- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1-368-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08562-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis taksi vairuotoju pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, o būtent:
jis 2021 m. kovo 20 d., apie 17 val., viešojoje vietoje, matant kitiems asmenims, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad Perkūnkiemio gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 3A, Vilniuje, eidamas per gatvę neleistinoje vietoje, kliudė G. D. vairuojamą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko G. D. išlipus iš automobilio ir siekiant jį sulaikyti, įvykusio konflikto metu, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo G. D. ir jo žmonos G. D. atžvilgiu bei vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam G. D. į krūtinę ir ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, taip nukentėjusiajam G. D. padarė poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. nurodė, jog nori susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, gal per daug pasikarščiavo. Jis ėjo per kelią, važiavo automobilis, į kurį jis spyrė, kuris padidino greitį, jis tuo metu jau buvo ant pėsčiųjų takelio, tas automobilis irgi užvažiavo ant pėsčiųjų takelio, dėl to jis ištiesė koją, kad automobilis jo nepartrenktų. Tada iš automobilio išlipo nukentėjusysis, kuris bėgo link jo, nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, buvo įsikarščiavęs, kalbėjo pakeltu tonu ir labai arti jo stovėjo. Gal jis persistengė ir per stipriai ištiesė ranką, taip padarydamas žalos nukentėjusiajam. Po kiek laiko ėjo link automobilio, kur buvo jo pažįstamas kurjeris, norėjo išvengti konflikto, bet nukentėjusysis neleido to padaryti. Kilo konfliktas, dėl kurio jis kaltę pripažįsta. Viskas vyko labai greitai, gal nekontroliavo pilnai savo veiksmų, dėl to sutinka su kaltinimu, bet nesutinka, kad sudavė nukentėjusiajam, nes jo nuomone, jis tik atstūminėjo jį (nukentėjusįjį) nuo savęs, nes buvo pandemija, o jis prie jo (kaltinamojo) labai arti stovėjo, todėl tik stengėsi išlaikyti atstumą. Persistengė, t. y. per stipriai atstūmė, bet ten buvo atstūmimas, o ne smūgis, nesistengė smogti nukentėjusiajam. Konflikto metu nukentėjusįjį pastūmė gal kelis kartus, bet smūgių jam nesudavė. Savo elgesį vertina kaip nelabai konkretų. neadekvačiai mąstydamas padarė tuos dalykus. Gailisi dėl savo elgesio, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jeigu būtų sudavęs smūgį, tai nukentėjusiajam būtų labai didelių problemų su sveikata. Jis nesistengė pataikyti nukentėjusiajam į galvą, bet gali būti, jog pataikė ir gavosi mušimas. Įvyko greitas susistumdymas ir galėjo būti kaip smūgis, bet jis negalvoja, kad trenkė nukentėjusiajam.
Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 17 d., metu kaltinamasis D. K. nurodė, jog kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Paaiškino, jog jis stumdė nukentėjusįjį, bet jam netrenkė, tačiau kaltę pripažįsta pilnai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 22 d. apklaustas įtariamasis D. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 16.00 val., jis ėjo per kelią nusipirkęs maisto, tuo metu keliu važiavo juodos spalvos „VW PASSAT“ universalas, kurio valstybinio numerio jis pasakyti negali. Prie minėto automobilio vairo sėdėjo jam nepažįstamas vyras, kuris tyčia važiavo link jo ir gąsdino, kad jį pervažiuos. Jis, norėdamas apsisaugoti, pakėlė vieną iš kojų ir vairuotojas įvažiavo į ją automobiliu. Maždaug 20 metrų pavažiavęs automobilio „VW PASSAT“ vairuotojas sustojo, išlipo ir pradėjo bėgti link jo. Pribėgęs vairuotojas bandė jam trenkti į veidą, jis (D. K.) nestipriai stumtelėjo jį nuo savęs. Tas vyriškis pradėjo jam grasinti susidorojimu, keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu. Jis pamatė šone stovinčius savo pažįstamus asmenis - kurjerius ir bandė atsisėsti į vieno iš jų automobilį. Jis atidarė automobilio dureles, o vyriškis, neleisdamas jam įlipti į automobilį, uždarė dureles trenkdamas jomis į jo dešinį petį. Jis kelis kartus stumtelėjo jį užpuolusį asmenį, bet šis toliau jį puolė, griebė už abiejų rankų, todėl jis vėl nustūmė jį nuo savęs. Jis pastūmė vairuotoją norėdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, tyčia netrenkė vairuotojui ir jo nežalojo. Jie konfliktavo aikštelėje ir ten prie jų priėjo kurjeriai. Minėtas vyriškis jam pasakė, kad dabar užsidirbs iš jo pinigų. Tuo metu kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pasiėmė tą vyriškį į savo tarnybinį automobilį, o jį (D. K.) surakino antrankiais ir sulaikė. Kurjeris buvo vardu R., jie kažkada kartu dirbo ir prireikus jis gali pateikti jo duomenis. Kitų kurjerių, kurie galimai galėjo matyti visą įvykį, duomenis jis irgi galės pasakyti vėliau. Jis nemušė vyriškio, niekur jam nesudavė, nei į krūtinę, nei į galvą (b. l. 89-90, 98-99).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 2 d. papildomai apklaustas įtariamasis D. K. nurodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis ėjo per kelią, automobilis „VW PASSAT“ artėjo ir jis saugojosi, kad automobilis neužvažiuotų ant jo. Jis apsisukdamas ištiesė koją ir automobilis ją kliudė. Tada automobilis sustojo maždaug už 15 metrų. Iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, priėjo prie jo, grasino jam ir vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis neprisimena ir negali tiksliai pasakyti, ar jis vartojo necenzūrinius žodžius vyriškio ir jo žmonos atžvilgiu. Jis nenaudojo fizinio smurto prieš vyriškį (b. l. 110-111).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad jis automobiliu važiavo Perkūnkiemio g. ir pamatė žmogų, einantį per gatvę neleistinoje vietoje. Įvertinęs atstumą iki to žmogaus ir savo greitį, jis greičio nemažino. Tada pamatė, kad žmogus prilėtino savo ėjimo greitį, t. y. jis pristabdė, todėl jis (G. D.) buvo priverstas staigiai stabdyti. Pristabdęs pamatė, kad žmogus mosikuojasi rankomis, rodo necenzūrinius ženklus. Jis tą pamatęs ruošėsi važiuoti toliau, bet išgirdo smūgį į mašiną. Žmogus spyrė koja į mašiną. Išgirdęs smūgį iškart atsisuko, o tas žmogus buvo atsisukęs į mašiną. Jis įvertino, iš kur sklido garsas, tai buvo smūgis į automobilio sparną. Tuomet jis sustojo, išlipo iš mašinos ir nusprendė tą žmogų sustabdyti, nes matė, kad jis šalinasi iš įvykio vietos, o jis (nukentėjusysis) turėjo įvertinti, ar padaryta automobiliui žala. Bet žmogus nesustojo, jis turėjo intenciją šalintis. Tas žmogus bandė įsėsti į kažkieno kito automobilį, todėl jis (nukentėjusysis) suprato, kad turi jį sustabdyti. Jis kaltinamojo nelietė, bet pastarasis jam trenkė į krūtinės ląstą ir 3 kartus į galvos