Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16829-22 metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Jungtinėje Karalystėje 2016 m. vasario 1 d. Šiaurės Rytų Londono Magistratų Teismo (angl. North London Magistrates Court) pagal 1968 m. Vagystės akto 9(1)(a) straipsnį (Theft Act 1968 (TH68) s.9(1)(a)) šešiolikos mėnesių laisvės atėmimo (įkalinimo) bausme už vagystę (pasikėsinimą) po neteisėto patekimo į privačią valdą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. gegužės 13 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, kilusio konflikto metu tyčia ranka sugriebė sugyventinei O. P. už kaklo ir jį spaudė, bei vieną kartą sudavė delnu jai į veidą, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei O. P. fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu G. Š. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Pateikto pranešimo apie įtarimo esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Gali pasakyti, kad lankėsi pas gydytoją psichiatrą M. L., kuris dirba (duomenys neskelbtini). Nėra narkologinėje įskaitoje, taip pat neturi priklausomybių. Yra patyręs galvos traumą, tačiau ji įtakos neturėjo nusikalstamos veikos padarymui. 2022 m. gegužės 13 d., visą dieną, buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinės O. P. nebuvo namuose nuo pat ryto. Į namus O. grįžo kažkur apie 16.00 val. su dviem jų vaikais. O. į namus grįžo su jų automobiliu, kurį vairavo moteris, kuri yra jam pažįstama iš matymo. Ta moteris, atrodo, yra O. draugė. O. su vaikais ir ta drauge įėjo į namu vidų. Kai visi nuėjo į namus, jis buvo savo namų garaže. Po kiek laiko taip pat parėjo į namų vidų pasitaisyti kavos. Pasidarė kavos ir jau ruošėsi išeiti į lauką, ir tuo pačiu metu pamatė, kad ir O. eina į kiemą su ta drauge. Joms išėjus į kiemą, jis ėjo iš paskos. Pamatė, kad Orinta įsėdo į automobilio keleivio pusę, o ta draugė sėdo už jų automobilio AUDI A4, kurio valstybinio numerio neatsimena, vairo. Jis tada priėjo prie O., kuri sėdėjo keleivio pusėje. Tik jam priėjus, ji atsidarė automobilio dureles, o jis O. paklausė, kur važiuoja. O. necenzūriniais žodžiais jam atsakė, kad ne jo reikalas. Po tų žodžių ji užsidarė automobilio dureles, o ta draugė, kuri buvo už automobilio vairo, užvedė automobilio variklį ir pradėjo judėti atbuline eiga. Susinervinęs po O. žodžių, jis vieną kartą trenkė kumščiu į automobilio priekinio stiklo vidurį. Stiklas įskilo ir sutrupėjo. Po jo smūgio į stiklą automobilis sustojo. Abi moterys išlipo iš automobilio. Išlipusi iš automobilio O. iš karto priėjo prie jo ir kažką sakė, tačiau jis neatsimena, ką ji sakė. Tuo pačiu metu kažkaip sukosi eiti link garažo ir pajuto, kad sukdamasis su dešine ranka kažkur sudavė. Gal ir sudavė O. per veidą. Po to, kai pajuto, kad galimai sudavė O. per veidą, ji pradėjo garsiai keiktis ir šaukti, kad jam iškvies policiją. Nekreipdamas dėmesio, ką ten šaukia O., jis nuėjo į garažą ir ten darbavosi. O. liko kieme, o kur buvo jos draugė, nematė. Nematė, kur buvo O. draugė, kai jis galimai jai ranka sudavė per veidą. Tik spėjo išgerti garaže kavą ir į jų kiemą atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams išėjo iš garažo. Kieme tuo metu buvo O. ir jos draugė. O. jį išvarė iš kiemo ir sako: „eik čia ne tavo reikalai“. Po to policijos pareigūnė jam pasakė, kad bus sulaikytas. Neprisipažįsta, kad O. sugriebė už kaklo ir jį spaudė. Tik prisipažįsta, kad sukdamasis su ranka galimai trenkė O. per veidą. O. veide jokių likusių žymių nematė. Jis supyko dėl to, kad O. perdavė automobilį vairuoti draugei, kuri jo žiniomis, neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis nenorėjo, kad O. turėtų problemų dėl to. Vakarykščio konflikto metu abu su O. buvo blaivūs. Jie su O. drauge gyvena kaip sugyventiniai 5 metus laiko, kaip ir minėjo, turi du vaikus, kurie jų konflikto nematė, nes buvo namų viduje. Paskutinius du mėnesius pradėjo konfliktuoti žodžiu su O. dėl pinigų. Jam kyla įtarimas, kad ji išlaidauja su pinigus. Jam taip pat kyla įtarimas, kad ji turi kitą draugą. Šiaip ankščiau labai gražiai sutarė. Tai pirmas atvejis, kai smurtavo prieš O.. Jie su O. gyvena nuomojamame name, už kurio nuomą moka jis tai pinigais, tai atliktu darbu. O. nedirba. Jos gaunamos pajamos yra tik už vaikus gaunami pinigai. Gailisi, kad galimai sudavė O. per veidą. Jei jam būtų paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo O., tai jis gyventų pas mama. Nepageidauja, kad kam nors būtų pranešta apie jo paleidimą iš laikino sulaikymo patalpų (b. l. 98-99). G. Š. papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta visiškai. Nori pakeisti savo parodymus ir parodyti, kad