėjo būti pateikiami anksčiau ir ar tokiu vėlesniu dokumentų pateikimu nebandoma fiktyviai pridengti ar iškraipyti jau nustatytų bylos aplinkybių. Nors minėta sutartis yra bendro pobūdžio ir prie jos nėra pridėta jokių dokumentų (užsakymų lapai, sąskaitos-faktūros ar kt.), kurie leistų konkrečiai identifikuoti šiam ginčui aktualių prekių pateikimą tranzito procedūros įforminimui ir vežimo organizavimą, įvertinus pačios sutarties turinį, Institucija mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atstovauti (duomenys neskelbtini) klientams ir jų vardu per įgaliotą juridinį asmenį deklaruoti muitinei prekes bei pateikti jas muitiniam įforminimui, taip pat jų interesais atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su prekių deklaravimu muitinei ir jų patiekimu muitiniam įforminimui. Atsižvelgiant į tai, Institucija daro išvadą, kad pareiškėja, atstovaudama (duomenys neskelbtini) klientą (duomenys neskelbtini), teikė ginčui aktualias prekes tranzito procedūros įforminimui ir organizavo jų išvežimą. Dokumentus prekių muitiniam įforminimui atlikti pareiškėja pateikė muitinės tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp šalių 2012 m. vasario 1 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė tranzito lydimąjį dokumentą (duomenys neskelbtini), pagal kurį tranzito procedūrai su TIR knygele Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota 18 197 kg skintų gėlių ir svogūnėlių. Prekės muitiniam tikrinimui buvo pateiktos Kauno oro uosto poste (LTKA1000). Tranzito / saugumo lydimojo dokumento MRN (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 4 d.) 2 langelyje „Siuntėjas / Eksportuotojas – (duomenys neskelbtini); 8 langelyje „Gavėjas“ – (duomenys neskelbtini); deklarantas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu papildomai buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios 8 punkte buvo nurodyta, kad galutinis prekių priėmimas vykdomas Rusijos Federacijoje po prekių atvykimo į sandėlį. Kilus įtarimui, jog išvežant minėtas prekes gali būti pažeistas Reglamento 3k straipsnis, Institucija siekdama užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, prekes sulaikė surašant Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Visos sulaikytos prekės, Institucijos 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždraudus išgabenti į Rusijos Federaciją 14258 kg svogūnėlių, kurių KN kodas 0601 10 30. Apie priimtą sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kuri tą pačią dieną (2022 m. spalio 12 d.) vėl pateikė dokumentus minėtų prekių muitiniam įforminimui atlikti muitinės tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pateikė prekėms naują tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 12 d.) su analogiškais tranzito procedūros vykdymo duomenimis. Šiuo atveju tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) buvo nukreipta į „žalią kanalą“ ir automatiškai išleista. Vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal TIR procedūrą (TIR knygelė Nr. (duomenys neskelbtini)) gabentas minėtas prekes iškrovė Rusijos Federacijos teritorijoje ir taip jas perdavė į Rusiją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Institucijos vertinimu, pareiškėja atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė tarpininkavimo paslaugas, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad gabenamos prekės galimai bus pristatytos Rusijoje, kadangi Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 12 d.), sudarytos tarp prekių gavėjo ir siuntėjo (eksportuotojo), 8 punkte jau buvo numatyta sąlyga, kad galutinis prekių priėmimas vyks Rusijos Federacijoje, prekėms atvykus į sandėlį. Be to, jau pirmą kartą muitinei sulaikius prekes, ji buvo informuota apie draudimą prekes, kurioms taikomas sankcijų režimas, išgabenti į Rusiją bei apie muitinės nustatytas rizikas ir draudimus. Taip pat, iš pačios pareiškėjos pateikto paaiškinimo matyti, jog būtent prekių gavėjas pageidavo, kad 4 ir 22 CMR langeliuose taip pat būtų nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė ryšius su gavėju, kuris aptariamu atveju ir davė vežėjui nurodymą prekes išgabenti į Rusiją. Tad šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja turėjo tiek siuntėjo (eksportuotojo), tiek gavėjo kontaktus bei tarpininkavimo paslaugų vykdymo metu su jais bendravo, todėl turėjo galimybę išsiaiškinti visas su krovinio gabenimu susijusias aplinkybes, nurodytas Muitinės priimtame sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti jas ir