Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. V. ieškinį atsakovei APB „Apranga“ dėl ieškovės patirtų sveikatos patikrinimo dėl COVID-19 ligos išlaidų apmokėjimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Š. V. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės APB „Apranga“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys) 50 Eur dydžio patirtas sveikatos patikrinimo išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės darbuotoja – atsakovės valdomos rūbų parduotuvės „City Men & Women“, esančios prekybos centre „Panorama“, direktorės pavaduotoja. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į atsakovę, raštu pateikdama atsakovei prašymą (-us) apmokėti ieškovei jos faktiškai patirtas periodinių sveikatos patikrinimų dėl COVID-19 ligos išlaidas, kurias ieškovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. patyrė asmens sveikatos priežiūros įstaigoje uždarojoje akcinei bendrovėje (toliau – UAB) „Synlab“ Lietuva. Ieškovė mano, kad šias išlaidas privalo apmokėti darbdavys, nes šios išlaidos laikytinos išlaidomis, patirtomis už periodinius sveikatos patikrinimus asmens pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, o tokie sveikatos periodiniai patikrinimai yra atliekami darbdavio lėšomis, įskaitant ir už sugaištą laiką tam (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 str. 7 d., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 4 str. 1 d.), dar daugiau – tai finansuojama iš biudžeto lėšų. Atsakovė netenkino ieškovės prašymo (-ų), todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija), raštu pateikdama komisijai prašymą išnagrinėti tarp ieškovės ir atsakovės kilusį individualų darbo ginčą ir įpareigoti atsakovę apmokėti ieškovei jos faktiškai patirtas sveikatos patikrinimų dėl COVID-19 ligos išlaidas. Komisija išnagrinėjo kilusį ginčą ir 2021 m. spalio 5 d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė su ieškovės pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu Nr. 559, kuriuo iš dalies pakeistas Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas 544), nuo 2021 m. liepos 26 d. į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (Nutarimo 544 2.9 punktas), buvo įtraukti mažmeninės prekybos srityje dirbantys darbuotojai. Tai, kad atsakovės veikla yra mažmeninė prekyba ir kad jai taikomi Nutarime 544 numatyti reikalavimai, patvirtina VĮ Registrų centras išraše nurodyta informacija. Pirmuosius testus tokie darbuotojai turėjo atlikti per 7-10 dienų skaičiuojant nuo Nutarimo 544 įsigaliojimo, t. y. nuo 2021 m. liepos 26 d. Nutarimas 544 įpareigojo visus mažmeninės prekybos srityje dirbančius darbuotojus (net ir dirbančius ofise ar sandėlyje, t. y. neturinčius nuolatinio kontakto su klientais, tačiau kasdien bendraujančius tarpusavyje) periodiškai testuotis ne dažniau nei kas 7 ir ne rečiau nei kas 10 dienų (Nutarimo 544 6 punktas). Privalomas periodinis testavimas netaikomas asmenims, kurie persirgo užkrečiamąja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schema, atitinkamai tokie darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes (Nutarimo 544 7 punktas). Ieškovė tokių duomenų neteikė. Valstybė taip pat sudaro visas galimybes asmenims, nenorintiems nuolat periodiškai testuotis, valstybės lėšomis pasiskiepyti nuo užkrečiamos ligos. Kiek žinoma, ieškovė nėra pasiskiepijusi.

Ieškovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie jį informuota tinkamai. Prašymų nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant negauta, informacijos dėl neatvykimo priežasčių taip pat nėra. Atsakovės atstovė, atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, pareiškė prašymą esant tokioms aplinkybėms priimti sprendimą už akių. Byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d., 246 str. 1 d., numatyti sprendimo priėmimo už akių pagrindai. Manytina, jog šiuo atveju sprendimas už akių gali būti priimtas laike septynių dienų nuo aplinkybių, sąlygojusių jo priėmimo atsiradimą (CPK 285 str. 6 d.), t. y. terminas tam šiuo atveju skaičiuojamas nuo parengiamojo posėdžio dienos (CPK 3 str. 6 ir 7 d.).

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl išlaidų už sveikatos patikrinimą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kompensavimo. Ieškovė neginčija jai tenkančios pareigos testuotis ir šią pareigą atlieka, tačiau mano, kad tam galėjo pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, o darbdavys dėl to negali atsisakyti kompensuoti jai ryšium su tuo jos patirtas išlaidas.

Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo ir teisinių prielaidų pritarti ieškovės teiginiams ir patenkinti jos teismui pareikštą reikalavimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba pas atsakovę 2005 m. birželio 7 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdo parduotuvės direktoriaus pavaduotojos pareigas. Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. ŽULPKĮ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-03-26) 18 str. 1 dalyje numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikinimosi tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąją liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – Darbų sąrašas), ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarką (toliau – Sveikatos tikrinimosi tvarka). Darbų sąrašo 2.9 papunktyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbą, leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Sveikatos tikrinimosi tvarkos 2 punkte nustatyta, kad darbuotojai, nurodyti Darbų sąraše, privalo pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą ir (ar) periodiškai pasitikrinti sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. 4 punkte nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. (...) Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas). Sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos duomenys tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) (8 punktas). Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS (9 punktas). Darbdavys privalo užtikrinti, kad sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės darbo pobūdis įgalina ją naudotis virš minėta sveikatos tikrinimosi (testavimosi, ar neserga užkrečiama koronaviruso infekcija) tvarka.

Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė, kaip ieškovės darbdavys, 2021 m. kovo 30 d. informavo el. paštu darbuotojus dėl privalomo testo grįžtant į darbus, be kita ko, nurodydamas, kur ir kokia tvarka tyrimai turi būti atliekami, o būtent, kad tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose, numatant, kad registruotis tyrimui galima skambinant į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808 ar elektroninės registracijos būdu www.1808.lt. 2021 m. liepos 20 d. el. paštu buvo pateikta informacija dėl pareigos periodiškai testuotis nuo 2021 m. liepos 26 d. dėl COVID 19 ligos, numatant darbuotojų, kuriems privaloma periodiškai testuotis veiksmus, tarp jų nurodant savarankiškai registruotis tyrimui skambinant 1808 ar elektroninės registracijos būdu www.1808.lt . Pasikeitus teisės aktams darbuotojai el. paštu 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo informuoti apie atvejus, kai pareiga privalomai periodiškai testuotis netaikoma.

Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikinimosi išlaidų finansavimą reglamentuoja ŽULPKĮ 18 str. 7 dalis, kur nurodyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Sveikatos tikinimosi tvarkos 11 punkte numatyta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-05-29 sprendime Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – Sprendimas ) 6.1.1.1 papunktyje nurodyta, kad profilaktiniai tyrimai ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalomai atliekamai asmenims, nurodytiems Darbų sąrašo 2 punkte, Sprendimo 9.5 papunktyje nurodyta, kad šio sprendimo 6.1.1.1. ir 6.1.2. papunkčiuose nurodytiems asmenims ėminiai tiksliniams ir profilaktiniams tyrimams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo imami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar socialinės globos įstaigoje arba mobiliuosiuose punktuose.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė dėl sveikatos pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tikrinosi 2021 m. rugpjūčio 9 ir 18 dienomis jos pasirinktoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. atliko privalomą periodinį sveikatos patikrinimą UAB ,,Synlab” Lietuva ir sumokėjo už tai 50 Eur. Atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 10 ir 24 dienomis dėl patirtų išlaidų atlyginimo kreipėsi į darbdavį, manydama, kad jis (darbdavys) privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, vadovaujantis ŽULPKĮ 18 str. 7 d. ir PTŽSAĮ 4 str. 1 d.

Kaip minėta, ŽULPKĮ 18 straipsnis reglamentuoja privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Akivaizdu ir sutiktina su DGK daryta išvada, jog įstatymo leidėjas šioje teisės normoje išskiria du atvejus, kada sveikatą reikia tikrintis periodiškai, t. y. kada nėra paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino, ir kada yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, sveikatos tikrinimosi kompensavimą reglamentuoja speciali teisės norma, numatanti, kad tokie patikrinimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto.

Atsakingoms valstybės institucijoms paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną galioja tokią pavojingą situaciją atitinkantis, specialus reguliavimas, kaip ir šiuo privalomo periodinio testavimo dėl užkrečiamos COVID-19 ligos atveju. Atitinkamai, bendrosios normos yra taikomos tik tiek, kiek situacija nėra reguliuojama specialiomis teisės normomis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ta pati santyki reguliuoja dvi teisės normos, kuriu viena yra bendresnio pobūdžio, o kita - speciali, atsižvelgiama i teisėje galiojanti principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot, lex specialis derogat legi generalfi). Todėl šiuo atveju būtina vadovautis specialia teisės norma.

Ieškovės minimo PTŽSAĮ 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau įgyvendinant teisę (pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą), paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama (4 str. 3 dalis).

Ieškovė, pasirinkusi pasitikrinti sveikatą, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kitoje vietoje, nei buvo nustatyta minėtu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta darbdavio faktiškai juos atkartojant, prisiėmė sau tenkančią riziką, kad už šią paslaugą nebus kompensuota - šiuo atveju tokia pareiga darbdaviui nenumatyta. Darbdavio lėšomis ieškovė galėjo testuotis tam skirtose numatytose specialiose vietose. Darbuotoja šiuo atveju netinkamai vykdė jai tenkančią prievolę, todėl reikalauti išmokų priteisimo iš darbdavio neturi teisės, jam neatsiranda pareiga apmokėti už ieškovės pasirinkimą darytis testus kitur nei jai buvo nurodyta. Todėl teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Akcentuotina ir tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas ŽULPKĮ 18 ir 40 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo numatyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikoma 18 str. 7 d. redakcija, numatanti: darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau - Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau - vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau - medicininės kontraindikacijos).“. Tai netiesiogiai patvirtina, kad įstatymų leidėjas visais iki šiol priimtais teisės aktais ir galiojančiu reguliavimu niekada nesiekė įpareigoti darbdavį apmokėti privalomo periodinio testavimo kaštus ir darbdaviui nebuvo bei, panašu, toliau nebus taikoma pareiga finansuoti periodinius darbuotojų sveikatos patikrinimus.

Dėl kitų šalių išdėstytų argumentų Darbo ginčų komisija nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

Teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl atsakovė įgijo teisę į byloje patirtų advokato padėjėjos pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovės pateiktus dokumentus yra 450 Eur.

Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį (byla nebuvo sudėtinga), ginčo sumą, byloje spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kiekį, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta greitai ir operatyviai faktiškai per vieną parengiamąjį teismo posėdį, kad darbdavys yra finansiškai ženkliai pajėgesnis nei darbuotoja, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, išieško atsakovei iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,48 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 7 d. nuostata, pripažintina, kad šiam teismui sprendimui įsiteisėjus, DGK Sprendimas netenka galios.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsniu, 262 straipsniu, 285–288 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Š. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės APB „Apranga“, j. a. k. 121933274, naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šiam sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios.

Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui jį teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.