įvykio dieną jis buvo piktas, įvyko konfliktas, kurio priežasties nenurodys. Jis pasielgė taip, kaip pasielgė, kaip jam atrodė tinkamiausiai. Koja išdaužė automobilio stiklą, prašė mašinos raktų, jam nedavė, tada paėmė jai su ranka už sprando ir sudavė kartą su delnu per veidą. Tuo metu buvo apimtas pykčio. Dabar gailisi savo elgesio (b. l. 118-120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. duotų parodymų, jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 13 d., apie 16.30 val., nuosavo namo kieme pradėjo konfliktuoti žodžiu su blaiviu sugyventiniu G. Š.. Konfliktas įvyko dėl to, kad nesutiko sugyventiniui duoti automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelių. Norėdama patraukti automobilį įsėdo į jį ir užvedė. Tada sugyventinis užšoko ant automobilio variklio dangčio ir vieną kartą koja trenkė į priekinį automobilio stiklą. Tada nušokęs nuo automobilio, jai lipant iš automobilio, sugyventinis viena ranka, tačiau kuria nepamena, sugriebė jai už kaklo ir spaudė, o ji tuo metu juto fizinį skausmą. Jai pavyko išsilaisvinti. Tada jis vieną kartą ranka, tačiau nepastebėjo kuria, trenkė jai į veidą ir pataikė į lūpą, dėl ko patyrė fizinį skausmą ir paskui ištino viršutinės lūpos kairė pusė. Su sugyventiniu gyvena nuo 2016 metų, tačiau tai pirmas kartas, kai sugyventinis pakėlė prieš ją ranką. Anksčiau vykdavo tik žodiniai konfliktai. Abu kartu augina du mažamečius vaikus. Vaikai konflikto nematė, jie buvo namuose (b. l. 23-26). O. P. papildomai parodė, kad per penkis bendrus gyvenimo metus jie įsigijo bendrą turtą, t. y. automobilį, kuriam įvykio dieną G. išdaužė priekinį stiklą. Automobilio stiklas po poros dienų jau buvo sutvarkytas ir pakeistas. Jos šeimos nariai jai padėjo sutvarkyti. G. suprato, kad tik sekmadienį buvo išleistas iš areštinės. Jis pas ją negrįžo, gyvena pas savo mamą. Jų santykiai ir taip buvo konfliktiniai. Jie ir skyrėsi ir taikėsi. Bandė vėl kartu gyventi, nes turi du mažamečius vaikus. Dabar po šito įvykio galutinai nusprendė su juo santykius nutraukti. Yra kažkada G. vežusi į (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą, nes jam kartais užeina pykčio priepuoliai. Jis gėrė vaistus, kuriuos gydytojas jam išrašė. G. alkoholiu nepiktnaudžiauja, įvykio dieną jis buvo piktas, bet blaivus. Ji viena pati su vaikais grįžo iš darželio namo, su ja automobilyje draugės nebuvo. Ji turi draugę V. R., bet ji teisės vairuoti neturi ir ji savo automobilio svetimam žmogui neleidžia vairuoti, juo labiau neturinčiam teisės. Įvykio dieną jos draugę V. atvežė jos tėtis pas ją į namus, nes ji jai paskambino ir paprašė, kad ji prižiūrėtų jos vaikus, kol O. P. bendraus su atvykusiais pareigūnais. V. atvyko pas ją į namus tada, kai jau buvo atvykę pareigūnai. Tiesa, G. pykčio priežastis gali būti ir ta, kad ji ketvirtadienį į (duomenys neskelbtini) nuvežė jų vaiko krikšto tėvą. Su šituo vaikinu, kuris pakrikštijo jų vaiką, tiek ji, tiek G. bendrauja. Nesupranta, kas atsitiko G., jis tapo pavydus, anksčiau toks nebuvo. Pats G. neturi teisės vairuoti, gal todėl jis ir pyksta, kad ji važiuoja, kur jai reikia. Įvykio dieną G. ir prašė automobilio raktelių, tik ji jų jam nedavė, todėl jis ir išdaužė automobilio priekinį stiklą. Ji grįžusi iš darželio nuvedė vaikus į namus. G. parėjo į namus pradėjo kivirčytis. Po to abu išėjo į lauką, kad vaikai negirdėtų konflikto. Jam užkliuvo automobilis, kuris stovėjo ant tako, jis liepė jai jį patraukti. Ji sėdo už automobilio vairo, bet jis tada pradėjo reikalauti mašinos raktų, o kai jų jam nedavė, jis išdaužė su kojos kulnu automobilio stiklą. Po to jis priėjo prie jos sėdinčios automobilyje. Ji jau lipo lauk iš automobilio, nes jis jau išdaužė langą. Tada išlipančiai iš automobilio, jis jai čiupo ranka už kaklo. Suėmęs ranka jos kaklą jis tiesiog jį stipriai suspaudė. Ji iš jo išsivadavo ir tada jis dar vieną smūgį ranka sudavė jai į veidą, pataikydamas į lūpą. Mano, kad ranka, nes tuo metu ji nusisuko nuo jo ir jis jai sudavė. Tada pajuto smūgį ir skausmą. Kraujas jai nebėgo, lūpa buvo sutinusi. Ji tepė sudaužtą vietą šaldančiu tepalu, bet vaistų nuo skausmo jokių negėrė. Dar po suduoto smūgio G. jai pasakė, kad seniai taip reikėjo, kai jis ją sumušė. Ieškinio byloje ji neteiks nei dėl jos sumušimo, nei dėl automobilio stiklo sugadinimo. Į medikus nesikreipė nei įvykio dieną, nei po įvykio, lūpos patinimas ir skausmas praėjo sekančią dieną po įvykio. Dabar jokių žymių ant lūpos neliko. Ji tiesiog nori, kad jis jos atžvilgiu smurto nenaudotų. G. po įvykio jos neatsiprašė, ji su juo nebendrauja. Taip nutiko pirmą kartą, kad jis naudotų smurtą jos atžvilgiu (b. l. 51-54).