sritį. Kiek pamena, tarp smūgių į krūtinę ir į galvą buvo laiko tarpas. Tuo metu jo žmona jau buvo iškvietusi policiją, o kaltinamasis ir toliau plūdosi, keikėsi, spjaudėsi, žemino jį ir jo žmoną. Kaltinamasis elgėsi agresyviai. Viskas vyko labai greitai, smūgių eiliškumo negali nurodyti. Jis tiesiog stovėjo šalia kaltinamojo, stengdamasis neleisti jam pasišalinti, norėdamas sulaikyti, o kaltinamasis stengėsi pabėgti iš įvykio vietos, įsėsdamas į mašiną. Kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs, smūgiai buvo stiprūs, smūgius tiek į krūtinę, tiek į galvą sudavė apatine plaštakos dalimi, kumščių nenaudojo. Tai buvo smūgiai, bet ne atstūmimas, kaip teigia kaltinamasis. Nurodė, jog tuo metu buvo aplink žmonių – kaltinamojo bendradarbiai, jo (nukentėjusiojo) žmona bei jų vaikai, vaikai labai išsigando dėl šio įvykio. Iš kaltinamojo jokios žalos nereikalauja, negalėjo konflikto metu nurodyti, kaip kad teigė kaltinamasis, jog neva jis (nukentėjusysis) dabar užsidirbs pinigų, kadangi tokių intencijų net neturi, civilinio ieškinio nereiškia, tiesiog nori, kad kaltinamasis būtų nubaustas už tokį savo elgesį.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 20 d. apklaustas liudytojas G. D. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 17.00 val., jis, kartu su žmona G. D. bei dviem jų mažamečiais vaikais važiavo automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodami Perkūnkiemio gatve link Ukmergės gatvės, Vilniuje, ties pastatu pažymėtu numeriu 3A jis pamatė neleistinoje vietoje per kelią bėgantį vyrą, kurio jis vos nepartrenkė. Jis pradėjo signalizuoti automobilio garso signalu. Bėgęs vyras prilėtino ėjimą ir sustojo važiuojamoje kelio dalyje, dėl to jis turėjo sustabdyti automobilį. Jis sustojo, o vyras stovėdamas priekyje, dešinėje automobilio pusėje, pradėjo mosikuoti rankomis. Jis nutarė jį apvažiuoti ir lėtai judėdamas jis išgirdo stipraus smūgio garsą ties galinėmis keleivio pusės durelėmis. Jis sustabdė automobilį ir iš karto pasakė savo žmonai, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Jis išlipo iš savo automobilio ir norėjo sulaikyti vyrą, kuris galimai apgadino jo automobilį. Vyras pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, kelis kartus bandė pasišalinti iš įvykio vietos, mėgino įlipti į šalia stovintį automobilį, kur jo kažkas laukė. Jis griebė jį už drabužių norėdamas sulaikyti, kad šis nepasišalintų iki policijos pareigūnų atvykimo. Vyras jį atstūmė ir, būdamas agresyviai nusiteikęs, trenkė vieną stiprų smūgį rankos kumščiu į jo krūtinę. Jis nuo jo atsitraukė, nes pabijojo, kad gali būti sumuštas. Vyras visą laiką jį įžeidinėjo, spjaudėsi. Viską matė šalia jo stovėjusi jo žmona, kurią minėtas vyras taip pat įžeidinėjo vadindamas kekše bei kitais įžeidžiančiais žodžiais. Jis priėjo šalia vyro ir kontroliavo, kad jis nuo jo netoltų ir nepasišalintų. Tuo metu vyras priėjo prie pat jo ir ne mažiau trijų kartų vienos iš rankų kumščiu trenkė jam į galvą. Jam pradėjo svaigti galva nuo suduotų smūgių, jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Viską matė automobilyje sėdėję jo vaikai, kurie labai išsigando matydami, kad jis yra mušamas. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė asmenį, sukėlusį jam fizinį skausmą, įžeidinėjusį jį ir jo žmoną jų vaikų akivaizdoje. Jis apžiūrėjo savo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent tą vietą, kur galimai spyrė nepažįstamas asmuo, ant automobilio kėbulo apgadinimų nepastebėjo. Po įvykio jis savarankiškai nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai, padarė su jo nusiskundimais susijusius tyrimus. Jis dėl minėto vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta moralinė žala, jis buvo pažemintas žmonos bei mažamečių vaikų akivaizdoje (b. l. 23-26). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. D. 2021 m. kovo 20 d. pareiškime bei tos pačios dienos protokole-pareiškime (b. l. 1-2, 4).
