Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant pareiškėjams T. S. ir P. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. S. ir P. S. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai skundą palaikė, prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad T. S. ir P. S. įstatymo nustatytais terminais nesikreipė su prašymu dėl nuosavybės teisių į tėvo S. S. Sergeješžiznos (Pamiškių) kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone turėtą žemės sklypą atkūrimo. Pareiškėjai aiškina, kad apie tai, jog tėvas iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo žemės, sužinojo tik 2005 metais iš giminių, pats tėvas jiems nieko apie turėtą žemę nepasakojo, tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjų paaiškinimai nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nėra pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kaip matyti iš mirties liudijimo (b.l.23) pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojantys teisės aktai jau numatė galimybę susigrąžinti buvusią nuosavybę. Apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, todėl ir neteisinio išsilavinimo asmenims turėjo būti žinoma apie galimybę susigrąžinti sovietiniais metais nusavintą nuosavybę. Nors pareiškėjai nurodė, kad tėvas sunkiai sirgo, tačiau nepateikė įrodymų, jog tėvas nebuvo sąmoningas ar dėl kokių nors kitų priežasčių negalėjo papasakoti vaikams apie turėtą nuosavybę. Be to, tinkamai rūpindamiesi savo teisių įgyvendinimu, pareiškėjai turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad tėvui nuosavybės teise priklausė tam tikras žemės plotas, nes kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, tokią informaciją jie surinko 2005 metais (b.l.5-19). Pareiškėjai aiškina, kad tik 2005 metais giminės pasakė, jog tėvas turėjo žemės, tačiau nenurodė, kokios objektyvios priežastys jiems sutrukdė su giminėmis bendrauti 1991-2001 metų laikotarpyje. Laikotarpis nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003-12-31) pabaigos itin didelis. Atsižvelgiant į tai, kad 1991 metais pareiškėjai jau buvo suaugę, darbingi, taip pat į tai, kad įstatymai skelbiami viešai, apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, pareiškėjų, gyvenančių Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį pasidomėti, ar tėvas turėjo žemės nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos, vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjų pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Nesant svarbių, t.y. objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl terminų atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų T. S. ir P. S. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo S. S. Sergejevšžiznos (Pamiškių) kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone turėtą 3,46 ha žemės sklypą pateikti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.