- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-524-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00771-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. M. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. M. 1935,09 litų žalos atlyginimą (2 b. l.). 2013 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. balandžio 23 d. 560,66 Lt negautas darbo pajamas ir turėtas 568,53 Lt kuro bei vaistų pirkimo išlaidas (69 b. l.). Nurodė, kad atsakovas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 straipsnio l dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jam buvo pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, kreipiantis civilinio proceso tvarka. Teigė, kad dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas 58 dienas, ir jam nebuvo išmokėta 560,66 Lt darbo pajamų. Be to, jis važiavo pas ekspertus ir gydytojus, pirko vaistus, ir jam buvo padaryta 568,53 Lt žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. M. ieškovui A. J. 560,66 Lt žalos atlyginimą ir 100 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Kitą dalį ieškinio atmetė. Nurodė, kad ieškovas dėl sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2011-02-06 iki 2011-04-23. Pažymėjo, kad ieškovas gavo laikotarpio nuo 2011 m. sausio 2 d. iki 2011 m. vasario 7 d. 564,65 Lt darbo užmokestį. Sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kuras ir vaistai buvo pirkti būtent dėl jo turėtos traumos, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) A. J. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Tvirtinama, kad dėl traumos ieškovas turėjo 568,53 Lt kuro ir vaistų pirkimo išlaidų.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, atsakovas E. M. prašo apelianto skundą atmesti, pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo. Atsiliepime tvirtina, kad apeliantas nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovas mano, kad teismas turėtų atsisakyti priimti su skundu pateiktus papildomus įrodymus. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių apelianto pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nors apeliantas savo skunde prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti visa apimtimi, teismas pažymi, kad ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus (69 b. l.), prašė priteisti iš atsakovo laikotarpio nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. balandžio 23 d. 560,66 Lt negautas darbo pajamas ir turėtas 568,53 Lt kuro bei vaistų pirkimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, apeliantui priteisdamas 560,66 Lt žalos atlyginimą. Taigi apeliantas skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestą ieškinio dalį (dėl 568,53 Lt kuro ir vaistų pirkimo išlaidų).
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio l dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (5–10 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl prieš tai minėto teismo nuosprendžio, 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl E. M. kaltės sužalojus A. J. ir teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 138 straipsnio l dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (pridėtos baudžiamosios bylos 2 tomo, 43 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. M. kasacinį skundą (b. b., 2 tomas, 81–85 b. l.).
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kuras ir vaistai ieškovo buvo pirkti būtent dėl jo turėtos traumos.
Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Ieškovas patirtas 568,53 Lt kuro ir vaistų pirkimo išlaidas, be kita ko, grindė 480,64 Lt sumos kvitais už kurą ir 36,89 Lt kvitu už vaistus (38 b. l.), ir teigė, jog apie 3 kartus važiavo pas ekspertus į Jurbarką ir 3 kartus į Kauno klinikas (58 b. l.).
Nors atsiliepime atsakovas kėlė deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų egzistavimo klausimą, teismui yra pateikti žalos atsiradusios dėl baudžiamojoje byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir su jais susijusią priežastiniu ryšiu, patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl teismui nėra kliūčių juos įvertinti.
Iš pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialistas savo išvadoje nurodė, jog 2011-01-03 buvo pradėtas tyrimas, ir jame dalyvavo ieškovas, tyrimas buvo baigtas 2011-01-27 (b. b., 1 tomas, 26 b. l.). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad iš VšĮ Kauno MUK dantų ir burnos laboratorijos išrašo matyti, jog ieškovas buvo apžiūrėtas 2011-01-05 ir 2011-01-20. Specialisto išvadas patvirtino 2011-01-05, 2011-01-20 VšĮ Kauno MUK medicininiai dokumentai (b. b., 1 tomas, 72 b. l.).
Iš kuro pirkimo kvitų matyti, kad kuras buvo pirktas 2011-01-03, 2011-01-04, 2011-01-19, 2011-01-20, 2011-01-27 (c. b., 38 b. l.). Teismas sprendžia, kad šie duomenys patvirtina, kad ieškovas turėjo kitas būtinas išlaidas, susijusias su jo sužalojimu ir sveikatos grąžinimu. Tačiau pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog jam priklauso automobilis, kuris naudoja benzino ir dujų kurą (76 b. l.), tačiau 2011-01-19 kvitas išrašytas už dyzelinio kuro pirkimą, todėl šis įrodymas, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovo teiginių dėl šio kuro panaudojimo.
Baudžiamojoje byloje taip pat yra VšĮ Kauno MUK ieškovui 2011-01-05 išrašytų receptų kopijos (b. b., 1 tomas, 71 b. l.). Apeliantas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pagal receptą 2011-01-12 įsigijo 36,89 Lt sumos vaistus (38 b. l.).
Teismas sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovo turėtas 420 Lt būtinas išlaidas: 383,11 Lt kuro išlaidas ir 36,89 Lt vaistų pirkimo išlaidas, todėl šios išlaidos apeliantui priteistinos iš atsakovo.
Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių patyrus kitas su jo sužalojimu ir sveikatos grąžinimu susijusias būtinas išlaidas, todėl jos jam nepriteistinos.
Dėl galimybės atsiliepime į skundą reikšti reikalavimus
Minėta, kad atsiliepime į skundą atsakovas, be kita ko, prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teismas pažymi, kad apeliacine tvarka apeliaciniais skundais per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalis). CPK 306 straipsnyje nurodyti reikalavimai, keliami apeliaciniams skundams. O pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad įstatymo leidėjas numatė šalims galimybę apeliaciniais skundais per CPK nustatytą terminą skųsti neįsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo sprendimus (nutartis), tačiau nesuteikė teisės šalims kelti reikalavimus atsiliepimuose, ir tai, be kita ko, išplaukia iš teisinio reglamentavimo, pagal kurį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (o ne atsiliepimo į skundą) faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms, teismas nepasisako dėl atsakovo reikalavimo perskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Apelianto skundą tenkinus iš dalies, teismui iškilo pareiga tarp šalių proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą.
Nors atsakovas prašė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą priteisti iš ieškovo 200 Lt ir pateikė sąskaitos išrašo kopiją, parodančią, jog į advokato G. G. sąskaitą buvo pervesta 200 Lt (85, 86 b. l.), teismo vertinimu, šios išlaidos neatitinka realumo ir pagrįstumo kriterijų.
Visų pirma, iš sąskaitos išrašo kopijos neįmanoma identifikuoti subjekto, pervedusio pinigus į advokato sąskaitą.
Antra, byloje nėra duomenų, už kokias ir kurioje byloje suteiktas teisines paslaugas 200 Lt buvo pervesti advokatui. Pagal Lietuvos advokatūros statuto 72 punktą advokato honoraro už klientui teikiamą teisinę pagalbą dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog 200 Lt honoraras advokatui buvo pervestas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Trečia, nagrinėjamoje byloje nėra sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo sutarties), pagal kurią advokatui pavesta atstovauti atsakovą apeliacinės instancijos teisme ir atitinkamai duomenų, patvirtinančių advokato teises ruošti atsiliepimą į skundą. Byloje yra tik 2013-02-28 atstovavimo sutarties nuorašas, patvirtinantis advokato G. G. teisę atstovauti atsakovui pirmosios instancijos teisme (46 b. l.).
Be to, pateiktame sąskaitos išraše nurodytos išlaidos nėra pagrįstos konkrečiomis sąnaudomis.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. J. ieškinio reikalavimas dėl 568,53 Lt išlaidų už kurą ir vaistų pirkimą priteisimo ir šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 420,00 Lt būtinas išlaidas.
Kitą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.