Teisiamojo posėdžiu metu apklausta nukentėjusioji G. D. parodė, kad buvo sekmadienis ir jie su šeima, t. y. su vyru ir vaikais, važiavo Perkūnkiemio g., pamatė per kelią einančius du vyrus. Pastebėjo, kad jie prilėtino savo ėjimo tempą ir jos vyras turėjo staigiai stabdyti automobilį bei panaudoti garsinį signalą. Kaltinamasis jiems parodė vidurinį pirštą ir tada ji išgirdo smūgį į vaiko pusės automobilio dureles. Vyras sustojo, išlipo iš automobilio, o ji liko sėdėti mašinoje, bet per veidrodėlį matė, kad kažkas vyksta negerai. Tada išlipo iš mašinos, vyro prašymu iškvietė policiją. Matė, kaip kaltinamasis trenkė jos vyrui per galvą su apatine plaštakos dalimi. Tai vyko ne tuo metu, kai vyras bandė jį sulaikyti. Kai vyras bandė išsiaiškinti dėl ko jis spyrė į mašiną, jau tada kaltinamasis naudojo fizinę jėgą. Tada kaltinamasis bandė pabėgti, įsisėsti į savo draugo mašiną, tada jos vyras dar kartą gavo į galvą, kaltinamasis spjaudėsi, keikėsi. Dėl įvykio ji labai išsigando, bijojo, nes kaltinamasis jai pasirodė neadekvatus, buvo baisu, kad kaltinamasis gali panaudoti ir kitą jėgą, nes kaltinamasis atrodė piktas, agresyvus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 20 d. apklausta nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 16.30 val., ji važiavo Perkūnkiemio gatve link Ukmergės gatvės, Vilniuje, su automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos sutuoktinis G. D.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ant automobilio galinės sėdynės kartu važiavo jų mažamečiai vaikai. Ties Ukmergės g. 322 neleistinoje vietoje, t. y. ne pėsčiųjų perėjoje, į važiuojamąją dalį išėjo du vyrai, norėję pereiti gatvę. Jos sutuoktinis staigiai pristabdė automobilį ir panaudojo garsinį signalą. Vienas iš vyriškių, apie 40 m. - 50 m. amžiaus, į tai nekreipė dėmesio, o kitas vyriškis, apie 20 m. - 25 m. amžiaus, parodė nepadorų gestą – iškėlė vidurinį pirštą. Jos vyras buvo beveik sustabdęs automobilį, kai staiga minėtas jaunesnysis vyriškis vieną kartą koja įspyrė į jų automobilio dešinės pusės galines dureles. Tuomet jos sutuoktinis pavažiavo į kelkraštį ir sustabdęs automobilį iš jo išlipo. Ji dar sėdėjo automobilyje, bet matė, kad tarp jos sutuoktinio ir jaunesniojo vyriškio vyksta konfliktas. Ji išlipo iš automobilio ir jos vyras paprašė skambinti į policiją. Ji pradėjo skambinti į policiją, o jaunesnysis vyriškis tuo metu pradėjo įžeidinėti ją ir jos vyrą necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu minėtas vyriškis dešinės rankos delnu tris kartus trenkė jos sutuoktiniui į galvą. Smūgiai jos vyrui buvo suduoti ne visi iš karto. Po pirmojo smūgio vyriškis bandė šalintis, bet jos vyras jam neleido bėgti ir jis trenkė dar sykį. Trečią smūgį jaunas vyras sudavė jos sutuoktiniui dar po kurio laiko, vykstant konfliktui. Jis buvo labai agresyvus ir viso konflikto metu grasino jos vyrui fiziniu susidorojimu, tačiau negali pasakyti, kokiais žodžiais buvo išreikšti grasinimai. Tuo metu ji kalbėjo su skubios pagalbos specialiste ir pasakė, kad muša jos vyrą. Agresyviai nusiteikusį vyriškį ramino šalia jo buvę dar keli vyrai, galimai jo pažįstami. Vyresnysis vyriškis nesikišo į konfliktą ir stovėjo šalia juodos spalvos automobilio. Prie juodo automobilio buvo pastatytas dar vienas šviesios spalvos automobilis, prie kurio stovėjo vyrai, raminę agresyvųjį vyriškį. Jaunesnysis vyriškis nepaisė prašymų ramintis ir toliau elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir spjaudė jos vyrą. G. D. stovėjo ir nesipriešino, bet perspėjo agresyviai nusiteikusį vyriškį, kad atvažiuoja policija. Tuomet minėtas vyriškis norėjo pasišalinti, t. y. norėjo įsėsti į juodos spalvos automobilį, prie kurio stovėjo vyresnysis vyriškis. Jos vyras jam neleido pabėgti ir laikė juodos spalvos automobilio dureles. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą agresyvų vyriškį. Po įvykio jos vyras pasijuto blogai ir policijos pareigūnai patarė jam vykti į gydymo įstaigą. Abu jų vaikai matė visą įvykį ir labai išsigando (b. l. 50-52).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. nurodė, kaltinamąjį pažįsta, nes kartu dirbo kurjeriais taip ir susipažino. Paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio gerai nepamena, prisimena, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamojo D. K. ir kito asmens. D. K. ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją, o nukentėjusysis važiavo, pradėjo signalizuoti, tai prasidėjo konfliktas. Kiek pamena, einančio per gatvę D. K. vos nepartrenkė mašina, o tada D. K. trenkė tai mašinai. Jis (liudytojas) viso konflikto nematė, nes buvo kavinėje. Jis su D. K. susitiko šalia kavinės, D. K. išėjo su draugu iš kavinės, o jis (liudytojas) įėjo į kavinę, matė, kad D. K. ėjo per gatvę, išgirdo smūgį, matė, kad automobilis sustojo, o D. K. tiesiog stovėjo. Jis tuo metu pasiėmė kavinėje užsakymą, nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Matė, jog D. K. šnekėjosi su nukentėjusiuoju, bet apie ką – negirdėjo. Pristatęs užsakymą jis vėl grįžo į įvykio vietą. Įvykio vietoje jo nebuvo gal tik 10 min. Po to, kai grįžo, nukentėjusysis D. K. atžvilgiu elgėsi labai agresyviai, bandė sugriebti už apykaklės, laužė jo (liudytojo) automobilio dureles, nes į jo automobilį buvo įsėdęs D. K. Jis matė tik susistumdymą, tačiau nematė, kad kas nors būtų sudavę smūgius. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G., nurodė kad jis pažįsta D. K. kaip kurjerį, kartu su juo dirbusį „Wolt“ įmonėje. Jis nepalaiko su juo jokių santykių, kiek žino D. K. jau nedirba kurjeriu. 2021 m. kovo 20 d., apie 16.30 val., jis nuvažiavo pasiimti užsakymą į kavinę „Ilounge“, adresu Perkūnkiemio g. 5, Vilniuje. Nuvažiavęs pasiimti užsakymą kavinėje jis sutiko D. K., kuris taip pat atvažiavo pasiimti užsakymą. Po kiek laiko D. K. išėjo iš kavinės, jis liko viduje ir daugmaž po minutės irgi išėjo į lauką. Einant link jo pastatyto automobilio, buvusio Perkūnkiemio g. 4A, Vilniuje, jis matė per kelią einantį D. K. ir link jo artėjantį automobilį, kurio spalvos ir markės jis neprisimena. Automobilis priartėjo prie D. K. ir vos ant jo neužvažiavo. Jis nematė, ar D. K. kliudė automobilį. Minėtas automobilis sustojo. Tuo metu jis nuėjo prie savo automobilio. Iš sustojusio automobilio išlipo vyriškis, kuris atėjo pakalbėti su D. K.. Tarp vyrų įvyko žodinis konfliktas. Vyras bandė paimti D. K. už pakarpos ir sulaikyti. D. K. muistėsi ir neleido, kad vyras jį sulaikytų. Jie priėjo prie jo automobilio ir D. K. bandė į jį įsėsti, bet vyras neleido. D. K. susistumdė su vyru. Jis nematė, ar D. K. trenkė ranka vyrui į veidą ar į kitas kūno vietas, taip pat nematė, ar vyras trenkė D. K. į veidą. D. K. nepavykus įsėsti į jo automobilį, jis išvažiavo, nes gavo užsakymą. Maždaug po 15 minučių jis grįžo į įvykio vietą ir ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai (b. l. 62-64).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2021 m. kovo 20 d., 17.06 val., pranešėja kreipėsi į BPC nurodydama, jog vyras spyrė pranešėjai į automobilį, vyksta konfliktas ir muštynės tarp minėto vyro ir pranešėjos sutuoktinio (b. l. 9-11).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. kovo 20 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - Perkūnkiemio g. 2, Vilniuje, prie įvažiavimo į „Kia“ plovyklą, esančią požeminiame garaže. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 12-18).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. balandžio 8 d. buvo apžiūrėtas iš apsaugos įmonės „One“, „Trio“, „Four“ elektroniniu paštu gautas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 69-70).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. liepos 16 d. buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 73-74).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų garso - vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 77-78).
