Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
1-1079-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00999-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
I. J.
Nukentėjusysis
P. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-865/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00999-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,

kaltinamajam I. J., jo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiajam P. M., galimai laiduotojai V. J., vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. J. mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui: jis 2022-01-08 apie 10.20 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. M. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį smilkinį ir tris smūgius į nosies sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. M. poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžį, kas specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) konstatuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku parduotuvėje susiginčijo su nukentėjusiuoju, o išėjus į lauką – susimušė. Smūgiavo 3-4 kartus nukentėjusiajam į veidą. Muštynės truko neilgai. Po to jį praeiviai sulaikė ir laukė policijos. Nukentėjusiojo atsiprašė. Žalą atlygino. Ateityje žada nenusikalsti ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Galima laiduoja V. J. teisiamojo posėdžio metu prašė I. J. perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Ji yra kaltinamojo motina. Jos santykiai su sūnumi labai draugiški, artimi. Nors negyvena kartu, tačiau kiekvieną dieną susiskambina su sūnumi, pasikalba arba su vyru nuvažiuoja pas sūnų. Iš sūnaus elgesio supranta, kad jis dėl viso to labai gailisi, pergyvena. Sūnus niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nurodė, kad klauso jos patarimų, į juos atsižvelgia. Apie įvykį jis iš karto papasakojo. Jo veiksmų nepateisina. Ji šiuo metu yra pensininkė, niekada nebuvo teista ar bausta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokurorės, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju P. M. parodė, kad 2022-01-08 apie 10 val. kartu su savo žmona I. M. atvažiavo apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į vežimėlį susidėjo prekes ir nuėjo prie savitarnos kasų. Visos kasos buvo užimtos ir jie laukė eilėje. Pamatė kaip kažkoks vyras, kaip vėliau paaiškėjo I. J., bando eiti be eilės, tuomet jam pasakė, kad yra bendra eilė. I. J. jam atsakė, kad ant jo nerėktų, jei jam kažkas nepatinka, gali išsiaiškinti. Tuo metu atsilaisvino kasa ir jis su žmona nuėjo susimokėti už prekes. Tas vyras išeidamas pasakė, kad palauks jo lauke, tačiau nesakė kodėl. I. J. buvo nusiteikęs konfliktiškai. Prie kasos jie užtruko ir manė, kad I. J. lauke jau nebus. Išėję iš parduotuvės vyro lauke nematė, jie nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo maždaug už 20 m. Jis buvo prie galinių keleivio pusės durelių, kai tas vyras staiga priėjo ir atsistojęs jo sutuoktinei už nugaros pradėjo rėkauti, kad jis jo atsiprašytų. Jis atsakė, kad neturi dėl ko atsiprašyti. Jis dar kartą pareikalavo, kad atsiprašytų. Tuomet I. J. pasakė: „patrauk savo moterį“. Kadangi automobilis stovėjo aikštelėje tarp kitų automobilių, praėjimas buvo siauras, jis žmonai pasakė, kad ji sėstų į automobilį, bet ji liko stovėti. Nuo I. J. sklido alkoholio kvapas ir iš jo veiksmų matėsi, kad jis išgėręs. Tuomet I. J., stovėdamas jo žmonai už nugaros, sudavė kumščiu jam į kairį smilkinį. Jis pajuto fizinį skausmą. Jis patraukė savo žmoną, kad I. J. jos nesužalotų. Tuoj po to I. J. sudavė jam kumščiu dar tris smūgius į veidą. Po smūgių aptemo akyse, jis juto kaip trakštelėjo nosies kaulas ir pasipylė kraujas. Jis gindamasis bandė suduoti atgal, bet nesudavė, tiesiog mosikavo rankomis. I. J. pamatęs, kad iš nosies jam bėga kraujas, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau žmonai pradėjus šauktis pagalbos, tas vyras buvo sulaikytas nepažįstamų žmonių. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Žmona tą vyrą nufotografavo. Jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. (b. l. 48-51)

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir pirmos apklausos metu, papildomai paaiškindamas, kad žodinio konflikto metu nepažįstamas vyras sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairį smilkinį, o po to dar tris smūgius dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko jis juto fizinį skausmą, girdėjo kaip trakštelėjo nosies kaulas ir pasipylė kraujas. Viso tas vyras jam sudavė keturis smūgius į galvos sritį. Tą pačią dieną Lazdynų ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Dėl nosies kaulo lūžio tris kartus lankėsi privačioje klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, kur jam atliko gydymą, vertino nosies būklę, atliko pasiruošimą operacijai. Visus kartus lankantis klinikoje už suteiktas paslaugas mokėjo, patyrė 200 Eur turtinę žalą. 2022-01-21 buvo atlikta nosies kaulo operacija Lazdynų ligoninėje, prieš kurią reikėjo pasirūpinti medicininėmis priemonėmis ir medikamentais, todėl patyrė apie 40 Eur žalą. Turi išsisaugojęs kvitus. Iš karto po įvykio, t. y. 2022-01-10 ir po operacijos laikotarpiu nuo 2022-01-21 iki 2022-01-31 buvo nedarbingas, dėl to patyrė 400 Eur žalą. Dėl įvykio metu padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, blogą savijautą, dėl ko jam buvo padaryta 300 Eur moralinė žala. Viso jam nusikaltimu padaryta 940 Eur turtinė ir neturtinė žala. Taikytis su jį sumušusiu vyru nenori ir nesutinka, mano, kad buvo sumuštas be pagrindo ir tokius žmones reikia bausti. (b. l. 62-65)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad 2022-01-08 apie 9.50 val. kartu su vyru P. M. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilį paliko stovėjimo aikštelėje, netoli įėjimo į parduotuvę. Stovint eilėje prie savitarnos kasų pro juos praėjo kažkoks vyras, tuo metu jos sutuoktinis pasakė tam vyru, kad stotų į bendrą eilę. Vyras sakė, kad ant jo nešauktų, jos sutuoktinis atsakė, kad nešaukia. Tas vyras pasakė jos sutuoktiniui, kad palauks jo lauke. Atsiskaitę už prekes išėjo iš parduotuvės, ji stovėjo prie priekinių keleivio pusės durelių, o jos sutuoktinis toje pačioje pusėje, prie galinių durelių. Netrukus išgirdo kaip jai iš už nugaros pradėjo šaukti, kad jo vyras atsiprašytų. Kadangi automobilis stovėjo tarp kitų automobilių, praėjimas buvo siauras. Šaukė tas vyras, kuris norėjo praeiti be eilės parduotuvėje, jis stovėjo labai arti jos ir juto nuo vyro sklindantį alkoholio kvapą. Kai jos sutuoktinis paklausė už ką turėtų atsiprašyti, vyras liepė patraukti ją, jo žmoną, ir jis neva parodys už ką. Ji nepasitraukė, vyras stovėdamas jai už nugaros kumščiu sudavė jos sutuoktiniui į veidą. Tuomet ji atsitraukė ir matė kaip tas vyras sudavė jos sutuoktiniui dar du smūgius į veidą. Abu vyrai susigrūmė. Ji bandė juos skirti, bet nepavyko. Tada pradėjo prašyti pagalbos aplinkinių. Vienas vyriškis, kurio nepažįsta, padėjo juos išskirti ir jos vyrą užpuolusį asmenį sulaikė, kitas vyras paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvažiavo policija. Jos vyrą užpuolęs asmuo norėjo pabėgti, bet jam nepavyko, nes jį laikė pagyvenęs vyras ir neleido jam pasišalinti. Po kažkurio smūgio jos sutuoktiniui iš nosies trūko kraujas. Lazdynų ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžį. Ji tą vyrą, kuris sumušė jos sutuoktinį, nufotografavo. (b. l. 96-99)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2022-01-08 apie 9.55 val. atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prekybos salėje greitai pasiėmė prekes, kurių jam reikėjo ir nuėjo prie savitarnos kasų atsiskaityti. Savitarnos kasoje, laukdamas eilėje, nematė jokio konflikto, nebuvo jokio triukšmo ar barnių. Už jo stovėjo pora – vaikinas ir mergina. Mergina buvo su gėlėmis, todėl atkreipė į ją dėmesį. Kasoje jis atsiskaitinėjo prie kasos, kurioje galima atsiskaityti grynais, o minima pora nuėjo prie kitos kasos. Ta pora greit atsiskaitė ir išėjo. Jie išėjo iš parduotuvės pirmi. Jis išėjo keliomis minutėmis vėliau. Išėjęs iš parduotuvės lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais įėjimą į parduotuvę sustatytų automobilių eilėje, kuri yra kiek dešiniau nuo įėjimo durų į parduotuvę, pamatė tą pačią porą. Jie stovėjo prie juodos spalvos automobilio „golfo“. Prie jų buvo dar vienas vyras su gobtuvu. Matė, kad jie visi stovi labai arti vienas kito, jis buvo kažkur už 10 m nuo tų asmenų. Netrukus pamatė, kad vaikinai pradėjo stumdytis, vyras su gobtuvu sudavė kelis kartus kumščiu į veidą vyrui, kuris buvo su mergina. Mergina pradėjo klykti, prašė pagalbos. Jis išskyrė abu vaikinus, tarp jų įstūmęs savo vežimėlį, ir po to juos atskyrė vieną nuo kito rankomis. Matė, kad vaikinui sumušta lūpa ir nosis. Jau norėjo eiti, bet vaikinas su gobtuvu sudavė dar du smūgius vyrui, kuris buvo su mergina, į veidą. Tuo metu stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis suprato, kad lūžo nosies kaulas, nes girdėjo trekštelėjimą. Mergina pradėjo rėkti, kad vaikinas, kuris smūgiavo kumščiu į veidą, tuoj pabėgs. Tuomet jis ir dar vienas vyras su barzdele, kuris tuo metu buvo šalia vaikinų, sulaikė ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. Laukdamas pareigūnų jis vaikino klausė, kodėl jis sumušė tą vaikiną, pastarasis atsakė, kad jį tas vaikinas būnant parduotuvėje prie kasų jį įžeidė. Jis pats buvo parduotuvėje, bet jokio konflikto negirdėjo, nes atkreipė dėmesį tik į vaikiną ir merginą, kurie parduotuvėje buvo kartu, o vaikino, kurį sulaikė, net nematė ir nepastebėjo. (b. l. 103-106)

Iš 2022-01-08 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2022-01-08 pareiškėjas P. M. parodė, kad 2022-01-08 apie 10.20 val. prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjimo aikštelės žodinio konflikto metu, visiškai nepažįstamas asmuo, be jokios pateisinamos priežasties tyčia sudavė jam ne mažiau keturių smūgių jam į veidą dėl ko jam lūžo nosis. Jo sveikata buvo sutrikdyta, atsižvelgiant į tai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn. (b. l. 11-14)

Iš Bendrojo pagalbos centro 2022-01-08 ataskaitos išrašo matyti, kad pranešėjas 2022-01-08 apie 10.19 val. pranešė, kad mušasi du asmenys automobilių stovėjimo aikštelėje. (b. l. 15-18)

Iš vyr. patrulio S. K. 2022-01-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-01-08 apie 10.19 val. buvo gautas pranešimas apie muštynes (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko P. M., kuris nurodė, kad jį sumušė praeivių sulaikytas asmuo. Kaip vėliau paaiškėjo, I. J.. Pagal liudytojus ir nukentėjusįjį I. J. sukėlė muštynes. (b. l. 19)

Iš 2022-01-17 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis „Body cam“ filmuoti 4 vaizdo ir garso įrašai: „2022_0108_102413_006“, „2022_0108_102914_007“, „2022_0108_103413_008“ ir „2022_0108_103912_009“, kuriais buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūra.

Iš „2022_0108_102413_006“ vaizdo-garso įrašo matyti kaip automobilių stovėjimo aikštelėje du vyrai laiko prispaudę kitą vyrą. Policijos pareigūnams paklausus, kodėl buvo muštynės. I. J. atsako, kad „Ten buvo nesąmonė. Reikėjo truputį pagarbos iš piliečio ir jis būdamas „biškį“ išgėręs nesusitvardė.“. Policijos pareigūnams paklausus P. M., su kraujuojančia nosimi, kas įvyko. P. M. atsakė, kad: „Mes stovėjome „Maksimoj“ eilėje, priėjo be eilės. Aš atsakiau, kad nelįstų. Tai va, jis palaukė, priėjo ir pradėjo muštis iš karto“. I. J. atsako: „Ne visai taip, ėjau pro savitarnos eilę, bandžiau praeiti, vežimėlis stovi, bandžiau apeiti ir tada sako: „kur lendi, žąsine?“ Sakau: „atsiprašau, praeiti“. „Ką tu čia (necenzūrinis žodis) aiškini man? Pasišnekėsim lauke“. I. J. sako: „Aš tiesiog norėjau pakalbėti su juo dėl tol, kad aš norėjau praeiti, kad jisai atsiprašytų.“ Stovėjo jo mergina ir jis kažką tai ten pasislėpęs. Nesusitvardžiau ir smogiau.“. