Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Tomo Liutauro Petkausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta V. J. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį visiškai atlikta bausmė. Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smūgius į nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžius X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, muštines žaizdas dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų išsivysčius trauminiam šokui V. B. mirė. Taip V. J., sukeldamas V. B. dideles fizines kančias ir padarydamas daug kūno sužalojimų, tyčia itin žiauriai jį nužudė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi liudytojus K. D., I. B., Vi. B., S. Š., K. T., daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. kaltinime nurodytu laiku suduodamas smūgius kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde nukentėjusiajam V. B. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė jam kaltinime išvardytus daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių išsivystė trauminis šokas ir V. B. mirė, ir teisingai šiuos nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip itin žiaurų kito žmogaus nužudymą. Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

14. Iš byloje esančios R. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 14.41 val. iki 20.44 val. nebuvo užfiksuota jokių R. B. telefoninių kontaktų. 20.44 val. jis skambino V. J., bet šis neatsiliepė, 20.49 val. R. B. išsiuntė V. J. SMS žinutę, klausdamas, kur šis randasi, ir nurodydamas, kad atvažiuos, o 23.22 val. jis skambino I. B. (t. 3, b. l. 98–100). Iš nuskaitytos R. B. mobiliojo ryšio telefone buvusios informacijos apžiūros protokolo matyti, kad 20.57 val. ir 20.58 val. jis per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ siuntė I. B. nuotraukas, kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai (t. 2, b. l. 180–181). Taigi šie duomenys atitinka R. B. nurodytas aplinkybes, kad po V. J. jam suduotų smūgių praradęs sąmonę jis atsipeikėjo tik apie 20.30 val., po ko skambino V. J. ir rašė šiam SMS žinutę, po to siuntė sūnui I. B. nuotraukas su sužalotu veidu, o kai jau buvo paleistas po medikų apžiūros, skambino pastarajam, kad parvežtų jį iš ligoninės į namus. I. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad šis abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 8.25 val. iki 20.04 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), arba prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 20.55 val. šis abonentas jungėsi prie bazinės stoties, esančios Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 21.18 val. iki 22.50 val. – prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), o nuo 23.20 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 17.54 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste (t. 3, 103–105). Kito I. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad šis abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 11.34 val. iki 20.20 val. taip pat jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), arba prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. sausio 20 d. 00.13 val. jokių šio abonento kontaktų nebuvo užfiksuota, 00.13 val. ir 00.16 val. jis jungėsi prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestą, laikotarpiu nuo 00.32 val. iki 01.07 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste. Po to iki 2018 m. sausio 20 d. 12.02 val. jokių šio abonento kontaktų neužfiksuota (t. 3, b. l. 108–109). Aptarti duomenys atitinka liudytojo I. B. parodymus, kad 2018 m. sausio 19 d. iki vakaro jis buvo savo namuose, po to su broliu Vi. B. ir drauge vyko į Kazlų Rūdą, iš kur, sužinoję apie tėvo sumušimą, vyko pas šį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o medikams tėvą išvežus į ligoninę vyko į Vi. B. butą Kazlų Rūdoje. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas I. B. paaiškino, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi tiek jis pats, tiek ir jo draugė. Taigi naktį iš 2019 m. sausio 19 d. į sausio 20 d. nustatyti šio abonento prisijungimai prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, o abonento numerio (duomenys neskelbtini) – prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestą ir šiame mieste bei kontaktai su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), rodo, kad pastaruoju abonentu 2018 m. sausio 20 d. naktį naudojosi I. B. draugė, likusi Kazlų Rūdoje, o I. B. – abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu vykdamas į Kauno miestą pasiimti iš ligoninės R. B.. Vi. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad šis abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 00.24 val. iki 14.34 val. jungėsi prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, išskyrus kelis prisijungimus prie bazinių stočių, esančių už šio miesto ribų, tačiau Kazlų Rūdos savivaldybės ribose. Nuo 14.36 val. šis abonentas jungėsi prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestą, o nuo 14.52 val. iki 19.03 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, laikotarpiu nuo 19.52 val. iki 20.03 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 20.03 val. iki 20.20 val. – prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 20.40 val. iki 20.55 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 20.55 val. iki 21.55 val. – prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.19 val. iki 23.41 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 23.41 val. iki 01.34 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, laikotarpiu nuo 01.34 val. iki 02.00 val. – prie bazinių stočių, esančių pakeliui iš Kauno į R. B. namus, o nuo 02.35 val. iki 11.36 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste (t. 3, b. l. 112–114). Šie duomenys atitinka liudytojo Vi. B. nurodytas aplinkybes apie jo kelionę 2018 m. sausio 19 d. į Kauno miestą, iš kur jis į Kazlų Rūdoje esančius namus grįžo tik apie 20 val., taip pat jau minėtas vykimo kartu su broliu I. B. į Kazlų Rūdą, į tėvo R. B. namus, grįžimo į Kazlų Rūdą bei vykimo į Kauno miestą pasiimti R. B. iš ligoninės ir grįžimo atgal aplinkybes.

15. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus 2018 m. sausio 20 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais I. B. bei Vi. B. pateiktus drabužius bei avalynę, ant jų, kaip ir I. B. automobilyje „Audi A 4“, dėmių, panašių į kraują, nebuvo rasta (t. 1, b. l. 191–193, 196–198, t. 3, b. l. 1–6, 31–44).

16. Nuteistojo V. J. gynėja, sakydama baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, teisingai pažymėjo, kad 2018 m. sausio 19 d. 20.44 val. ir 20.49 val., kai R. B. skambino V. J. ir siuntė šiam SMS pranešimą, jo telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), aptarnaujančios (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. B.. Tačiau, kaip matyti iš R. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio išklotinės, prie šios bazinės stoties jo telefonas jungėsi ir tos pačios dienos 10.16 val., 10.17 val., 11.11 val., 13.45 val., 13.49 val., 13.53 val., 14.41 val., t. y. tuo metu, kai pagal bylos duomenis jis tikrai buvo savo namuose, esančiuose už kelių kilometrų nuo minėto (duomenys neskelbtini) kaimo, kartu su nuteistuoju V. J.. Pažymėtina, kad šiuo laiku prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) jungėsi ir pas R. B. besisvečiuojančio V. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefono abonento numeris (t. 3, b. l. 124–126). Atsižvelgiant į tai, pirmiau minėta gynėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad 2018 m. sausio 19 d., apie 21 val., R. B. galėjo būti prie V. B. namų. Juolab, kad, kaip matyti iš aptartų duomenų, pastarojo sūnūs, be kurių pagalbos jis nuvykti iki V. B. sodybos nebūtų galėjęs, tuo metu dar buvo Kazlų Rūdos mieste, o jau 21.18 val., atvykę į tėvo namus ir pamatę jam padarytus sužalojimus, skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė policiją (t. 3, b. l. 45–48). Kiti byloje surinkti ir jau pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek R. B., tiek jo sūnūs I. B. ir Vi. B. negalėjo būti V. B. sodyboje ir kitu šiai bylai aktualiu laiku. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis, V. J. sprendimas vykti į svečius pas V. B. ir likti ten nakvoti buvo spontaniškas, o ir jo automobilis, nuteistajam kartu su nukentėjusiuoju grįžus į sodybą iš A. K. namų, buvo pastatytas ne V. B. namo kieme ar žvyrkelyje šalia jo sodybos, bet kaimynystėje esančių D. V. ir K. S. namų bendrame kieme. Taigi tuo atveju, jei B. būtų ieškoję V. J., akivaizdu, kad pirmiausiai jie būtų ėję į D. V. ar į K. S. namus, bet ne į už 100 metrų esantį V. B. namą, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad R. B. sūnūs pažinojo tėvo draugą nuteistąjį V. J., taigi ir supainioti V. B. su juo, kaip kad teigia gynyba, negalėjo.

18. Taigi byloje nesant jokių duomenų apie trečiuosius asmenis, suinteresuotus susidoroti su V. B., taip pat byloje esant neginčijamiems objektyviems duomenims, kad liudytojai R. B., I. B. ir Vi. B. nebuvo įvykio vietoje bylai aktualiu laiku, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų K. M. ir Č. A. matytas prie V. B. sodybos, bet viešame kelyje stovėjęs automobilis galėjo priklausyti bet kokiems pašaliniams asmenims, nesusijusiems su byloje nagrinėjamais įvykiais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ar padaryta neišsamiai išanalizavus byloje surinktus duomenis. Juolab, kad įvertinus V. B. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumą, tai, kad pastarasis buvo mušamas ne tik lauke, bet ir gyvenamojo namo viduje (bent jau koridoriuje, kur rasta nukentėjusiojo kraujas), mirė ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms nuo sužalojimų jam padarymo, o taip pat aplinkybę, kad V. J. ankstų 2018 m. sausio 20 d. rytą (07.30 val.) buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis (0,45 promilės) (t. 4, b. l. 27–28), pastarojo aiškinimas apie trečiųjų asmenų įvykdytą V. B. nužudymą, kai jis pats tuo laiku miegojo ir nieko negirdėjo, nėra įtikinantis. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo V. J. gynėjos dėmesį į tai, kad atlikus geltonos spalvos dėmių, įvykio vietos apžiūros metu rastų prie V. B. lavono ir šalikelėje, tyrimą nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 51–57), taigi daryti išvadą, kad šie duomenys patvirtina kokių nors trečiųjų nenustatytų asmenų buvimą įvykio vietoje, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. V. B. drabužių tyrimas, siekiant surasti žmogaus biologinius pėdsakus, nebuvo atliekamas, o ir įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti ne visų kraujo dėmių, rastų ant žvyrkelio bei sodybos kieme, pavyzdžiai (t. 1, b. l. 10–67). Be to, nuteistajam V. J. nustatyti sužalojimai nebuvo tokie, kurie sąlygotų intensyvų kraujavimą. Todėl ta aplinkybė, kad V. J. kraujo nebuvo rasta V. B. sodybos kieme, šalia jos esančio kelio važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje, taip pat nereiškia, kad nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą padarė ne jis, o kiti asmenys.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai K. M. ir Č. A. nurodė skirtingą laiką, kada jie prie V. B. sodybos matė stovintį tamsios spalvos automobilį prailgintu kėbulu. Liudytojas K. M. teigė, kad automobilį matė važiuodamas į Kazlų Rūdą ir maždaug po dviejų valandų, t. y. apie 21 val., grįždamas atgal (t. 1, b. l. 173–174, t. 4, b. l. 182–183), tuo tarpu liudytojas Č. A. nurodė, kad automobilį prie V. B. sodybos matė apie 18 val., tačiau kai apie 19-20 val. grįžo iš parduotuvės, to automobilio jau nebuvo, dar maždaug tuo laiku jis buvo išėjęs į lauką pažiūrėti, nes neįprastai lojo jo šunys, tačiau ant kelio nieko nesimatė (t. 1, b. l. 184–185, t. 4, b. l. 169–170). Pats nuteistasis V. J. parodė, kad išvykęs iš R. B. namų, jis su savo automobiliu (kaip nustatyta byloje, tai buvo juodos spalvos prailginto kėbulo automobilis „Nissan Primera“ (t. 2, b. l. 127–134)) nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas V. B., automobilį pasistatė ant keliuko prie V. B. namų, tačiau pastarojo nerado, todėl grįžo į automobilį ir nuvyko ieškoti V. B. į lentpjūvę, o po to pas pastarojo seserį A. K.. Ten taip pat neradęs V. B. dar kartą nuvažiavo prie pastarojo sodybos, pastatė automobilį ant kelio ir nuėjo į gyvenamąjį namą. Tą kartą V. B. jau buvo namuose, jie pasikalbėjo, po to abu sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į Kazlų Rūdą nusipirkti degtinės, po to užsuko pas A. K.. Kai pastaroji nesutiko, kad jie vartotų alkoholį jos namuose, abu vėl sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo pas V. B., ten šis liepė nepalikti automobilio ant kelio, bet pasakė važiuoti iki jo kaimyno kiemo (t. 4, b. l. 10–12). Taigi šie duomenys, įvertinus ir tai, kad tiek V. J., tiek K. M. ir Č. A. 2018 m. sausio 19 d. įvykių laiką nurodė tik apytiksliai, rodo, jog paminėti liudytojai galėjo matyti net ne kokių nors trečiųjų asmenų, bet paties nuteistojo automobilį, kuriame tam tikru metu kartu su nuteistuoju sėdėjo ir V. B.. Tai tuo pačiu paaiškina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus pėdsakus, vedančius nuo ant kelio važiuojamosios dalies esančių automobilio vėžių link gyvenamojo namo, nes, kaip minėta, pats V. J., pasistatęs automobilį kelio važiuojamojoje dalyje, kelis kartus ėjo į V. B. gyvenamąjį namą, o antrą kartą dar ir grįžo į automobilį su V. B.. Nors liudytojas K. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. vakare pravažiuodamas pro šalia V. B. sodybos stovintį automobilį ant kelio matė ir kraujo pėdsakus, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas dėl šios aplinkybės sąžiningai klysta, nes galimybė tamsiu paros metu važiuojant neapšviestu žvyrkeliu įžiūrėti sniege esančias kraujo dėmes yra labai ribota, o ir pats K. M., apklaustas iš karto po įvykio, kuomet, pasak paties liudytojo, geriau prisiminė matytas aplinkybes, nurodė, kad prie V. B. sodybos stovinis automobilis buvo neįprastas įvykis, tačiau tuo metu jam jokių įtarimų nekilo, o kitos dienos ryte, apie 7 val., kai vėl važiavo pro V. B. sodybą, jau matė atvykusius policijos pareigūnus ir ant sniego raudonos spalvos dėmes (t. 1, b. l. 173–174).

20. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigia, jog neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis V. B. nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats, būdamas girtas ir griuvinėdamas, arba juos jam galėjo padaryti pastarojo sesuo A. K., vydama jį iš savo namų, bet pirmosios instancijos teismas be pagrindo neapklausė A. K. apie tai, kokiu būdu ji įvykio dieną išvijo brolį V. B.. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog V. B. kraujas buvo rastas tik tose vietose, kur pastarasis galėjo susižaloti krisdamas ant kėdės, prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims bei jau minėtai specialisto išvadai Nr. 140-(1026)-IS1-2577. Tokių aplinkybių, kad V. B. sodybos kieme rastos atskiros kėdės dalys – rėmas ir sėdimoji dalis – būtų buvę ne tik apsnigtos, bet ir prišalusios, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nei byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, nei įvykio vietos apžiūros metu darytas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina. Be to, V. B. kraujo buvo rastas ant apatinės kėdės sėdimosios dalies, o tai paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, kad V. B. galėjo susižaloti pats, krisdamas ant šios kėdės dalies. Nors specialisto išvadoje dėl V. B. padarytų sužalojimų ir jo mirties priežasties nurodyta, kad nustatyti sužalojimai pagal savo požymius galėjo būti padaryti ne tik suduodant smūgius, bet ir nukentėjusiajam pačiam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais, visgi šiuo atveju svarbu yra tai, kad, kaip jau minėta, sužalojimai V. B. buvo padaryti net 28 trauminiais poveikiais ir artimu vienas kitam metu, taigi jau vien tai iš esmės eliminuoja galimybę, kad nukentėjusysis taip būtų susižalojęs pats.

21. Bylos duomenimis, parodymus apie 2018 m. sausio 19 d. įvykį, kuomet A. K., nesutikdama, kad jos namuose nuteistasis su nukentėjusiuoju vartotų alkoholį, juos išvijo, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė tiek pati nukentėjusioji, tiek jos sugyventinis I. K., tiek nuteistasis V. J., ir nė vienas jų nenurodė, kad A. K. būtų smurtavusi brolio atžvilgiu, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis V. J. nurodė, kad pastaroji, vydama brolį iš savo namų, ėmė jį stumdyti. Be to, ir kiti bylos duomenys, įskaitant V. B. nustatytų sužalojimų skaičių, daugybę nukentėjusiojo kraujo pėdsakų įvairiose jo sodybos vietose bei šalia jos, specialisto išvada nustatytą, jau pirmiau paminėtą, nors ir apytikslį, sužalojimų padarymo laiką bei tai, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti artimu vienas kitam metu, kitaip nei teigia nuteistasis, jokio pagrindo prielaidai, kad V. B. sužaloti galėjo A. K., vydama jį iš savo namų, taip pat nesudaro.

22. Atkreiptinas apelianto nuteistojo V. J. dėmesys į teismo medicinos eksperto V. Valiuko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusiojo nugaroje nustatyti 6 sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Tai galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant koja ir mažai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kirviu ar suduodant smūgius kėde. Tačiau 18 žaizdų, nustatytų V. B. galvoje, galėjo būti padarytos tiek suduodant kumščiais ar spiriant kojomis, tiek suduodant smūgius kirviu, kėde (t. 1, b. l. 118–120, t. 5, b. l. 147). Todėl nuteistasis neteisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad ekspertas, duodamas paaiškinimus, paneigė kaltinimą dėl smūgių kirviu ir kėde sudavimo. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas V. Valiukas, be kita ko, nurodė, kad ant V. J. drabužių rastas (V. B.) kraujas galėjo atsirasti ir muštynių metu (t. 5, b. l. 147). Būtent taip eksperto paaiškinimai pacituoti ir skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 8 lapas), todėl nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė šį teismo medicinos eksperto paaiškinimą.

23. Įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo, kaip minėta, V. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų R. B. sveikatos sutrikdymą, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumento, kad jis už šią nusikalstamą veiką nuteistas nepagrįstai, nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

24. Jau minėta, kad V. B. buvo konstatuotos daugybinės muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, penkių šonkaulių lūžiai atskirai lokalizuotose srityse su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, taip pat dviejų dešinės rankos pirštų sužalojimai. Šiuos sužalojimus nuteistasis nukentėjusiajam padarė suduodamas ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių rankomis, kojomis, kėde ir kirviu į galvos sritį, ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais ir kojomis į nugaros dešinę pusę ir ne mažiau kaip du smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį. Kaip matyti iš teismo medicinos eksperto V. Valiuko paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokiais atvejais dėl daugybinių sužalojimų pradeda trikti organizmo gyvybinės funkcijos ir išsivysto su gyvybe nesuderinama organizmo būsena. Trauminis šokas paprastai vystosi ne mažiau nei per dvi valandas, t. y. organizmas šį laiką dar sugeba palaikyti gyvybines funkcijas, bet tai yra skausminga (t. 1, b. l. 118–120, t. 5, b. l. 147). Tuo tarpu nuteistasis V. J., nepaisant panaudoto intensyvaus fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiam padarytų daugybinių sužalojimų, užuot kvietęs pagalbą ar ėmęsis kitų priemonių savo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams sušvelninti, atsigulė miegoti (tai patvirtina jau minėta aplinkybė dėl ant patalynės rasto pastarojo kraujo), ir tik ryte išėjęs į lauką ir radęs basą, iš dalies nusivilktais drabužiais ir užsnigtą sniegu negyvą nukentėjusįjį, nuėjo pas kaimynus kviesti pagalbos. Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad toks brutalus V. J. elgesys, neabejotinai sukėlęs nukentėjusiajam dideles fizines kančias, peržengia paprasto nužudymo ribas bei pagal savo požymius atitinka kvalifikuojamojo požymio – nužudymo itin žiauriai – turinį. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistasis V. J., suduodamas daugybę smūgių rankomis, kojomis, kėde, kirviu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvos, krūtinės, nugaros sritis), suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

25. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. J. paskirtos bausmės taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis, panaudodamas intensyvų fizinį smurtą, nusikalto prieš asmenį, kurį, kaip ir jo šeimą, pažinojo apie 25 metus, ir pas kurį įvykio metu savo iniciatyva svečiavosi. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. J. praeityje daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, taip pat ne kartą teistas užsienyje, šioje byloje tiriamą nusikaltimą padarė būdamas neseniai paleistas iš pataisos įstaigos užsienio valstybėje, be to, tą pačią dieną prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį padarė smurtinį nusikaltimą kito savo pažįstamo asmens atžvilgiu, už kurį, kaip minėta, yra nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu (t. 3, b. l. 157–170, 173–198). Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant šiurkščius pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio (t. 3, b. l. 153–156). Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis turi dvi nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti, tačiau niekur nedirba ir nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 3, b. l. 149–152, t. 4, b. l. 2, 3). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam V. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nepagrįstai teigia, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis teismo šališkumą sieją su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kitoks nei proceso dalyvis tikisi įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-171-1073/2018, 2K-124-511/2021 ir kt.). Šiuo atveju, kaip jau minėta, V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs bylos įrodymų visetą ir išnagrinėjęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vien tai, kad ne visi nuteistojo prašymai buvo tenkinami, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti teismą šališku. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo pirmosios instancijos teisme reiškiami prašymai buvo nagrinėjami ir sprendžiami protokolinėmis nutartimis (t. 5, b. l. 11, 146, 195), be to, dalį nuteistojo prašymų teismas tenkino (į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertai V. Valiukas ir Antanas Klaidas Bečelis (t. 5, b. l. 147–148), o atmesdamas kitus prašymus, išdėstė jų atmetimo motyvus. Jokių kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Tomo Liutauro Petkausko apeliacinius skundus atmesti.