- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-704-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04288-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliotų
- Advokatai
- Gintautas Bartkus, Rytis Paukštė, Inga Daunoravičienė, Jūratė Kūgytė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atstovės advokatės Ingos Daunoravičienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 3 d. (tiksli data – 2012-04-03) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliotų atstovų advokatų Gintauto Bartkaus, Valentino Mikelėno ir Jūratės Kūgytės ieškinį atsakovams (smulkiesiems akcininkams) - V. M., N. M., R. M., D. B., Z. S., AB “Krašto projektai”, J. U., V. T., A. T., S. R., A. G., V. T., V. F., J. Č., E. L., B. S., M. R., M. B., K. T., A. V., K. R., A. B., J. Ž., T. B., UAB “Prudentis”, UAB DK “PZU Lietuva”, A. L., A. V., A. V., J. V., R. S., S. V., M. R., A. Ž., L. J., A. Ž., A. S., UAB “Medicinos biznio centras”, V. P., R. M., E. J., V. Ž., R. R., R. R., A. J., P. M., G. L. J., J. V. A., J. R., R. S., G. M., M. M., Z. D., A. M., V. S., A. B. dėl valstybės pareigos išpirkti AB “Lietuvos elektrinė” akcijas neegzistavimo, trečiasis asmuo (ieškovo pusėje) AB “Lietuvos energija”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliotų atstovų advokatų Gintauto Bartkaus, Valentino Mikėlėno ir Jūratės Kūgytės ieškinys išregistruotos AB “Lietuvos elektrinė” smulkiesiems akcininkams dėl valstybės pareigos išpirkti AB “Lietuvos elektrinė” akcijas neegzistavimo. Ieškovas ieškinyje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti privalomą nebeegzistuojančios AB “Lietuvos elektrinė” akcijų išpirkimo procedūrą ir uždrausti atsakovams reikalauti ieškovo pagal privalomą akcijų išpirkimo procedūrą išpirkti atsakovams nuosavybės teise priklausančias nebeegzistuojančios AB “Lietuvos elektrinė” akcijas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad kai laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma - ieškinį teismas patenkins ir, antra - nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl galima daryti prielaidą, kad teismas ieškinį patenkins, taigi tenkintina pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas, taip pat laiko, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Egzistuojant susiklosčiusiai faktinei situacijai, laikinai nesustabdžius privalomo akcijų išpirkimo procedūros vykdymo, ieškovas, net ir nagrinėjant šį ginčą, turėtų vykdyti akcijų išpirkimo iš smulkiųjų akcininkų procedūrą. Tuo tarpu, patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, ieškovas neturėtų vykdyti pareigos išpirkti buvusios Bendrovės akcijų iš atsakovų. Ieškovui iki teismo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo esant priverstam vykdyti akcijų išpirkimą, visų pirma, ieškovas - valstybė - galėtų patirti itin didelių finansinių nuostolių, antra - teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jis būtų priverstas reikšti atgręžtinius reikalavimus didelei grupei asmenų. Tad, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti restitucijos taikymo klausimas, dėl to pasunkėtų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tokia situacija nebūtų teisinga nei teisine, nei socialine prasme. Taigi, tenkintina ir antroji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas pažymėjo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismui priėmus nepalankų ieškovo atžvilgiu sprendimą, atsakovai neprarastų galimybės reikalauti išpirkti jiems nuosavybės teise priklausančias akcijas, o tik laikinai negalėtų šios teisės realizuoti.
Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, kad atsižvelgiant į ginčo specifiką, Vertybinių popierių įstatyme yra numatyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama užtikrinti būtent priverstinio akcijų pirkimo procedūros tinkamą įgyvendinimą. Nors Vertybinių popierių įstatymo 37 str. tiesiogiai nenumato, kad joje įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir reiškiant ieškinį dėl pareigos privaloma tvarka išpirkti akcijas neegzistavimo pripažinimo, teisė taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę yra kildinama iš sisteminio šios normos tikslų aiškinimo. Tinkamas priverstinio akcijų pirkimo procedūros įgyvendinimas be kita ko reikalauja nustatyti ar subjektas, kuriam kiti subjektai priskiria šią pareigą, ją tikrai turi. Ieškovas ginčija savo pareigą išpirkti akcijas, patenkinus ieškovo ieškinį ši pareiga būtų pripažinta neegzistuojančia, todėl Vertybinių popierių įstatyme nustatyta priverstinio akcijų išpirkimo procedūra nebūtų įgyvendinama.
