- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-756-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Vaikų laikinosios globos namams „Atsigręžk į vaikus“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui Vaikų laikinosios globos namams „Atsigręžk į vaikus“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad iš jam priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), 2007-11-01 dingo jam priklausę 5 000 Lt, šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad pinigus pagrobė atsakovo Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ auklėtinė nepilnametė I. L. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi I. L. nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; I. L. nuo 2005-08-31 buvo atsakovo auklėtinė, todėl vadovaujantis CK 6.275 str. 2 d. atsakovas atsakingas už jos padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas; nesutinka, kad tyrimo metu paaiškėjo, kad pinigus pagrobė auklėtinė I. L.. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų teismui, kad jam padaryta 5 000 Lt žala.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-03-05 sprendimu ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui Vaikų laikinosios globos namams „Atsigręžk į vaikus“ dėl žalos atlyginimo atmetė; išieškojo iš E. Š. 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2008-01-24 nutarimu, byloje Nr. 13-1-03343-07, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 4 p. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi I. L. nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Nutarimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Kadangi BPK 44 str. 6 d. numato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas konstatavo, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodyta I. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo reikalavimą grindė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo (ieškovo) ir I. L. duotais parodymais. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad nukentėjusysis (ieškovas) nematė, kaip mergaitė pagrobė pinigus, bei jis nenurodė asmenų, galėjusių tai matyti. I. L., gimusi 1997-12-27, buvo apklausta liudytoja 2007-12-28, dalyvaujant globos namų atstovui D. D. Apklausos metu I. L. parodė, kad paėmė E. Š. pinigus, kuriuos atidavė savo pamotei S. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. J. parodė, kad jokių pinigų iš I. L. negavo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai; pateiktų byloje įrodymų neužtenka: vien tik ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-28 surašytas nepilnametės liudytojos I. L. apklausos protokolas neduoda pagrindo neabejotinai teigti, kad nepilnametė I. L. pavogė iš E. Š. 5 000 Lt pinigų sumą. Kitų įrodymų, kad I. L. pavogė E. Š. priklausančius 5 000 Lt, byloje nėra. Teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus byloje, tačiau ieškovas pareiškė, jog papildomų įrodymų neturi ir nepageidauja, kad byloje liudytoja būtų apklausta I. L.. Ieškovui neįrodžius, kad I. L. pagrobė iš jo 5 000 Lt ir tuo padarė jam žalą, ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Lt priteisimo iš atsakovo atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt žalai atlyginti. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo civilinės atsakomybės atsiradimui kėlė reikalavimus būdingus baudžiamosios atsakomybės atsiradimui; žalą padariusio asmens kaltė gali būti įrodinėjama bet kuriomis CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, nepriklausomai nuo to, ar žalą padariusio asmens atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, tai nesumenkina I. L. parodymų reikšmės, nėra pagrindo abejoti parodymais, kadangi Vaikų globos namų atstovas savo parašu patvirtino jų teisingumą. Mano, jog byloje esančių įrodymų pakanka, kad nustatyti atsakovo padarytą žalą, kitų įrodymų pateikti nebuvo galimybės, kadangi I. L. gyvena Italijoje, jos dalyvavimo teisme išlaidų apeliantas negalėtų apmokėti dėl blogos turtinės padėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, su jame išdėstytais motyvais nesutinka. Mano, jog teismas pagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, jog mergaitė pagrobė pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo mažametės I. L. parodymų įrodomosios reikšmės vertinimo. Ikiteisminio tyrimo metu mergaitės apklausoje dalyvavo globos namų socialinio darbo vadybininkas D. D.; jam dalyvaujant, mergaitė pakankamai smulkiai papasakojo apie pinigų vagystę, jos paaiškinimo detalės sutampa su nukentėjusiojo E. Š. parodymų detalėmis – pinigai buvo palikti neužrakintame sandėliuke, prie sandėliuko buvo pririštas šuo, pinigai buvo saugomi piniginėje ir dokumentuose ir pan. D. D. parodymai apie tai, kad jis iš tikrųjų mergaitės apklausoje nedalyvavo paneigti jo paties įrašu protokole bei civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausto tyrėjo P. N. parodymais. Kolegija pažymi, kad įrodymų pakankamumo kriterijai civiliniame ir baudžiamajame procese skiriasi. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Dėl to kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mažametės I. L. parodymų protokolas neduoda pagrindo neabejotinai teigti, kad ji pavogė ieškovo pinigus, o pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje buvo atliktas nepilnai ir nevisapusiškai – mergaitės apklausos metu nebuvo darytas garso ar vaizdo įrašas, nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir pan., kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kolegija sprendžia, jog byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadai apie tai, jog ieškovo pinigus pagrobė atsakovo auklėtinė I. L.
Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metu padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 str. 2 d.). Apklausos metu I. L. parodė, kad tą dieną, kaip buvo įvykdyta vagystė, ji buvo pabėgusi iš globos namų, t. y. atsakovas neužtikrino tinkamos vaiko priežiūros ir yra atsakingas už jos veiksmų padarinius. Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesirėmė ir neįrodinėjo aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę, buvimo, t. y. atsakovo, kaip vaiko globėjo, atsakomybės prezumpcija nėra paneigta.
Tačiau kolegijos nuomone, ieškovo elgesys taip pat nebuvo pakankami apdairus ir rūpestingas – jis saugojo nerakinamame sandėliuke ženklią sumą grynųjų pinigų, visiškai pasitikėjo I. L., rodė jai, kur buvo pinigai. Tokiai mergaitei iš asocialios, girtaujančios šeimos žinojimas, kur yra didelė pinigų suma neabejotinai buvo didelė pagunda, taigi ieškovo neapdairumas taip pat suponavo žalos atsiradimą. Kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą žalos atlyginimo mažinimui 50 proc. (CK 6.253 str. 1, 5 d.).
Ieškovas (apeliantas) sumokėjo po 75 Lt žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą (b.l. 2, 58); apelianto bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai skundo ir ieškinio daliai (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti ir priteisti E. Š. iš atsakovo Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ 2 500 Lt žalos atlyginimui bei 75 Lt žyminio mokesčio, iš viso priteisti 2 575 Lt (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus).