Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu R. G. atstovas prašo 2024 m. kovo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimą pakeisti: Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti, o už pažeidimus, numatytus ANK 454 straipsnio 5 dalyje, 453 straipsnio 5 dalyje ir 453 straipsnio 1 dalyje paskirti subendrintą 350 eur baudą bei priteisti R. G. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, visiškai nevertino jame nurodytos aplinkybės, kad Institucija bylą nepagrįstai išnagrinėjo ir ginčo nutarimą priėmė rašytinio proceso tvarka, o ginčijamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad prašymų dalyvauti bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka negauta, taip pat kad negauti ir jokie kiti prašymai/paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra akivaizdžiai neteisinga, tačiau teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė.

4.2. ANK 616 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. R. G., siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama žodiniu būdu ir kad jis galėtų bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu, 2023 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytu elektroninio pašto adresu AN.bylos@ltsa.lt išsiuntė raštą, kad jis nori dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris įvyks 2023-12-21 11.00 val., nuotoliniu būdu. Tą pačia dieną R. G. gavo ir automatinį pranešimą, kad jo kreipimasis yra gautas, tačiau nepaisant to byla buvo išnagrinėta ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu pažeidžiant tiek nustatytas bylos nagrinėjimo taisykles, tiek ir pareiškėjo teises. Todėl Institucijos priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir teismo turėjo būti panaikintas.

4.3. Pirmos instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl pažeidimų, numatytų ANK 454 straipsnio 5 dalyje, 453 straipsnio 5 dalyje ir 453 straipsnio 1 dalyje ir už šiuos pažeidimus paskyrė minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas, todėl šioje dalyje ginčo nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su teismo nutarimo dalimi, dėl R. G. inkriminuoto pažeidimo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį. R. G. pagal šį straipsnį buvo nubaustas dėl veikos padarymo nurodant, kad jis, kaip vairuotojas, atsisakė važiuoti ir pasverti transporto priemonių junginį ir tuo kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. Pareiškėjas mano kad jis pagal minėtą straipsnį nubaustas nepagrįstai, kadangi pažeidimo nepadarė, dėl ko teismo ir pašė nutarimą minėtoje dalyje nutraukti. Šioje konkrečioje situacijoje būtina įvertinti tiek R. G. pareigas, tiek ir Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijas, kadangi kiekvienas valdžios subjektas turi veikti griežtai savo kompetencijos ribose ir jų viršyti negali (ultra vires principas).

4.4. ANK 459 straipsnis, dėl kurio pažeidimo kaltinamas R. G., kaip matyti iš minėtos teisės normos, numato atsakomybę už Eismo saugumo reikalavimų automobiliu keliuose pažeidimą. Lietuvos transporto saugos administracija yra vienas iš valstybės įgaliotų subjektų, kuriam pavesta užtikrinti ir kontroliuoti eismo saugumą keliuose, o vienas iš teisės aktų, kuris apibrėžia Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijas yra Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatai, kurių 11.9 punktas numato, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis <...>. Taigi, Transporto saugos administracijos pareigūnų funkcijos visų pirma apibrėžtos stabdant ir tikrinant sustabdytas krovinines ir keleivines transporto priemones, o jas sustabdžius, nurodyti važiuoti paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vielos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis ir kt. Tai reiškia, kad pareigūnai turi teisę ne šiaip tikrinti transporto priemones, o tik transporto priemones, kurios dalyvauja eisme (yra kelyje), kurias sustabdžius ir gali būti atliekami jų tikrinimai bei jų vairuotojams duodami atitinkami nurodymai, kadangi tik dalyvaujančių eisme transporto priemonių vairuotojai (eismo dalyviai) turi jiems teisės aktais nustatytas pareigas. Eisme nedalyvaujanti transporto priemonė, gali būti be privalomos techninės apžiūros, be privalomojo draudimo ir niekas tokios transporto priemonės valdytojui negali būti duodami jokių privalomų nurodymų ir už tokių nurodymų nevykdymą atsakomybė negali būti taikoma.

4.5. Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų 10.2. 15 punktas numato, kad transporto saugos administracija vykdo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje, 25 straipsnio 7 dalies 2 punkte ir 33 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas funkcijas, o šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Lietuvos transporto saugos administracija turi teise stabdyti tam tikrų klasių transporto priemones, nurodyti jų vairuotojams važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos techniniam patikrinimui atlikti. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių bei ekipažo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo dokumentus.

4.6. Taigi, tiek įstatymu, tiek ir poįstatyminiu aktu Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams suteikti įgalinimai yra susiję su transporto priemonių, dalyvaujančių viešajame eisme kontrole (sustabdymu ir tikrinimu), t. y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, siekdami užtikrinti eismo saugumą kelyje, turi teisę stabdyti krovinines ir keleivines transporto priemones ir, jas sustabdžius, pasverti, tikrinti transporto priemonių ir krovinių vežimo dokumentus bei duoti atitinkamus nurodymus (vykti pasisverti, nuvykti į techninių apžiūrų stotį ir kt.). Tad tikrinamos ne šiaip transporto priemonės ir ne bet kokios, bei tik tokios, kurios dalyvauja viešajame eisme, kadangi pareigas keliuose turi tik eismo dalyviai, tuo metu vairuojantys transporto priemonę ir tik eismo dalyviai turi pareigą vykdyti atitinkamus nurodymus.

