- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-623-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37993-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- G. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. P. (toliau – G. P.) advokato L. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria kaltinamojo gynėjo advokato L. P. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. P. skirta 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda, patenkintas iš dalies, sumažinant kaltinamajam G. P. skirtą baudą iki 10 MGL (500 eurų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam G. P. už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties ir trukdymą nagrinėti baudžiamąją bylą paskirta 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda.
2. Nesutinkant su šia nutartimi, kaltinamojo G. P. gynėjas advokatas L. P. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo patenkintas iš dalies, sumažinant kaltinamajam skirtą baudą iki 10 MGL (500 eurų).
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui kaltinamojo gynėjas advokatas L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir kaltinamajam skirtą 10 MGL dydžio baudą.
3.1. Advokato teigimu, teisiamojo posėdžio dieną G. P. netoli teismo rūmų laukė atvykstant savo gynėjo, kuris į 2020 m. liepos 14 d., 9.30 val. teisiamąjį posėdį vėlavo. Tuo metu G. P. sulaukė skambučio iš teismo. Jam buvo liepta atvykti į teisiamojo posėdžio salę. Tuo pat metu vyko tiek kaltinamojo gynėjo, tiek jo padėjėjos S. D. bendravimas su teisėjos Rasos Paulauskaitės padėjėja A. K.. Tiek gynėjui, tiek jo padėjėjai buvo pranešta, jog nebus laukiama kol gynėjas atvyks į teismo posėdį. Negana to, teisėjos padėjėja A. K. informavo, jog nei kaltinamojo gynėjui, nei kaltinamajam vykti į teisiamąjį posėdį nebereikia. Svarbu tai, jog kaltinamojo gynėjo padėjėja net du kartus skambino teisėjos padėjėjai ir teiravosi, ar tikrai ne tik gynėjui, bet ir kaltinamajam nebeatvykti į 2020 m. liepos 14 d. teisiamąjį posėdį ir teisėjos padėjėja patvirtino, kad nei gynėjui, nei kaltinamajam vykti nebereikia. Taigi nagrinėjamu atveju įvyko klaidinga proceso dalyvių komunikacija, kadangi kaltinamajam buvo pasakyta atvykti į teisiamąjį posėdį, o tuo tarpu kaltinamojo gynėjui bei jo padėjėjai pranešta, kad vykti į teisiamąjį posėdį nebereikia nei gynėjui nei kaltinamajam. Tokios aplinkybės negali būti laikomos kaltinamojo G. P. tyčiniais veiksmais bei trukdymu nagrinėti bylą, dėl ko, jam skirta bauda turi būti panaikinta.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad teisiamasis posėdis bet kuriuo atveju nebūtų tinkamai ir produktyviai įvykęs, kadangi į jį atvyko tik vienas liudytojas. Be to, nėra duomenų, kad į komentuojamą teisiamąjį posėdį būtų atvykę kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje gyvenantys liudytojai, į teismo posėdį konvojuoti kiti proceso dalyviai ir pan., t. y. nėra duomenų, kad iš esmės buvo apsunkintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Be to, baudžiamojoje byloje buvo suderintas ir paskirtas kitas teisiamasis posėdis 2020 m. liepos 28 d., kuriame buvo apklausta tiek į 2020 m. liepos 14 d. teisiamąjį posėdį atvykusi liudytoja, tiek kiti liudytojai, tačiau liudytojų apklausa nėra baigta, nes vienam iš liudytojų šaukimo įteikti nepavyksta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, procesinė prievartos priemonė – bauda – lyginant su galimo pažeidimo pobūdžiu nagrinėjamu atveju laikytina neproporcinga.