priimti sprendimą dėl veiksmų, susijusių su tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimu, tai yra atsisakyti tarpininkavimo arba prisiimti riziką ir atsakomybę už savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau neapdairiai ir nerūpestingai teikdama tarpininkavimo paslaugas atliekant prekių (KN kodai 0601 10), kurioms taikomi draudimai, tranzito procedūros įforminimą ir organizuodama jų išvežimą iš ES teritorijos, nesusilaikiusi nuo veiksmų, dėl kurių buvo suteikta galimybė išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų, taip prisidėjo, jog prekės būtų perduotos tiekimui į Rusiją. Institucija, nesutikdama su skundo argumentais, nurodo ir tai, kad patikrinus Muitinės duomenų saugyklos sistemoje saugomus duomenis apie (duomenys neskelbtini) atliktas prekių eksporto bei TIR procedūras metų laikotarpiu nuo bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, matyti, kad pagrindinė išvežamų prekių paskirties vieta yra Rusija. Iš to sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) prekių tiekimai į Rusiją nėra vienkartinis atvejis, o vykdavo periodiškai. Be to, pareiškėjai, kaip įmonės atstovei, yra taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji turėjo pareigą domėtis, ar teikiamos tarpininkavimo paslaugos neprisidės prie teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užtikrinti ar nors sumažinti riziką, jog atstovaujant (duomenys neskelbtini) klientą (duomenys neskelbtini) ir organizuojant prekių išvežimą nebūtų pažeidžiami draudimai ir prekėms taikomos sankcijos nebūtų apeitos. Pareiškėja nenutraukė tarpininkavimo vykdymo, o tiesiog toliau tęsė tarpininkavimo paslaugų tiekimą organizuojant prekių gabenimą, nors sankcijų apėjimo rizika buvo nustatyta ir jai žinoma. Institucija nurodo, kad nagrinėtinu atveju pareiškėja veikė neatsargia kaltės forma ir padarė administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo. Institucija pažymi ir tai, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabendamas prekes, jas iškrovė Rusijos Federacijos teritorijoje ir įvykdė jų perdavimą į Rusiją. Už šios priemonės – draudimo perduoti Reglamento XXIII priede įtrauktas prekes į Rusiją, pažeidimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat, Institucija akcentuoja tai, kad pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ne už prekių perdavimą, o už priemonės – draudimo tiekti Reglamento XXIII priede įtrauktas prekes į Rusiją, pažeidimą. Todėl pareiškėja administracinėn atsakomybėn yra patraukta pagrįstai. Institucija nurodo ir tai, kad muitinės pareigūnai savo pareigą atliko tinkamai, remiantis muitinės rizikos profiliu, kuris į deklaracijų apdorojimo sistemas kaip rizikos įvertinimo rezultatą perduoda žaliąjį, geltonąjį arba raudonąjį kanalą. Kadangi tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) jos pateikimo metu buvo nukreipta į „žalią kanalą“, todėl muitinis tikrinimas nebuvo atliekamas, o minėta tranzito deklaracija buvo priimta ir įforminta automatiškai, remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis. Tuo tarpu, tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, turėtų būti sprendžiama dėl ANK 212 straipsnio taikymo, o tais atvejais, kai asmens veiksmais yra nesilaikoma tarptautinėmis sankcijomis nustatytų ribojimų, kas lemia tarptautinių sankcijų pažeidimą, taikytinos ANK 515 straipsnio nuostatos. Todėl, Institucijos vertinimu, pareiškėjos veika atitinka ne ANK 212 straipsnio, o ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, taigi atsižvelgiant į tai, R. P. inkriminuotas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus, Institucija prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos atstovo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė teismui pateiktą skundą ir paaiškino tapačias skunde nurodytas aplinkybes, pagrįsdamas skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad R. P. užimamose pareigose dirba jau ilgą laiko tarpą, puikiai išmano šio darbo specifiką, turi sudarytą ilgalaikę sutartį su Olandijos įmone, kuri veža gėles, jų svogūnėlius į įvairias pasaulio valstybes. Be to, pareiškėjos atstovas nurodė, kad patikrinus Institucijos pateiktus duomenis šioje byloje, pastebėjo, kad vykdant prekių gabenimo procedūrą, jokių pažeidimų nebuvo fiksuota. Per visą laikotarpį, kurį tikrino, prekės kodu 0601 buvo vežtos du kartus iki sankcijų įsigaliojimo. Todėl pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėja visą laiką laikėsi tarptautinių sankcijų, kiekvieną kartą prieš vežant patikrindavo, ar valstybė, į kurią keliauja prekės, nėra įtraukta į sankcijų paketą, ar prekės, jų kodas nėra įtraukti į draudžiamų vežti sąrašą, todėl ir šiuo atveju atliko visus teisėtus veiksmus taip pat. Prekės buvo vežtos į Armėniją, šiai valstybei niekada jokios sankcijos nebuvo paskelbtos. Tai, kad prekės buvo vežtos į Armėniją, liudija ir CMR važtaraštis, ir teismui pateikti kiti byloje esantys duomenys. Pareiškėjos atstovas pasisakė taip pat ir dėl nutarimo, priimto A. Š., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, atžvilgiu, atkreipdamas dėmesį, kad nutarimas priimtas jau tada, kai byla pasiekė teismą. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo itin atidžiai vertinti pareiškėjos atžvilgiu ir A. Š. atžvilgiu priimtų nutarimų turinį, kadangi šie du asmenys nėra nei dirbantys vienoje bendrovėje, nei vienas kitam pavaldūs, tai yra asmenys, dirbantys visiškai skirtingus darbus, skirtingose bendrovėse. Pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš A. Š. atžvilgiu priimto nutarimo turinio matyti, kad būtent šis asmuo priėmė sprendimą dėl pervežimo paslaugos, turėjo visą krovinio gabenimo organizavimo kontrolę nuo pat prekių pakrovimo iki pat prekių palikimo Rusijoje. Ar krovinys paliktas Rusijoje, ten ir liko, nėra žinoma, pareiškėja jokiuose veiksmuose siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes nedalyvavo. Pareiškėjos atstovas kritikuoja Institucijos atsiliepime nurodytą teismų praktiką kaip neaktualią ir neturinčią ryšio su nagrinėjamu atveju. Kelia klausimą, kodėl krovinio siuntėjui nėra taikoma atsakomybė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų. Atsižvelgiant į aptartą, prašo teismo panaikinti R. P. atžvilgiu priimtą nutarimą, nutraukti administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu bei priteisti R. P. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad skundžiamas nutarimas, kuris priimtas R. P. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos atstovo skundas turi būti atmestas. Atsakydamas į pareiškėjos atstovo klausimus dar kartą akcentavo atsiliepime nurodytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad prekės buvo sulaikytos įvertinus jų gabenimo kelią, prekių pobūdį. Kol aiškinosi įvykio aplinkybes, prekės buvo sulaikytos nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 12 d., po ko buvo nuspręsta uždrausti išgabenti prekes į Rusijos Federaciją, sulaikytas prekes grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktorės pavaduotoju, transporto vadybininku. R. P. iš jam vykdomos veiklos nebuvo žinoma, dėl ginčijamo vežimo procedūros jis asmeniškai su ja nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė, kurioje jis dirba, yra susidariusi sutartį. Sutartis sudaryta prieš maždaug penkiolika metų. Gėlių gabenimas yra nuolatinio pobūdžio darbas, dirba su olandais, kurie paskiria, kur reikia važiuoti, taip pat organizuoja ir vežimus. Dėl įvykių 2022 m. spalio mėnesį nurodė, kad prekės buvo gabentos per Rusijos Federaciją ir turėjo toliau važiuoti tranzitu. Kaip buvo įprasta, prekes buvo galima palikti muitinės sandėliuose, kitas vežėjas jas paima ir nuveža į galutinę paskirties vietą. Šios prekės buvo paliktos Rusijoje esančiuose sandėliuose, turimi dokumentai leido įsitikinti, kokios kitos įmonės perima prekių gabenimą, tačiau kas turėjo perimti vežimo procedūrą ir ar prekės buvo realiai išgabentos iš Rusijos, nurodyti negalėjo. A. Š. nurodė, kad dėl to, jog prekes gabeno per Rusijos teritoriją, buvo nubaustas administracine tvarka, baudą sumokėjo. Atsakydamas į pareiškėjos atstovo užduodamus klausimus, liudytojas parodė, kad gabenamos prekės keliavo per Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, jeigu siena kertama, tai ir Latviją, Lietuvą, toliau važiuojama į Rusiją. Kaip užsakovas užsako, taip ir važiuoja, todėl buvo važiuojama per Lietuvą. Jiems jokio skirtumo, per kur ir kaip važiuoti, kadangi jie yra tik vežėjai, ne krovinio savininkai, todėl kaip pasako, taip ir daro. Šiuo konkrečiu atveju vadovavo užsakovas, prekių pardavėjas yra olandas, pirkėjo nurodyti negalėjo. Tikslių nagrinėjamo įvykio aplinkybių liudytojas nurodyti negalėjo dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir patvirtino, kad galima vadovautis jo parodymais, duotais administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Ar Lietuvoje ginčo prekės buvo perkrautos, nurodyti negalėjo, nes nepamena, bet nurodė, kad visas procesas turi atsispindėti dokumentuose, CMR ir pan., o jeigu įrašų apie perkrovimą nėra, tuomet laikytina, kad šis veiksmas ir nebuvo atliekamas. Liudytojo manymu, vairuotojo veiksmai atitiko CMR konvencijos reikalavimus. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl kitas vežėjas perėmė krovinio gabenimą, kadangi A. Š. pareiga buvo pristatyti krovinį į muitinę, ką jis ir padarė. Kad yra daromas pažeidimas, liudytojas nežinojo, kadangi tokius veiksmus anksčiau buvo galima atlikti bei buvo nusistovėjusi tokia praktika, kadangi tam ir yra muitinės sandėliai, kad užmuitintą krovinį būtų galima palikti ne gatvėje, o tam skirtoje vietoje. A. Š. paaiškino, kad kol nebuvo sankcijų, visada buvo galimas toks vežimo procesas, o kad tokios sankcijos atsirado, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Dėl nagrinėjamo įvykio, liudytojas paaiškino, kad būtent užsakovas sudarė sutartį su nauju vežėju, kuris turėjo baigti krovinio gabenimą. Kodėl liudytojas neįvykdė užsakymo ir nenuvežė krovinio į Armėniją, paaiškino, kad jo tikslas buvo krovinį pristatyti į sandėlį, kur užsakovas buvo sutaręs, kad krovinį perims kitas vežėjas. Kodėl užsakovas pakeitė sutartyje nurodytas sąlygas, kur galutinis paskirties taškas nurodytas Armėnija, liudytojas nurodyti negalėjo. Dėl įvykio 2022 m. spalio 12 d., liudytojas nurodė, kad automobilis buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinėje, prastovėjo savaitę laiko, kol muitininkai tikrino dokumentus ir atliko krovinio apžiūrą, po ko buvo išleistas tęsti kelionės. Kas konkrečiai buvo krovinyje, nežino, mano, kad buvo gėlės, nurodė, kad krovinys buvo gendantis, nustatytas temperatūrinis režimas, tokiems kroviniam kaip gėlės ar jų svogūnėliai temperatūra yra svarbus veiksnys jų kokybei. Tuo metu, kai buvo vykdomas šis sandoris, liudytojas nežinojo, kad perkrovimas Rusijos teritorijoje nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos atstovo skundas atmetamas.
ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybė pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, galinti pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu, galima tik konstatavus konkrečių Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju, R. P. administra cinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį, taip pat Reglamento 3k straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį.
Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudžiama: a) bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu. Reglamento 12 straipsnyje numatyta, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti šiame reglamente nustatytus draudimus arba dėl kurios jie apeinami. Reglamento XXIII priede išdėstytas prekių, nurodytų 3 k straipsnyje, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka prekės, pažymėtos KN (kombinuotos nomenklatūros) kodu 0601 10 (Svogūnėliai, gumbai, šakniagumbiai, gumbasvogūniai, šaknų skrotelės ir šakniastiebiai, esantys vegetacinės ramybės būsenoje).
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. balandžio 14 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, o Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, atstovaudama juridinį asmenį teikiant tarpininkavimo paslaugas, atliko prekių (KN kodas 0601 10) tranzito procedūros įforminimą (2022 m. spalio 12 d. tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini)) ir organizavo minėtų prekių išvežimą. Prekės, įformintos tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), buvo išgabentos į Rusijos Federacijos teritoriją bei patiektos į Rusiją.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. spalio 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. P., ir Olandijos bendrovės (duomenys neskelbtini) (Užsakovo) buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti Užsakovui atstovavimo paslaugas – Užsakovo surastiems klientams per įgaliotą juridinį asmenį deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiklą, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu ar fitosanitariniu įforminimu susijusias paslaugas. Sutarties 2.1.1 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja, be kita ko, vykdant veiklą vadovautis ES Muitinės kodeksu, Muitinės tarpininkų veiklos taisyklėmis, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis muitinės tarpininkų veiklą, o pagal Sutarties 2.1.2 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja paslaugų gavėjo (Užsakovo klientų) vardu per įgaliotą juridinį asmenį deklaruoti muitinei prekes ir pateikti jas muitiniam įforminimui.
