Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti trūkumai dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik laikantis įstatymo visiems vienodai privalomos nustatytos specialios tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie prašymai sprendžiamai pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, o apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė dar ir alternatyvų reikalavimą, t. y. netenkinus prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl prašymo visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo

14. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde (atitinkamai ir atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Tuo tarpu atskirajame skunde, be paminėto reikalavimo, atsakovas iškėlė dar ir papildomą alternatyvų prašymą – atleisti jį visiškai ar nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokio prašymo apeliantas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, todėl prašymo dėl atleidimo visiškai ar nuo dalies žyminio mokesčio pagrįstumas teismo net nebuvo svarstytas. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CPK 312 straipsniu ir 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, prašydamas visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atskirajame skunde iškėlė naują reikalavimą, todėl toks reikalavimas nenagrinėjamas ir dėl jo pagrįstumo teismas nepasisako.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

16. CPK 84 straipsnis nustato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

17. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

18. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, kad jo materialinė padėtis yra sunki, gaunamas darbo užmokestis – 750 Eur, taip pat atsižvelgęs į pateiktus įrodymus – banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 8 d., kuriame nurodytos tik išlaidos jo ir ieškovės vaikų išlaikymui bei išrašą dėl būsto kredito likučio, nurodė, jog atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pagrįstas.

20. Minėta, kad CPK 84 straipsnis įpareigoja asmenį, pateikiantį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų, išsamiau atskleidžiančių jo turtinę padėtį, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės nepatvirtina, kokia yra atsakovo finansinė padėtis šiuo metu, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie jo gautą darbo užmokestį už 2021 m. birželio mėnesį, banko sąskaitos išrašo bent už paskutinį 4 mėnesių laikotarpį, kuriame matytųsi ne tik atsakovo išlaidos vaikų išlaikymui, kurias jis perveda ieškovei, bet ir įplaukos bei kitos patirtos išlaidos. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis moka išlaikymą ne tik jo ir ieškovės vaikams, bet ir dar vienam vaikui po 150 Eur per mėnesį. Prie prašymo apeliantas taip pat nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, duomenų apie jo vardu atidarytas banko sąskaitas, kredito įstaigose laikomas ar sukauptas lėšas, nuosavybės teise valdomas transporto priemones. Šių duomenų apeliantas nepateikė ir teikdamas atskirąjį skundą.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, byloje nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto: negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 419/949 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors atsakovui priklausantis butas su žemės sklypu yra įkeisti bankui, tačiau likusi neišmokėta kredito dalis sudaro tik 40 procentus šio turto vidutinės rinkos vertės, be to, kredito įmokos yra dengiamos iš nuomos sutarties pagrindu gaunamų pajamų.

22. Įvertinęs visus šiuos duomenis, t. y. pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pagrįstas.

23. Minėta, kad asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti teismui pakankamus įrodymus, kad jo turtinė (finansinė) padėtis šiuo metu yra sunki ir komplikuota, tačiau ateityje turės galimybę sumokėti reikiamą sumą. Nepaisant to, apeliantas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie jo sunkią finansinę padėtį, mokamą išlaikymą vaikams ir įsipareigojimą bankui, kurie, kaip jau minėta, nesant byloje duomenų apie jo šiuo metu gaunamas pajamas, turimas santaupas, nėra pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliantui neįrodžius savo šiuo metu laikinai sunkios finansinės (turtinės) padėties, dėl ko jis nėra pajėgus sumokėti 54 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį, nepateikus savo prašymą pagrindžiančių duomenų, negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas, šiuo atveju, kaip teigia apeliantas, – teisės į teisminę gynybą ribojimas. Taigi šiuo atveju įrodymų nepakankamumo neigiami padariniai tenka pačiai prašančiai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą šaliai (apeliantui).

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui terminą iki 2021 m. spalio 21 d. pašalinti trūkumus prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba sumokėti 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams tai patvirtinančius įrodymus.