- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-178-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14468-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. T.
- Kaltinamasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- D. Č.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo: M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2015-09-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 27 parų arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė M. T. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams 15 dienų. Priteista iš kaltinamojo M. T. nukentėjusiajam D. Č. 150 eurų (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-03-10 18.30 val. iki 2015-03-10 23.00 val. Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini), atstūmęs durų kabliuką įsibrovė į A. Š. priklausantį namą, iš kurio pagrobė 200 eurų vertės benzininį pjūklą „Husqvarna“, priklausantį D. Č., tuo jam padarydamas 200 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgus į visas teismo procese išdėstytas aplinkybes, todėl prašo atsižvelgti į visas aplinkybes ir sumažinti paskirtą bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (320 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., tačiau bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).
Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios, jo manymu, nebuvo teismo įvertintos skiriant bausmę, tačiau išanalizavus visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su skirtinos bausmės parinkimu, matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skirdamas apeliantui bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teigiamas ir neigiamas kaltinamojo savybes. M. T. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau jis teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis.
Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybės, kad kaltinamasis jau ne kartą buvo baustas su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis, tačiau ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, duoda pagrindo išvadai, jog jis iš ankstesnių savo teistumų nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs nusikalsti, pavojingas visuomenei asmuo, todėl padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.
Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino M. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, taip pat įvertino jo asmenybę - kad nedirbantis, baustas administracine tvarka ir paskyrė jam sankcijos minimumui artimą tokios rūšies bausmę (numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 6 metų laisvės atėmimo).
Pagal BK 62 straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, nustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodyta, kad įvertinus jų kiekį ir pobūdį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas nustato švelnesnį ar griežtesnį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurio. Taigi, kaip matyti, esant nustatytoms po vieną M. T. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat konstatavus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (nedirbantis, baustas administracine tvarka), teismas pagal įstatymo nuostatas turėjo skirti M. T. artimą sankcijos vidurkiui bausmę, tačiau skyrė jam žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl nėra objektyvaus pagrindo laikyti, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kuriuos pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nenurodė. Vien tai, kad M. T. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių bendrinimo taisykles, 9 dalyje nurodyta, kad pagal šias taisykles bausmė skiriama ir tais atvejai, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, M. T. 2015-09-02 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas 27 parų arešto bausme. Skundžiamu nusprendžiu inkriminuotą nusikaltimą M. T. padarė iki 2015-09-02 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tad pastaruoju paskirta bausmė su paskirtąja skundžiamu nuosprendžiu turėjo būti bendrinama vadovaujantis ne tik BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytomis nuostatomis, bet ir 9 dalimi. Taigi, apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, turėjo nurodyti, kokia įstatymo nuostata vadovaujasi, bendrindamas šias bausmes, t.y. ir BK 63 str. 9 d., tačiau nuosprendyje šios įstatymo nuostatos nenurodė. 2015-09-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė neatlikta.
BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, kurio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrinamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme.
Skundžiamu nuosprendžiu M. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė, o 2015-09-02 baudžiamuoju įsakymu – arešto bausmė, todėl bendrinant šias bausmes, arešto bausmė BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu turėjo būti pakeista ir tik tuomet jos galėjo būti bendrinamos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas bausmes, teismas šia įstatymo nuostata nesivadovavo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyręs terminuotą laisvės atėmimo bausmę neparinko bausmės atlikimo vietos ir tuo netinkamai taikė BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą paskirta bausmė atliktina pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu M. T. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 27 parų arešto bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams 15 dienų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.