Atliktos akistatos metu O. P., parodė, kad G. smurtavo prieš ją, pradžioje išdaužė jos automobilio stiklą, tada paėmė su ranka jai už kaklo ir taip jį spausdamas laikė, o po to trenkė jai ranka vieną kartą į veidą. G. Š. akistatos metu į klausimus neatsakė (b. l. 109-112).

Apklausta liudytoja V. R. parodė, kad 2022 m. gegužės 13 d., apie 17.30 val., jai sesuo perdavė žinią, nes tuo metu jos telefonas buvo išsikrovęs, kad nuvyktų pas savo draugę O. pabūti su jos vaikais, nes ji prašė. Ją pas O. nuvežė jos tėvas. Nuvykus pas O. į kiemą, jau matė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Kas tarp O. ir G. įvyko ji nežino, nes nematė, įvykio metu su jais nebuvo, buvo mokykloje, o paskui namie, iki kol gavo prašymą atvykti pas O. vaikus. Ji iškart nuėjo į namus, pas vaikus. Po to, kai O. baigė bendrauti su pareigūnais, grįžo į namus. Ji jai nelabai pasakojo, kas čia įvyko, o ji ir neklausinėjo, dėl ko pareigūnai buvo pas ją atvykę, tik matė, kad truputį buvo patinusi jos viršutinė lūpa. G. išsivežė pareigūnai, o O. jos prašė pasilikti pas ją miegoti, tad ji ir pasiliko (b. l. 57-59).

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pagrindinis kelias eina iš šiaurės į pietus ir vėliau pasisuka vakarų kryptimi. Ties kelio pasisukimu pietryčiu kryptimi eina keliukas, kuris veda į nuosavo namo pažymėto Nr. 1 kiemą. Keliuke ties namu, namui iš vakarų pusės, stovi lengvasis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu rytus, galu į vakarus. Apžiūrint lengvąjį automobilį matosi sugadintas priekinis automobilio stiklas (b. l. 12-14).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. G. Š. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją O. P. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir G. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 121-124).

Nukentėjusiajai O. P. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2022 m. birželio 20 d., prieštaravimų nepareikšta (b. l. 125-126).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. G. Š. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 68-75), administracine tvarka baustas (b. l. 76 -83), nedirbantis (b. l. 64-65), vieną kartą lankėsi pas psichologą UAB Akmenės sveikatos centre (b. l. 86), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra. G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį (trukmę) parenkant kiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. Š. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas G. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 13 d. 17.10 val. iki 2022 m. gegužės 15 d. 12.15 val., t. y. dvi paros, laikant, kad G. Š. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės (b. l. 87-89, 92-93).

Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus. Esamomis aplinkybėmis šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra privalomas, baudžiamoji priemonė savo turiniu tapati BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytam įpareigojimui, todėl, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimas nebeskiriamas.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 15 d. nutartimi G. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikintas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 103-104).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. Š. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 13 d. 17.10 val. iki 2022 m. gegužės 15 d. 12.15 val. išbūtą laiką (dvi paras) ir laikyti, kad G. Š. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 15 d. nutartimi G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. Š., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.