4.7. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Taigi minėta teisės norma, taip pat numato, kad nurodymus turi vykdyti ne šiaip asmenys, o eismo dalyviai, ir kad nurodymai duodami kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Tad tikrinantys pareigūnai privalomus nurodymus, turi teisę duoti tik eismo dalyviams ir tik eismo dalyviai turi jiems teisės aktais nustatytas pareigas.

4.8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13, 81, 92, 97 dalyse nurodyta, kad eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), kad viešasis eismas - žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kad transporto priemones tikrinantys pareigūnai yra uniformuoti valstybės institucijų, tarp jų ir Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą. Šioje teisės normoje, kalbant apie tikrinančius pareigūnus, įstatymas tikrinimą taip pat susieja su transporto priemonės sustabdymu ir tikrinimu, kadangi kaip jau minėta pareigas turi tik eismo dalyviai, kuriems dalyvaujant viešajame eisme, juos sustabdžius, tikrinantys pareigūnai, turi teisę tikrinti ir duoti atitinkamus nurodymus.

4.9. Teisės norminiai aktai aiškiai apibrėžia kas yra viešasis eismas, kas yra eismo dalyvis, kas yra vairuotojas ir kas yra tikrinantys pareigūnai. Atitinkamas pareigas kelyje turi tik eismo dalyviai, dalyvaujantys viešajame eisme ir tik eismo dalyviai privalo vykdyti tikrinančių pareigūnų nurodymus (reikalavimus), o asmenys, nesantys eismo dalyviais, tokių pareigų neturi.

4.10. Kelių eismo taisyklių 7 punktas taip pat numato, kad eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus. Taigi ir Kelių eismo taisyklės numato, kad tikrinančių pareigūnų reikalavimus turi vykdyti tik eismo dalyviai, kurie yra sustabdomi tikrinančių pareigūnų.

4.11. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 11 dalis numato, kad Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Ši teisės norma taip pat numato, kad pareigą vykdyti nurodymus turi transporto priemonių vairuotojai ir tokią pareigą turi kai jie yra sustabdomi tikrinančių pareigūnų, kadangi pareigas turi tik eismo dalyviai, dalyvaujantys viešajame eisme. Todėl tik eismo dalyviai, nevykdantys jiems teisės aktais nuostatų pareigų, už nevykdymą gali būti traukiami atsakomybėn. Šioje konkrečioje ginčo situacijoje transporto priemonė Volvo Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba H&W Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-12-14 9 val. 58 min., kada R. G. Transporto saugos administracijos pareigūnai davė nurodymą vykti pasisverti, stovėjo „Circle K“ degalinės, esančios A 17 kelio 1,84 km, Panevėžio aplinkkelyje, aikštelėje, t. y. transporto priemonė nebuvo sustabdyta, ji viešajame eisme laikotarpiu nuo 2023-12-14 9 val. 04 min. iki 2023-12-15 8 val. 39 min. nedalyvavo ir nebuvo vairuojama. Dėl to R. G. jokių pareigų neturėjo, tame tarpe ir neturėjo pareigos vykdyti nurodymo pasisverti.

4.12. Pirmos instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad darbo ir poilsio laiko kontrolė yra susijusi su asmens kaip vairuotojo darbo funkcijų vykdymu ir darbo santykiais, o ne su įgaliotų pareigūnų nurodymų teisėtumu. Tačiau ginčas nėra niekaip susijęs nei su darbo funkcijų vykdymu ar nevykdymu, nes pareigos yra nustatytos ne darbuotojams, o eismo dalyviams. O pagal jau aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, tikrinantys pareigūnai turi teisę duoti tik eismo dalyviams, kurie dalyvauja viešajame eisme, ir kuriuos tikrinantys pareigūnai turi teisę sustabdyti ir duoti nurodymą vykti pasisverti ir toks eismo dalyvis (vairuotojas) turi pareigą tokį reikalavimą vykdyti.

4.13. Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarime nepagrįstai ir neteisingai nurodytos formuluotės, kad „vairuotojo paprašyta", „vairuotojas pareiškė" ir „vairuotojas privalėjo", kadangi, kaip jau minėta, R. G. pažeidimo fiksuotu laiku nebuvo vairuotojas.

4.14. Skunde pažymima, kad R. G., nors ir neturėjo jokių pareigų, nepaisant to jis neatsisakė pasisverti ir paaiškino, kad pasibaigus jo poilsio laikui ir pradėjus važiuoti, jis galės atvykti svėrimui. Kaip paaiškino R. G., jis tą pačią dieną, vakare pasiskambino institucijos paliktu numeriu, dėl pasvėrimo, bet jam buvo atsakyta, kad šiuo metu galimybės institucija pasverti neturi ir kad tą galės atlikti tik kitą dieną iš ryto. Tad R. G. laukė iki kitos dienos ryto, kuomet atvyko institucijos pareigūnai ir pasvėrė transporto priemonę.