Nagrinėjamu atveju, pirminiam muitiniam tikrinimui ir įforminimui skundžiamame nutarime nurodytos sankcionuotos prekės buvo pateiktos 2022 m. spalio 4 d. su tranzito deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) ir pagal minėtą dokumentą su TIR knygele Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruota 18 197 kg skintų gėlių ir svogūnėlių. MRN nurodytas siuntėjas/ eksportuotojas – (duomenys neskelbtini), o gavėjas – (duomenys neskelbtini), deklarantas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinimui pateikti dokumentai: 2022 m. spalio 2 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 4 d. fitosanitarinis sertifikatas. Minėtoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pristatymo sąlygos: „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, prekių pardavėjas moka už prekių pervežimą, tačiau Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta 2022 m. rugsėjo 12 d. ir kurios pagrindu išrašyta minėta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkte nurodyta, jog galutinis prekių priėmimas vyksta Rusijos Federacijoje prekėms atvykus į pirkėjo sandėlį. Remiantis tuo, kaip matyti iš 2024 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas, sulaikyta dalis prekių – 14 258 kg svogūnėlių, kurių KN kodas 0601 10 30, dėl galimai pažeidžiamo Tarybos reglamento (ES) 2022/428, o 2022 m. spalio 12 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) šios sulaikytos prekės buvo grąžintos deklarantui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždraudus jas išgabenti į Rusijos Federaciją. Minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad apie priimtą sprendimą informuotini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei prekių siuntėjas – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 24 d. rašte nurodė, jog apie šį sprendimą 2022 m. spalio 12 d. informavo užsakovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę R. P., kuri tą pačią dieną, tai yra 2022 m. spalio 12 d., pakartotinai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tranzito procedūros įforminimo pagal naują tranzito deklaraciją.
Atsižvelgiant į tai, tą pačią dieną, tai yra 2022 m. spalio 12 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui buvo pateikta skundžiamame nutarime nurodyta nauja deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), muitiniam tikrinimui buvo pateiktos prekės – 18 197 kg skintų gėlių ir svogūnėlių su nauja TIR knygele, bet tais pačiais anksčiau pridėtais kitais dokumentais: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), fitosanitariniu sertifikatu bei nauju CMR važtaraščiu, kurio data – 2022 m. spalio 12 d. Fitosanitariniame sertifikate prekių siuntėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2022 m. gruodžio 5 d. gautame rašte ši bendrovė nurodė, kad šiuo atveju veikė kaip neatsiskleidęs tarpininkas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. P. dėl minėtų abiejų MRN deklaracijų įforminimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp šių bendrovių 2012 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Prekės per Latvijos pasienio postą išvežtos į Rusijos Federaciją, kaip nurodė prekių vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės buvo iškrautos Rostovo srityje esančioje muitinėje. Armėnijos Respublikos muitinės duomenimis, nėra informacijos apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliktus sandorius, taip pat nėra duomenų apie transporto priemonės, kuria prekės buvo išgabentos į Rusijos Federaciją, atvykimą į Armėnijos Respubliką.
2022 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog bendrovė dirba pagal paslaugų bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atlieka tarpininkavimo paslaugas. Kadangi bendrovė neturi muitinės tarpininko statuso, buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tranzito procedūros pagal pirminę tranzito deklaraciją, kreipėsi R. P.. 2022 m. lapkričio 30 d. rašte bendrovė nurodė, jog yra neatsiskleidęs tarpininkas, todėl CMR važtaraštyje ir fitosanitariniame sertifikate bendrovė yra nurodyta kaip užsakovas.
Iš byloje esančios 2012 m. vasario 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, taip pat įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiksmą <...>, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paveda UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti nurodytus veiksmus ir pateikia jai krovinį bei visus dokumentus, reikalingus šiai veiklai vykdyti. Pagal minėtos sutarties 2.2 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes muitinei deklaruoja ir pateikia jas muitiniam įforminimui UAB „(duomenys neskelbtini) vardu. Iš aptartos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdami paslaugas pagal sutartį, veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei jos interesais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 30 d. rašto matyti, kad vykdant vežimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė fitosanitarinį sertifikatą, CMR, užpildytą TIR karnetą, kurie buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė 2022 m. spalio 15 d. raštą Apie prekių patikrinimą ir perkrovimą, kuriuo „(duomenys neskelbtini)“ LLC prašė leidimo pristatyti prekes į muitinės postą Rusijos Federacijoje, siekiant patikrinti prekių kokybę po prastovos.