Ieškovas pažymėjo, kad vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priverstinės buvusios Bendrovės akcijų išpirkimo procedūros sustabdymą. Be to CPK 145 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Remiantis šia CPK norma gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė draudimas atsakovams reikalauti ieškovo pagal privalomą akcijų išpirkimo procedūrą išpirkti atsakovams nuosavybės teise priklausiusias buvusios Bendrovės akcijas ir taip vykdyti priverstinę buvusios Bendrovės akcijų išpirkimo procedūrą. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio dalyku, nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, jų taikymas atitinka CPK 145 str. 2 d. įtvirtintus tikslus, jų mąstas yra siejamas ieškovo reiškiamų reikalavimų apimtimi, tiesiogiai įvardijant draudžiamus atlikti veiksmus, o taikymo būtinumas - su ginčo specifika. Laikytina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės mažiausiai varžo atsakovų teises, yra būtinos ir gali garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl egzistuoja visi teisiniai bei faktiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių, pagal ieškovo prašymą taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 3 d. (tiksli data – 2012-04-03) nutartimi tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nutarė sustabdyti privalomą buvusios AB “Lietuvos elektrinė” akcijų išpirkimo procedūrą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012. Nustatė, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl ieškovo pareigos išpirkti akcijas iš atsakovų neegzistavimo. Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. numato, jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui laikinai nesustabdžius privalomo akcijų išpirkimo procedūros vykdymo, vykdyti akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų ir patirti didelių finansinių nuostolių, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies sustabdant privalomą smulkiųjų akcininkų akcijų išpirkimą. Ieškovo reikalavimas uždrausti akcininkams reikalauti iš ieškovo akcijų privalomo išpirkimo atmestas kaip nepagrįstas, nes sustabdžius akcijų išpirkimą atsakovai tam laikui praranda teisę reikalauti jų išpirkimo (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo V. M. atstovė advokatė Inga Daunoravičienė prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. balandžio 3 d. (tiksli data – 2012-04-03) nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės (toliau – LAP), ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl LAP taikymo. Nurodė, kad su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria taikytos LAP, nesutinka, nes pagal Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. teisės normos analizę, teismas gali sustabdyti privalomą akcijų išpirkimo procedūrą tik tokiu atveju, kai yra pateikiamas ieškinys dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Išimčių iš šios nuostatos taikymo įstatymas nenumato. Kadangi nagrinėtinoje byloje ieškinys yra pateiktas ne dėl superkamų akcijų kainos nustatymo, tai teismas negali taikyti LAP, numatytų Vertybinių popierių įstatyme, nes jų taikymas galimas tik visiškai kitokio pobūdžio bylose. Tai patvirtina ir Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. nuostata, numatanti, jog teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovo atstovė pažymi, kad ieškovas jau yra pateikęs ieškinį visiems nagrinėtinoje byloje dalyvaujantiems atsakovams dėl teisingos akcijų kainos nustatymo ir šioje civilinėje byloje vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. privalomas akcijų supirkimo procesas šiuo metu yra sustabdytas (2012-01-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3P-3/2012).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teigia, kad CPK 145 str. numato baigtinį taikytinų LAP sąrašą, kuriame privalomos akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas nenumatytas. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog tokio pobūdžio LAP nagrinėtinoje byloje teismas neturėjo teisės taikyti.
Atsakovo atstovė pažymi, kad ieškiniu keliamas reikalavimas (pareigos supirkti akcijas egzistavimas) jau yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2012 dėl teisingos AB „Lietuvos elektrinė” akcijų kainos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ.b. Nr. 3K-3-243/2012, 2011-12-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis; 2011-08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis). Kaip jau buvo minėta, teismas toje byloje yra sustabdęs privalomą akcijų supirkimo procesą, todėl jokios neigiamos pasekmės ieškovui dėl akcijų supirkimo nekils, nebus apsunkintas ir galimo teismo sprendimo vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pakartotinai sustabdžius privaloma akcijų supirkimo procesą ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus civilinę bylą dėl teisingos akcijų kainos nustatymo bei konstatavus, jog ieškovas turi pareigą supirkti akcijas (tą nustatė tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai), kils galutinio, neskundžiamo ir įsiteisėjusio kasacinio teismo sprendimo/nutarties, akcininkų laukto daugiau kaip 6 bylinėjimosi metus, nevykdymo rizika. Tokiu būdu bus pažeisti 50-ies smulkiųjų akcininkų teisėti lūkesčiai ir interesai, užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui ir sudarytos prielaidos žalos atsiradimui. Šių aplinkybių teismas, taikydamas LAP, nevertino ir netyrė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė nurodo, kad teismas pakartotinai taikydamas jau kitoje byloje, kurioje teismas sprendžia analogiškus nagrinėtinai bylai reikalavimus, egzistuojančias LAP, ne tik nepagrįstai sukūrė dvigubą ieškovo interesų apsaugą, suteikdamas prioritetą ieškovo interesams ir ignoruodamas smulkiųjų akcininkų teisėtus lūkesčius, bet ir užkirto kelią teisėtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo/nutarties vykdymui, tokiu būdu pažeisdamas ir viešą interesą. LAP neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (-ų) asmens (-ų) teisėti interesai ar būtų pažeistas viešasis interesas.
Atsakovo atstovė pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog netaikius LAP ieškovas gali patirti didelių finansinių nuostolių. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl teismas negalėjo daryti išvadų, nesant tai patvirtinančių įrodymų ir grįsti savo sprendimo tik prielaidomis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB DK “PZU Lietuva” nurodė, kad sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir palaiko apelianto prašymą teismui panaikinti 2011-04-03 (tiksli data - 2012-04-03) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012 dalį, kuria taikytos LAP, ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl LAP taikymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiojo asmens (ieškovo pusėje) AB “Lietuvos energija” atstovas advokatas Rytis Paukštė prašė atsakovo V. M. atstovės advokatės Ingos Daunoravičienės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012. Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas, o 2011-04-03 (tiksli data - 2012-04-03) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis yra pagrista ir teisėta, joje yra pritaikytos racionalios, proporcingos LAP, atitinkančios įstatymų normas. Įstatyme egzistavo numatytos prielaidos LAP taikymui, nes būtent nebeegzistuojančios AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas buvo ir yra adekvati, racionali, bylos šalių interesų pusiausvyrą atitinkanti priemonė, skirta būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012 vykdymo ateityje užtikrinimui.
Trečiasis asmuo nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pritaikytų LAP, pasak apelianto išimtinai remiantis CPK 145 str. 1 d. 13 p., kuris numato galimybę teismui taikyti kituose įstatymuose numatytas LAP, bei Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d., kuri visiškai neaktuali aptariamoje byloje.
Trečiasis asmuo pažymi, kad atsakovas V. M. tokiais teiginiais klaidina teismą, nes nutartyje dėl LAP Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tikrai nemotyvavo savo sprendimo pritaikyti LAP išimtinai rėmimusi minėtomis teisės normomis. Nutartyje dėl LAP yra minimi CPK 145 str. 1 d. 13 p. ir Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d., tačiau tik dėl to, jog prašydamas LAP taikymo ieškovas pats išsamumo tikslais buvo pateikęs aiškų pavyzdį, jog tapataus pobūdžio LAP, kokių ir prašoma, taikomos panašiose situacijose, remiantis Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas pats buvo užsiminęs, kad Vertybinių popierių įstatymo 37 str. įtvirtinta norma tiesiogiai byloje netaikytina, tačiau ji svarbi ir naudotina sisteminiam aiškinimui. Būtent CPK 145 str. 1 d. 6 p. įtvirtinto pobūdžio LAP ir buvo pritaikytos byloje, sustabdant akcijų išpirkimo procedūrą, t. y. uždraudžiant šios procedūros dalyviams dalyvauti joje, atlikti su ja susijusius aktyvius veiksmus. Be to, priešingai nei teigia atsakovas V. M., CPK 145 str. nėra numatytas baigtinis sąrašas LAP ir tai inter alia yra pripažinta teismų praktikoje.
