Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Vaidai Ambrozevičienei, dalyvaujant pareiškėjai N. S., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojos L. P. ir L. K. teismo posėdyje patvirtino pareikškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas tikslu įrodyti, jog ji buvo teisėta įpėdinė palikimui priimti po A. P. mirties) bei nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. P. mirties).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms. Taigi, įvertinus tai, kad tiek pareiškimo dalis dėl juridinių faktų – giminystės ryšių – nustatymo, tiek pareiškimo dalis dėl palikimo priėmimo yra teikiamos tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. P. mirties, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi, minėta teisės norma palikėjo vaikus priskyrė prie įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja (nustačius, jog ji yra palikėjo dukra) galėjo būti įpėdiniu ir galėjo paveldėti palikėjo turtą pagal įstatymą, todėl prašomo juridinio fakto – giminystės ryšio – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes.

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad N. S. gimimo liudijime (b. l. 13-14) nurodyta, kad jos tėvai yra A. P. P. ir L.A. T.. Duomenų apie A. P. ir L. T. santuoką bei vėlesnį A. P. pavardės pakeitimą iš P. į P. nėra išlikę, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro 2011-04-09 pranešimas (b. l. 16). Iš VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-06-08 rašto bei kartu su juo pateiktos A. P., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo senatvės pensijai skirti kopijos (b. l. 17-19) matyti, kad A. P. tėvavardis – P., sutampa su N. S. gimimo liudijime (b. l. 13-14) nurodytu tėvo A. P. tėvavardžiu – P.. Iš 1980-11-20 prašymo išduoti pasą P. A. P. nurodė, kad jo sutuoktinė – L. A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 21-22). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2012-08-03, 2013-06-26 ir 2015-02-04 raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymais išreikalauti iš Turkmėnistano Ašchabado miesto giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakymai nebuvo gauti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Esančių dokumentų visuma patvirtina giminystei įrodyti reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėja yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, todėl nustatytinas giminystės santykį patvirtinantis juridinę reikšmę turintis faktas - kad N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Palikimas atsirado 1995 metais, t. y. galiojant 1964m. civiliniam kodeksui. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 573 str.).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ką patvirtina mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , akto įrašo Nr. 672 (b. l. 9). Po A. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). A. P. mirties dieną priklausė 766 vnt. AB „Lietuvos energija“ paprastųjų vardinių akcijų, 9 vnt. AB „VST“ akcijų ir piniginės lėšos už privalomai išpirktas AB „Gelžbetonio atramų gamykla“ akcijas (b. l. 41-42).

Pareiškėjos, liudytojų paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja N. S. po A. P. mirties priėmė likusį palikimą – paimdama jo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, relikvijas bei knygas, jais naudodamasi, šiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Šie aktyvūs pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji laikė save paveldimo turto savininku, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po A. P. mirties, ji faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Nustačius pareiškėjos prašomą faktą, pareiškėja galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimo turtą.

Valstybei iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur minimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra; 2. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti

Faktai nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.