Taigi, iš aptartų duomenų akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos vadovės R. P., teikė tarpininkavimo (atstovavimo) paslaugas Olandijos bendrovei (duomenys neskelbtini) jos santykiuose su kitais trečiųjų valstybių juridiniais asmenimis (Paslaugų gavėjais), per įgaliotą juridinį asmenį deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiklą, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu ar fitosanitariniu įforminimu susijusias paslaugas. Šiuo tikslu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu muitinės tarpininko funkcijoms atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 833/2014 1 straipsnio d punktą, tarpininkavimo paslaugos yra: 1) derybos dėl prekių ir technologijų arba finansinių ir techninių paslaugų pirkimo, pardavimo arba tiekimo, be kita ko, iš vienos trečiosios valstybės į bet kurią kitą trečiąją valstybę, sandorių arba tokių sandorių organizavimas arba 2) prekių ir technologijų arba finansinių ir techninių paslaugų, be kita ko, esančių trečiosiose valstybėse, pardavimas arba pirkimas siekiant jas persiųsti į kitą trečiąją valstybę. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 11 straipsnį, kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.
Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, teikdama tarpininkavimo paslaugas, įvertindama sandorio, kuriam tarpininkavo, pobūdį, privalėjo įsitikinti, ar šių paslaugų teikimu ji bei jos vadovaujama bendrovė neprisideda prie Lietuvos Respublikos įstatymais bei tarptautiniais teisės aktais draudžiamos veiklos – sankcijomis draudžiamų prekių išgabenimo į Rusijos Federaciją, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė ir tokiu būdu tarpininkavo atliekant prekių (KN kodas 0601 10), kurioms taikomi draudimai, tranzito procedūros įforminimą bei organizavo jų išvežimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitiniam tikrinimui ir tranzito procedūros įforminimui muitinės tarpininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu bei interesais pagal sudarytą sutartį, pateikė fitosanitarinį sertifikatą, CMR važtaraštį, užpildytą TIR karnetą, taigi tokiais veiksmais reikšmingai prisidėjo, tarpininkaudama prekių tiekimo grandinėje.
Teismo vertinimu, pareiškėjos administracinės atsakomybės nešalina skunde dėstomi teiginiai, kad pareiškėja jokių nurodymų vežėjui gabenti prekes į Rusiją nedavė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra pareiškėja, jokio prašymo ar reikalavimo iškrauti prekes Rusijoje, kurias vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė į Armėniją, šiam vežėjui nedavė, taip pat pareiškėja sutarties tarp prekių pardavėjo Olandijos bendrovės (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo – Armėnijos bendrovės (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nesudarinėjo, dėl jos sąlygų nesiderėjo, ir šios sutarties turinys bei sąlygos jai tapo žinomos tik iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja ir nėra traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji veikė kaip prekių, kurias draudžiama įvežti į Rusijos Federaciją, pardavėjas ar pirkėjas, tačiau ji tarpininkavo šių prekių tiekimo grandinėje anksčiau aprašytais veiksmais, o juos atlikdama, pagal 2021 m. spalio 10 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji, be kita ko, organizavo muitinio įforminimo veiksmus, kreipdamasi dėl šių paslaugų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad pareiškėjai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos tapo žinomos tik iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, teismo vertinimu, tik parodo tai, jog pareiškėja, atlikdama šiuos sutartimi prisiimtus veiksmus, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei tinkamai neįvertino bei neišsiaiškino sandorio, kuriame tarpininkauja, sąlygų ir pobūdžio. Turėdama pakankamai didelę patirtį vykdant šią veiklą, taip pat turėdama visas galimybes kontaktuoti su prekių pardavėju, tarpininkavimo santykyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikiant pardavėjo vardu ir jo interesais, pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punktą įgyvendindama jame nurodytas teises, susijusias su tinkamu sutarties vykdymu, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, žinodama apie Rusijos Federacijai taikomas sankcijas ir esančią įtemptą geopolitinę situaciją šiuo aspektu, pareiškėja, veikdama neatsargia kaltės forma, prisiėmė dėl tokių savo veiksmų galimai kilsiančios atsakomybės riziką.
