Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nu­ta­ri­mo J. K. admi­nistracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumas), kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, automobilio techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucijos skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., o ne ATPK 129 str. Ginčo dėl J. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. nekyla, todėl teismas dėl pastarojo pažeidimo nepasisako.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas admi­nis­tra­cinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsa­ko­my­bėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad apylinkės teismas, pri­im­damas sprendimą dėl J. K. kaltės padarius ATPK 129 str. numatytą ad­mi­nistracinės tei­sės pa­žei­di­mą, neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ravimų.

Pirmosios instancijos teismas J. K. nubaudė, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 129 str., tačiau, kaip teisingai pažymėta Institucijos skunde, minimo straipsnio dispozicijoje numa­ty­ta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį asmeniui taikoma tais atvejais, kada teisės vairuoti transporto prie­mones jis neturi. Tačiau remiantis administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo duomenimis matyti, kad J. K. teisė vairuoti transporto priemones už KET padarytus pažei­di­mus buvo atimta 2014-11-26 nutarimu 15 mėn. (nuo 2014-11-26 iki 2016-02-25) (b. l. 16). 2016-02-07 KET pažeidimą J. K. padarė paskirtos nuobaudos vykdymo metu. Už praeityje padarytus KET pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, jam teisė vairuoti transporto priemones atimta nebuvo, nes tokios teisės jis dar nebuvo įgijęs, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nu­tarime nurodo, jog J. K. neblaivus vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti trans­por­to priemones.

Teismas atkreipia dėmesį, jog institucijos surašytame protokole, jo padarytas pažeidimas kva­lifikuotas pagal ATPK 129 str., tačiau iš protokole nurodytos pažeidimo esmės matyti, kad J, K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemonę jam yra atimta. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nors teismo posėdyje daly­vavo ir buvo apklaustas pats pažeidėjas. Įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, admi­nis­tracinio teisės pažeidimo protokolas teismo neįpareigoja nubausti pažeidėją būtent pagal tokį straipsnį, koks nurodytas protokole.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų lai­ky­tini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali pri­klausyti tik nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos kvalifikacijos.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pa­žei­di­mo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pir­mo­sios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skun­dą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., panaikinti ir J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.