- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e1-305-344/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10522-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- B. A., Naujojoje Akmenėje
Baudžiamosios bylos Nr. e1-305-344/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10522-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4. (S)
2023 m. gegužės 23 d.
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
B. A., gimęs(duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, teistas:
2015 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, pritaikius 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėn. 2016 m. liepos 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 40 MGL, t. y. 2 000,00 Eur bauda;
2021 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2022 m. vasario 10 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą; 2022 m. liepos 22 d. paleistas atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
B. A. 2023 m. kovo 17 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje sugadino svetimą turtą – A. M. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekines dureles ir padarė A. M. 351,26 Eur turtinę žalą.
Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis B. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną jis sukonfliktavo su broliu G. A., kuris gyvena(duomenys neskelbtini) name. Brolis gyvena pirmame aukšte, o A. M. virš brolio, antrame aukšte. Anksčiau jis gyveno pas brolį, tai kaimyną A. M. pažįsta, susitikę sveikinasi, bet jokių asmeniškumų ar konfliktų neturi. Tikslo apgadinti kaimyno automobilį tikrai neturėjo. Tą vakarą jis atėjo pas brolį būdamas neblaivus, jiedu sukonfliktavo. Iš pykčio paėmė akmenį ir išdaužė brolio buto langą, dėl išdaužto lango brolis jam jokių pretenzijų neturi. Įvykio dienos tiksliai nurodyti negali, buvo kovo mėn., kiek pamena, penktadienis, galėjo būti 22.00 val. Po konflikto su broliu su juo susisiekė policininkai, kurie pasakė, kad jis apgadino prie(duomenys neskelbtini) namo stovintį automobilį. Įvykio dieną, kai išdaužė broliui langą, nesitaikė tiesiogiai akmeniu į kaimyno automobilį, bet akmuo galėjo kliudyti kaimyno automobilį, buvo girtas ir neprisimena, kur akmuo nukrito. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, žalą sutinka atlyginti (b. l. 84-87).
II. Įrodymai
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo B. A. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis A. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2023 m. kovo 16 d., apie 20.00 val., grįžo iš darbo ir pastatė jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie savo namų. Automobilis buvo pastatytas ties mano laiptine, kuri yra paskutinė. Nakties metu lauke išgirdo trinktelėjimą, bet prie lango pažiūrėti nėjo. Apie 7.00 val. atsikėlęs ryte ir priėjęs prie virtuvės lango pastebėjo, kad jo automobiliui yra įlenktos ar tai nubrėžtos keleivio pusės priekinės durelės. Išėjęs į lauką pažiūrėti, įsitikino, kad apgadintos jo automobilio keleivio pusės priekinės durelės, o kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto išdaužtas plastikinis kambario langas. Galimai jo automobilio durelės buvo apgadintos su plyta, nes prie automobilio buvo plytos nuotrupos. Apie įvykį policijai pranešė per e.policija.lt. Nori paminėti, kad šiuo metu namui atliekama renovacija ir prie laiptinės yra pilną statybinio laužo. Kas galėjo apgadinti jam priklausantį automobilį, nežino, bet mano, kad asmuo, kuris lankosi (duomenys neskelbtini) bute. Iš UAB ,,Edvardo servisas“ 2023 m. kovo 23 d. gavo preliminarių žalos apskaičiavimą, padaryta 351,26 Eur žala. Namas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas, jo automobiliui signalizacija įrengta, bet nuo smūgio ji nesuveikė. Su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto jis jokių konfliktų niekada neturėjo, tai pirmas kartas, kai yra apgadintas jo automobilis. Papildomai parodė, kad jo automobilis buvo sutvarkytas servise. Automobilis yra draustas Kasko draudimu bendrovėje „Ergo Lietuva“. Papildomai ieškinio byloje neteiks (b. l. 24-31, 48-50).
Liudytojas G. A. parodė, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 00.30 val. pas jį į namus atėjo brolis B. A., kuris buvo stipriai neblaivus. Kaip ir visada jis broli įsileido pernakvoti. Tą naktį brolis buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, kėlė triukšmą. Jis brolį ramino, bet šis į pastabas nereagavo, todėl nusprendė brolį išvyti iš savo namų lauk. Išvarius į lauką, brolis kažkokį daiktą, galimai plytą, metė į virtuvės langą, bet lango neišdaužė, nes plyta pataikė į lango rėmą, kuris suskilo. Tada jis apsirengė ir išėjo į lauką, pasakė broliui ramintis ir sėstis į mašiną, norėjo brolį parvežti į jo namus. Brolis atsakė, kad niekur nevažiuos, paėmė plytą, kuri buvo prie laiptinės, ir metė į jo buto kambario langą, jį išdaužė ir iš karto pabėgo. Jis brolio negaudė, parėjęs namo ir iškvietė policiją. Prie laiptinės, kaip ir visada, stovėjo automobiliai. Jis nematė, kad B. A. būtų gadinęs prie laiptinės stovinčius automobilius. Po kelių dienų kalbėjosi su jo broliu telefonu ir šis pažadėjo sutvarkyti išdaužtą stiklą. Pastarasis sakė, tai Bronislovas nelabai ką atsimena iš tos nakties įvykių (b. l. 57-60).
2023 m. kovo 17 d. informaciniu pranešimu ROIK 0123000147480, kuriame nurodyta, kad gautas pranešimas apie tai, jog 2023 m. kovo 17 d. paryčiais girdėjo konfliktą 63 bute ar prie jo, o ryte išvažiuojant iš kiemo pastebėtas išdaužtas (duomenys neskelbtini) buto stiklas bei apgadintas pranešėjo automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tiksli įvykio vieta yra prie pirmos laiptinės nuo vakarų pusės ties įėjimu į laiptinę. Namui atliekama renovacija, prie įėjimo sudėtas įvairus statybinis laužas (b. l. 10-19).
2023 m. kovo 23 d. UAB „Edvardo servisas“ išrašyta remonto sąmata ir PVM sąskaita-faktūra, kuriose nurodyta, kad automobilio „Opel Insignia“ tvarkymas kainavo 351,26 Eur (b. l. 32-36, 54).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-677/2016).
BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-677/2016).
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl B. A. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. jog kaltinamasis kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje sugadino svetimą turtą - A. M. priklausančio automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinės dureles, padarydamas A. M. 351,26 eurų turtinę žalą.
Jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
IV. Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo B. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 dalis).
Individualizuodamas bausmę kaltinamajam B. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (b. l. 68-73), todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant ilgesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali trukmė, terminą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamajam B. A. vietoj intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam B. A. paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 139 straipsnio 3 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
B. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam B. A. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam B. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.