Trečiasis asmuo teigia, kad atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog kitoje byloje jau esant sustabdytam privalomam akcijų supirkimo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2012, Atskirojo skundo priedai Nr. 2, 3), tapačių LAP Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo pritaikyti, nes tai padarydamas teismas „sukūrė dvigubą ieškovo interesų apsaugą“ ir šitaip pažeidė atsakovų interesus, netgi viešąjį interesą. Tapačios LAP gali pagrįstai ir teisėtai būti pritaikomos keliose skirtingose bylose. LAP konkrečioje byloje pritaikomos tik esant pagrindui ir siekiant būtent toje konkrečioje byloje priimtino teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, todėl LAP pritaikymo kitoje byloje klausimai nėra aktualūs, nes jie susiję jau su kita byla ir būsimo sprendimo joje užtikrinimu.
Trečiasis asmuo nurodo, kad dėl akcijų supirkimo proceso laikino sustabdymo (dėl pritaikytų LAP), nepaisant to, ar tokios LAP pritaikytos ir galioja dėl vienos ar kelių Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų, jokiu būdu nėra neproporcingai pažeidžiamos atsakovų teisės ar interesai, kadangi teisė reikalauti supirkti akcijas tokiomis LAP nėra atimama ar paneigiama, tiesiog racionaliai iki teismo sprendimo byloje priėmimo yra sustabdomi aktyvūs veiksmai, kurie galėtų sąlygoti pasekmes, kurias prireikus būtų sudėtinga naikinti ateityje. Pats atsakovas V. M. nepateikė konkrečių argumentų, motyvų, įrodymų, patvirtinančių, kad pritaikytomis LAP nepagrįstai varžomi atsakovų interesai ar daroma kokia nors konkreti neproporcinga žala. Todėl bet kokie atskirajame skunde nurodomi teiginiai dėl LAP yra neįrodyti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo Lietuvos Respublikos valstybės atstovė advokatė Jūratė Kūgytė prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012, kuria buvo taikytos LAP ir sustabdyta privaloma buvusios AB „Lietuvos elektrinė“ akcijų išpirkimo procedūra iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, su atskirojo skundo argumentais nesutinka, dėl jų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Be to apeliantas nepaneigė, jog egzistuoja ieškovo ieškinyje nurodytos prielaidos LAP taikymui.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas negalėjo remtis Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. ir taikyti joje numatytą LAP - privalomos buvusios AB „Lietuvos elektrinė” akcijų išpirkimo procedūros sustabdymą. Teismų praktikoje patvirtinama, kad taikant Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 13 d. numatytą LAP įstatymas leidžia užtikrinti ne tiesiogiai teisme sprendžiamo išvestinio ginčo dalyką - akcijų kainą, o priverstinės akcijų pardavimo procedūros, kurios metu kilo ginčas dėl akcijų kainos, tinkamą įvykdymą tuo atveju, jei egzistuotų teisinis pagrindas tokios procedūros vykdymui. Tokios LAP yra laikomos susijusiomis su ieškinio reikalavimais, taigi Vertybinių popierių įstatyme yra numatyta LAP, kuria siekiama užtikrinti būtent priverstinio akcijų pirkimo procedūros tinkamą įgyvendinimą. Nors Vertybinių popierių įstatymo 37 str. tiesiogiai nenumato, kad įtvirtinta LAP gali būti taikoma ir reiškiant ieškinį dėl pareigos privaloma tvarka išpirkti akcijas neegzistavimo pripažinimo, teisė taikyti tokio pobūdžio LAP yra kildinama iš sisteminio šios normos tikslų aiškinimo. Tinkamas priverstinio akcijų pirkimo procedūros įgyvendinimas be kita ko reikalauja nustatyti ar subjektas, kuriam kiti subjektai priskiria šią pareigą, ją tikrai turi. Ieškovas ieškiniu teisme ginčija savo pareigą išpirkti akcijas, o patenkinus ieškovo ieškinį ši pareiga būtų pripažinta neegzistuojančia, todėl Vertybinių popierių įstatyme nustatyta priverstinio akcijų išpirkimo procedūra nebūtų įgyvendinama. Taigi, vadovaujantis sisteminiu CPK 145 str. ir Vertybinių popierių įstatymo 37 str. aiškinimu bei bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad teismas pagrįstai pritaikė LAP - priverstinės buvusios AB „Lietuvos elektrinė” akcijų išpirkimo procedūros sustabdymą.
Apelianto atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad CPK 145 str. numato baigtinį taikytinų LAP sąrašą, kuriame privalomos akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas nenumatytas. Kaip jau minėta ieškovo ieškinyje CPK 145 str. 1 d. 13 p. konkrečiai numato, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktika patvirtina, jog CPK 145 str. įtvirtintas LAP sąrašas nėra baigtinis. Dar daugiau, teismų praktika patvirtina, kad išimtiniu atveju gali būti taikomos ir tos LAP, kurios nėra numatytos CPK ar kituose įstatymuose.
Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, jog panašių LAP taikymas civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2012 pakankamai užtikrina ieškovo teises ir reikalavimus šioje nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje nurodoma, jog LAP kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Atitinkamos LAP taikytinos pagal konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų turinį, todėl tam tikrų LAP taikymo ar netaikymo faktas sprendžiant šalių ginčus kitose bylose neturi teisinės reikšmės. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje to paties ieškovo reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos panašaus pobūdžio LAP, nėra pagrindas atsisakyti taikyti LAP nagrinėjamoje byloje. Ieškovas teigia, kad LAP taikymas šioje byloje yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą.
Ieškovas pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodytų bylų, kurių išaiškinimais jis grindžia šioje byloje pritaikytų LAP pažeidimo galimybę viešo intereso, interesų pusiausvyros ir teisingumo principų atžvilgiu, faktinės aplinkybės ne tik nesutampa su nagrinėjamos bylos konkrečia fabula, bet ir taikytų LAP apimtis ir pobūdis skiriasi iš esmės. Apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių aplinkybių ir argumentų bei neįrodo, jog teismo pritaikytos LAP yra neproporcingos ir neteisėtai riboja atsakovų teises ir interesus.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismui sustabdžius privalomą akcijų supirkimo procesą ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus civilinę bylą dėl teisingos akcijų kainos nustatymo, kils kasacinio teismo sprendimo nevykdymo rizika, ir taip bus pažeisti atsakovų teisėti lūkesčiai ir interesai. Ieškovas pažymi, jog apelianto keliamas klausimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2012 negalėjimo įvykdyti yra neaktualus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 15 d. posėdžio metu minėtą civilinę bylą dėl teisingos akcijų kainos nustatymo sustabdė iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje dėl pareigos privalomai išpirkti akcijas neegzistavimo pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kaip pažymi ir Lietuvos apeliacinis teismas klausimui praradus aktualumą pasisakyti dėl šio aspekto pagrįstumo nėra teisinės prasmės.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų N. M., R. M., Z. S., AB „Krašto projektai”, J. U., D. B., V. T., A. T. atstovė advokatė Inga Daunoravičienė prašo teismo atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties dalies panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad sutinka su visais atskirojo skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas iš dalies ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyta privaloma buvusios AB “Lietuvos elektrinė” akcijų išpirkimo procedūra iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7494-728/2012.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų turinį, todėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo faktas sprendžiant šalių ginčus kitose bylose neturi teisinės reikmės.
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir, kurių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme numatytos privalomos akcijų išpirkimo procedūros sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra akcininko interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl teisingos išperkamų akcijų kainos. Įstatymas privalomą akcijų išpirkimo procedūros sustabdymą tiesiogiai sieja su ieškinio dėl teisingos akcijų kainos nustatymo pareiškimu teisme, tačiau įstatymas leidžia taikant laikinąją apsaugos priemonę užtikrinti ne tiesiogiai teisme sprendžiamo išvestinio ginčo dalyką – akcijų kainą, o priverstinės akcijų pardavimo procedūros, kurios metu kilo ginčas dėl akcijų kainos, tinkamą įvykdymą. Tokia laikinoji priemonė yra skirta apsaugoti akcininkų interesus priverstinėje akcijų pardavimo procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-657/2008 Redex consultants S.A. v. AB „ Geonafta“, UAB „Naftos gavyba“) ir atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintą galimybę taikyti kituose įstatymuose numatytą priemonę.
Vadinasi specialus įstatymas (kaip numatyta CPK 145 str. 1 d. 13 p.) specifiniame ginče leidžia taikyti laikinąją apsaugos priemonę, užtikrinančią ne nutarties dėl teisme nagrinėjamo klausimo įvykdymą, o pačios priverstinio akcijų pirkimo procedūros sėkmingą įgyvendinimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės apeliantui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 3 d. (tiksli data – 2012-04-03) nutartį palikti nepakeistą.