3.3. Skundu nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu. Teigiama, kad iš teismų praktikos matyti, jog apygardos teismai skiria 5 MGL dydžio baudas už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius, kai tuo tarpu šioje byloje paskirta 10 MGL dydžio bauda, t. y. du kartus didesnė nei apygardos teismų praktikoje. Toks skiriamų baudų dydžių skirtumas yra neproporcingas ir prieštaraujantis pagrindiniams teisės principams.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo G. P. gynėjo advokato L. P. skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama, dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. BPK 247 straipsnyje nustatyta, kad, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
6. Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė – bauda, kaltinamajam G. P. paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko dėl svarbios priežasties. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio, turėjusio vykti Kauno apylinkės teisme 2020 m. liepos 14 d., data ir laikas kaltinamajam buvo žinomi. Apie teisiamąjį posėdį jis buvo informuotas tinkamai 2020 m. gegužės 26 d. pranešimu, tačiau į teisiamąjį posėdį jis neatvyko dėl priežasties, kuri nelaikytina BPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta svarbia, objektyvia ir nuo kaltinamojo valios nepriklausančia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi – kaltinamasis tiesiog pasikliovė advokato L. P. nurodymu nevykti į teisiamąjį posėdį, kai teismas pačiam kaltinamajam išdėstė visiškai priešingą reikalavimą – atvykti į teismo posėdžio salę.
8. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviams negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nustatytu laiku neatvykęs į 2020 m. liepos 14 d. teisiamąjį posėdį, sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarydamas prielaidas proceso dalyviams manyti, jog vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Dėl advokato veiksmų teisiamasis posėdis turėjo būti atidėtas. Taip buvo sutrikdytas ne tik kruopščiai suplanuotas Kauno apylinkės teismo darbas, bet ir prokuroro darbas, savo darbotvarkę turėjo pakeisti ir į teismo posėdį atvykusi liudytoja, todėl sutikti su advokato motyvais, jog net jo ginamajam ir atvykus į teisiamąjį posėdį, jis nebūtų vykęs sklandžiai, teisinio pagrindo nėra.
9. Svarbu tai, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų turėjo būti atidėtas ne vienas teismo posėdis. Už analogiškų veiksmų atlikimą jam jau ankščiau buvo paskirta bauda ir nors išnagrinėjus kaltinamojo gynėjo skundą, ji buvo panaikinta, tačiau vien faktas, jog G. P. neatvykimas į teisiamąjį posėdį nėra vienkartinis, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju bauda jam buvo paskirta pagrįstai. Neabejotina, jog vieną kartą jau svarstant kaltinamojo veiksmų neatvykstant į teisiamuosius posėdžius teisėtumo klausimą, jam buvo pakartotinai išaiškintos jo, kaip kaltinamojo, teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau kaltinamasis ir toliau nepaisė BPK nustatytos tvarkos, pasikliaudamas savo advokato teiginiais, jog į teisiamąjį posėdį jam vykti nebereikia.
10. Atmetant kaltinamojo gynėjo skundą, atkreiptinas dėmesys, jog advokatui vėluojant į 2020 m. liepos 14 d. teisiamąjį posėdį ir jam telefonu informavus teismą, jog kaltinamasis yra prie teismo ir laukia jo, su kaltinamuoju buvo susisiekta ir pareikalauta jo atvykti į teismo posėdžių salę. Tačiau šio reikalavimo kaltinamasis neįvykdė, L. P. telefonu nurodžius, jog į teisiamąjį jis vykti neprivalo, kaltinamasis, nepatikslinęs šių aplinkybių teisme, tiesiog jame nepasirodė. Svarbu tai, kad L. P. padėjėja, siekdama pasiteirauti, ar į teisiamąjį posėdį gali neatvykti ir kaltinamasis, su teismo darbuotojais susisiekė jau pasibaigus teisiamajam posėdžiui, t. y. jau gerokai po to, kai teismo darbuotojai telefonu kaltinamojo pareikalavo pasirodyti teismo posėdžio salėje. Tuo tarpu pateikus šią informaciją kaltinamajam, šis pasitikslinti jam nurodytų aplinkybių į teismą nesikreipė, jokių aktyvių veiksmų, net ir žinodamas savo, kaip kaltinamojo, pareigą dalyvauti procese, nesiėmė. Neabejotina, jog tokiais, be kita ko, ne vienkartiniais, nuolat besikartojančiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdytas ne tik kruopščiai iš anksto suplanuotas Kauno apylinkės teismo, bet ir prokuroro, kitų bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų darbas. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.
11. Ir vis tik, kaltinamajam paskirta bauda yra neproporcinga, neatitinka vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl mažintina, kaltinamajam G. P. skiriant 5 MGL (250 eurų) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo G. P. advokato L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir sumažinti kaltinamajam G. P. skirtą baudą iki 5 MGL (250 eurų).
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.