Iš 2021 m. kovo 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų kopijų matyti, kad 2021 m. kovo 20 d., 17.19 val., G. D. gatvėje užpuolė nepažįstamas žmogus, kumščiu trenkė 3 smūgius į galvą ir 1 į krūtinę. Apžiūros rezultatai – bendra būklė – vidutinio sunkumo, palapuojant skausminga dubens projekcijoje; diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, kairio šono sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas, galvos ir veido sumušimas (b. l. 27-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 691/2021 (01) nurodyta, kad G. D. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. D. dėl nustatytų įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 35-39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neneigė – neginčijo, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, tačiau teigė, kad jis kaltinamajam smūgių nesudavė, o jį tik pastūmė. Be to, kaltinamasis nurodė ir tai, jog iš esmės konfliktas, kurio metu buvo vartojamas fizinis smurtas, prasidėjo dėl nukentėjusiojo elgesio, kuomet pastarasis, po to, kai kaltinamojo nepraleido einančio neleistinoje vietoje, o kaltinamasis trenkė į nukentėjusiojo automobilį, neleido kaltinamajam pasišalinti ir jį visaip bandė sulaikyti. Pažymėtina, jog net ir bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pozicija nebuvo nuosekli ir nuolat kito dėl visos konflikto eigos – pradžioje kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis vos neužvažiavo ant jo, didino greitį, dėl ko kaltinamasis ištiesė koją link automobilio, kad automobilis jo nepartrenktų, išlipus nukentėjusiajam, jis tik ištiesė ranką link jo, taip stengdamasis atsistumti nuo nukentėjusiojo, kuris nesilaikė atstumo. Vėliau bylą nagrinėjant teisme, po to, kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kaltinamasis jau neneigė, kad spyrė į nukentėjusiojo automobilį, tačiau vėlgi tvirtino, jog jis nuo nukentėjusiojo bandė tik atsistumti. Teisme apklausti nukentėjusieji G. D. ir G. D. kategoriškai tvirtino, jog kaltinamasis konflikto metu ne bandė atsistumti nuo nukentėjusiojo G. D., o būtent sudavė nukentėjusiajam smūgius – tiek į krūtinę, tiek ir į galvos sritį ir tie smūgiai buvo stiprūs, jų nebuvo galima laikyti atsistūmimu, kaip teigė kaltinamasis. Pažymėtina, jog tokie nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad buvo suduoti smūgiai, iš kurių net buvo trys į galvą, nekito viso proceso eigoje. Tokius nukentėjusiųjų parodymus, kurie akivaizdu prieštarauja kaltinamojo nurodytai įvykių versijai, patvirtina ir į bylą pateikti objektyvūs duomenys – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog 2021 m. kovo 20 d. G. D. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, kairio šono sumušimas, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas galvos ir veido sumušimas; bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. G 691/2021 (01), kuria konstatuota, jog G. D. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūros data – 2021 m. kovo 24 d.). Teismo vertinimu tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta kraujosruva krūtinės ląstoje, taip pat tai, kad smūgiai buvo suduoti ir į galvos sritį, paneigia kaltinamojo versiją, jog jis tik bandė atsistumti nuo jį bandžiusio sulaikyti nukentėjusiojo, kadangi, akivaizdu, jog smūgiai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pakankamai stiprūs ir jais buvo siekiama ne atsistumti nuo nukentėjusiojo, o sukelti jam fizinį skausmą.
Nors kaltinamojo iškeltą versiją, jog jis smūgių nesudavė nukentėjusiajam, o tik bandė nuo jo atsistumti, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas R. G., tačiau teismas jo parodymais nesivadovauja ir vertina išimtinai kritiškai, kadangi jie prieštarauja bylos medžiaga nustatytoms aplinkybėms – nors liudytojas teigė, jog jis iš esmės konflikto nematė, nes buvo kavinėje, o po to grįžęs į automobilį išvažiavo ir sugrįžo tik po kurio laiko, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad liudytojas visą laiką buvo savo automobilyje (tai nustatyta pagal tai, jog būtent į vienintelį automobilį D. K. bandė įlipti, tačiau buvo sulaikytas nukentėjusiojo) ir buvo būtent konflikto vietoje, t. y. nebuvo jis nei kavinėje, nei išvažiavęs iš įvykio vietos nagrinėjamo konflikto metu (liudytojas išvažiavo tik po kurio laiko iš įvykio vietos).
Taigi, kaltinamojo aptariamais veiksmais nukentėjusiajam G. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, o kartu ir sutrikdyta viešoji tvarka bei visuomenės rimtis, ką, be kita ko, patvirtina byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės – konfliktas vyko viešoje vietoje, jį stebėjo ne tik šio konflikto dalyviai, bet ir visiškai pašaliniai asmenys, vaizdo įraše (apie 10 min.) užfiksuota, jog prie kaltinamojo prieina kiti asmenys, bando jį sulaikyti nuo tolimesnio konfliktavimo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje anksčiau aptartų įrodymų pagrindu pilnai pasitvirtino, jog D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su nukentėjusiuoju G. D. metu pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė smūgius tiek į krūtinės sritį, tiek į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje bei sukeldamas fizinį skausmą. Šie viešoje vietoje kaltinamojo atlikti įžūlūs veiksmai, kuriais buvo ne tik padaryti nežymūs sveikatos sutrukdymas nukentėjusiajam bei sukeltas fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei viešoji tvarka, teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Dėl bausmės skyrimo, kardomosios priemonės
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teigė, jog kaltę pripažįsta, tačiau toks jo kaltės pripažinimas – teigiant, kad smūgių nesudavė, o tik bandė atsitraukti nuo neva jį puolusio nukentėjusiojo, viso proceso metu stengiantis minimalizuoti savo kaltę ir iš dalies stengiantis ją perkelti nukentėjusiajam, laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinimasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už nusižengimų padarymą (b. l. 116-129), kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis (pagal individualią veiklą dirba taksi vairuotoju) ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį, auginantis mažametį vaiką. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 142,19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad G. D. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiais Gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kuriuose nurodyta, kad G. D. buvo suteikta ortopedo traumatologo, vidaus ligų gydytojo konsultacijos, buvo atliktas rentgenologinis tyrimas ir kompiuterinė tomografija, vertinami 142,19 Eur suma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti vaizdo įrašai ir kurie supakuoti į vokus, prisegtus prie galinio bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš kaltinamojo D. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 142,19 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 19 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti vaizdo įrašai ir kurie supakuoti į vokus, prisegtus prie galinio bylos pirmo tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.