Kaip minėta, 2022 m. rugsėjo 12 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp prekių gavėjo ir siuntėjo (eksportuotojo), 8 punkte jau buvo numatyta sąlyga, kad galutinis prekių priėmimas vyks Rusijos Federacijoje, prekėms atvykus į sandėlį. Be to, jau pirmą kartą muitinei sulaikius prekes, pareiškėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie draudimą prekes, kurioms taikomas sankcijų režimas, išgabenti į Rusiją bei apie muitinės nustatytas rizikas ir draudimus. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis sąlygų buvo pakeista 2022 m. rugsėjo 30 d. papildomu susitarimu, šių aplinkybių pareiškėjai turėjo pakakti pagrįstam pagrindui manyti, jog gabenamos prekės galimai bus iškrautos Rusijoje, tačiau jokių papildomų veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti pareiškėja neatliko, priešingai, gavusi informacijos apie sulaikytas prekes, ji jau tą pačią dieną kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujos tranzito deklaracijos pateikimo ir muitinio įforminimo. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai teigiama Institucijos atsiliepime, pačios pareiškėjos pateikti paaiškinimai, raštais atsakant į Institucijos paklausimus, sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja bendravo tiek su prekių pardavėju, tiek ir su jų gavėju (iš pareiškėjos pateikto paaiškinimo matyti, jog būtent prekių gavėjas pageidavo, kad 4 ir 22 CMR langeliuose taip pat būtų nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas), todėl ji, veikdama atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę išsiaiškinti visas su krovinio gabenimu susijusias aplinkybes, įskaitant ir tas, kurios nurodytos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinti jas ir priimti sprendimą dėl veiksmų, susijusių su naujos tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimu 2022 m. spalio 12 d. Tokių pastangų nedėjusi, teismo vertinimu, pareiškėja veikė neatsargia kaltės forma, nes teikdama tarpininkavimo paslaugas prisidėjo prie to, jog prekės, kurioms taikomi draudimai, būtų perduotos tiekimui į Rusiją. Kaip pagrįstai pažymima ir Institucijos atsiliepime, pareiškėja nenutraukė tarpininkavimo vykdymo net ir gavusi duomenų apie sulaikytas prekes, o priešingai, toliau tęsė tarpininkavimo paslaugų tiekimą organizuojant prekių gabenimą, nors sankcijų apėjimo rizika buvo nustatyta ir jai žinoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja R. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi R. P., ignoruodama aptariamam prekių tiekimui nustatytas sankcijų apėjimo rizikas, nesiimdama jokių aktyvių veiksmų kontroliuoti tarptautinėmis sankcijomis nustatytų priemonių laikymąsi, teikdama prekes tranzito procedūros įforminimui bei organizuodama jų išvežimą, prisidėjo, jog prekės būtų patiektos į Rusiją, taip nesilaikant joms taikomų draudimų, kas lėmė tarptautinių sankcijų pažeidimą. Pareiškėjai už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda sankcijos ribose individualizuota tinkamai.
Teismo vertinimu, pagrindo jos veiksmus vertinti pagal ANK 212 straipsnį, numatantį atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, nėra, kadangi šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nustatyti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo bei Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatų pažeidimai, o ANK 212 straipsnyje numatyta atsakomybė sietina su kitokiais veiksmais – netikslios ar neišsamios informacijos deklaracijose pateikimu ar kitokiu muitinės suklaidinimu, bei dėl jų kylančiais padariniais – atsiradusiomis mokestinėmis prievolėmis ar įtaka draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui.
Teismo vertinimu, skundo argumentai dėl netinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto, vertinant, kad administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas prekių pardavėjas/ gavėjas ar muitinės darbuotojai, kurie leido krovinį išgabenti į Rusijos Federaciją, neatlikę reikiamos patikros, pareiškėjos administracinės atsakomybės nešalina ir šiuo aspektu yra nepagrįsti, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas būtent R. P., o ne kitų asmenų, administracinės atsakomybės klausimas.
Skunde pareiškėjos įgaliotas atstovas prašo priteisti iš Institucijos R. P. naudai patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad skundas yra atmetamas, o skundžiamas nutarimas, kuriuo R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, paliekamas galioti, teisinio pagrindo priteisti R. P. naudai jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra, todėl šis prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. atstovo advokato Daliaus Boreikos skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Kauno teritorinei muitinei.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.