Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pilnametės T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), kurie (duomenys neskelbtini) yra išsituokę (b. l. 39). 2009-11-04 išduotas vykdomasis raštas dėl Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo pakeistas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydis ir priteista iš G. Š. dukters T. Š. išlaikymui periodinės išmokos po 78,20 Eur (270 Lt) kas mėnesį nuo 2009-04-01 iki vaiko pilnametystės (b. l. 14). 2015-10-07 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (b. l. 40). T. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4-ojoje klasėje (b. l. 13). I. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). G. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turas – žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17, 19). T. Š. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 18). I. Š. vardu registruota transporto priemonė Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 21). G. Š. vardu registruota transporto priemonė AUDI, A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23), 2200 Eur vertės (b. l. 24). I. Š. 2013 m. iš veiklos pagal verslo liudijimus gavo 12265 Eur pajamų (b. l. 25-29). I. Š. moka bankui kreditą (b. l. 30-32). 2011-12-14 I. Š. pervesta 1442,70 Eur (4981,37 Lt) indėlių draudimo išmoka (b. l. 38). R. P. darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 429,19 Eur per mėnesį (b. l. 37). T. Š. poreikiai per mėnesį sudaro 498 Eur (b. l. 42). I. Š. moka vidutiniškai 265,38 Eur per mėnesį už suteiktas komunalines paslaugas (b. l. 47, 48). G. Š. draudžiamosios pajamos 2010 m. buvo 3665,89 Eur (12657,58 Lt), 2011 m. – 1179,91 Eur (4073,99 Lt), 2012 m. – 814,26 Eur (2811,46 Lt), 2013 m. – 275,89 Eur (952,60 Lt), nuo 2011-02-18 šias pajamas sudarė nedarbo draudimo išmokos (b. l. 69). G. Š. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. R. (b. l. 70), (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. Š. (b. l. 71). K. Š. draudžiamosios pajamos 2015 m. sudarė 6735,15 Eur (b. l. 72-73), ji savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 106). G. Š. nuo 2015-01-01 neįregistravo juridinio asmens bei individualios veiklos pagal pažymą, neįsigijo verslo liudijimų (b. l. 101). G. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio nebuvo priskaičiuotų pensijų, kompensacijų ir pašalpų (b. l. 103). G. Š. laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2016-03-01 į savo banko sąskaitą įnešė 126,05 Eur (435,24 Lt) (b. l. 107). T. Š. 2015-2016 m. papildomai lankė lietuvių kalbos pamokas, pamokos kaina 15 Eur (b. l. 110). T. Š. diagnozuota žvynelinė liga (b. l. 112). T. Š. išrašyta 754,98 Eur PVM sąskaita faktūra už odontologijos paslaugas (b. l. 113). I. Š. apmokėjo 55,89 Eur už T. Š. suteiktas odontologijos paslaugas (b. l. 115).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4-ojoje klasėje. Taigi ji atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė duomenų apie pažymių vidurkį nepateikė, tačiau pateikė pažymą, kad papildomai lanko lietuvių kalbos pamokas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mokosi ne tik mokykloje, bet ir papildomai, teismas sprendžia, kad ieškovė siekia geresnių mokymosi rezultatų, todėl atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančios moksleivės kriterijus.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu ji neturi galimybių, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti. Ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovei taip pat yra reikalingas laikas poilsiui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą mokytis. Ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą. Ieškovę ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovę išlaiko jos motina I. Š.: ji moka mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu ir kitaip finansiškai padeda, dar finansiškai prisideda ieškovės močiutė. Atsakovas nurodė, jog jis negali teikti pilnamete tapusiai ieškovei materialinės paramos, kadangi turi išlaikytinę nepilnametę dukrą iš antros santuokos, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jis nedirba, todėl šeima yra išlaikoma jo sutuoktinės. Teismo nuomone, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą, kuri mokosi mokykloje, perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant pagal vidurinio ugdymo mokymo programą, ieškovei būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl atsakovo sveikatos būklės, kad būtent dėl jos jis negali dirbti ar darbo pasirinkimo galimybės būtų apribotos. Taip pat pastebėtina, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus ir turintis specialybę, aktyviais veiksmais siektų susirasti darbą, šiuo metu net nėra registruotas darbo biržoje. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi nepilnametį vaiką kurį turi išlaikyti, nesudaro pagrindo visiškai jį atleisti nuo pareigos teikti paramą pilnametei dukrai, kuri mokosi mokykloje.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams bet ir jų tėvų turtinei padėčiai. Kaip jau minėta, materialinę paramą pilnametei ieškovei teikia jos motina, atsakovas dukrai net ir buvus nepilnamete neteikė išlaikymo, ieškovei tapus pilnamete paramos neteikia, nors teismas pripažino, kad ji būtina.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, yra nedirbantis, tačiau jokių duomenų, kad stengiasi susirasti darbą ir pagerinti savo finansinę padėtį, nepateikė. Nurodė, kad jį ir nepilnametę dukrą išlaiko sutuoktinė. Taigi, įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai, besimokančiai pagal viduriniojo ugdymo programą. Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš teismo spaudo matyti, kad ieškinys teisme pateiktas 2015-11-27, vadinasi, ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo kreipimosi į teismą dienos.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovei parama iš atsakovo būtina, įvertinus būtinuosius ieškovės poreikius, jos ir atsakovo materialinę padėtį bei derinant atsakovo pareigą ir jo galimybes šią pareigą vykdyti, ieškinys tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150 Eur Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-27 (ieškinio padavimo dienos) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192¹ str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prašoma parama per didelė, kad iki pilnametystės dukters poreikiai buvo mažesni, todėl prašomo dydžio parama negali būti priteisiama. Teismas nurodo, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti keičiamas pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams. Vien ta aplinkybė, kad vaiko motina nesikreipė į teismą dėl išlaikymo padidinimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių pilnamečio vaiko poreikiai gali būti tenkinami viena iš tėvų prisidedant 78 Eur suma. Pagal ieškovės pateiktus duomenis ir išsakytus paaiškinimus, matyti, kad realūs jos poreikiai yra didesni nei prašoma priteisti iš vieno iš tėvų. Teismo vertinimu didesniąja suma prie dukters išlaikymo ir taip prisideda trečiasis asmuo. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo mažinti ieškiniu prašomos priteisti paramos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str., 3.192¹ str., 3.200 str., 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 7, 8, 9), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54 Eur žyminio mokesčio ir 4,08 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 58,08 (CPK 92 str., 96 str.).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad trečiasis asmuo taip pat patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 118) bei 100 Eur turto vertinimo išlaidų (b. l. 119). Advokatės Editos Marijos Šlapikienės 2016-03-21 prašyme nurodoma, kad I. Š. patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai dėl procesinių dokumentų paruošimo. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad trečiąjį asmenį atstovavo atstovas advokatas, t. y. atstovavimo sutartis su advokate Edita Marija Šlapikiene sudaryta tik ieškovės T. Š., be to, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylą ves ne per atstovą advokatą. Esant šioms aplinkybėms trečiojo prašymas atlyginti trečiajam asmeniui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Taip pat trečiasis asmuo reikalauja atlyginti išlaidas dėl turto vertinimo. Teismas nurodo, kad pagal LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., gali būti atlyginamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju dėl turto vertinimo nebuvo reikalavimo nei iš šalių ar teismo. Šios išlaidos patirtos ne ieškovės, o trečiojo asmens, kuris šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms prašymas atlyginti išlaidas už turto vertinimą atmestinas.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2015 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo 2015-12-02 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 150 str.). Išaiškintina, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, todėl laikinas išlaikymas,. Jeigu jis buvo mokamas, įskaitomas į šią sumą, t. y. atsakovui nereikia mokėti dvigubai. Klausimai dėl išlaikymo ir laikino išlaikymo turi būti sprendžiami vykdymo proceso metu, nes šiuo metu byloje duomenų, kad atsakovas mokėjo laikiną išlaikymą, ar jo dalį nėra pateikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-27 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 58,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.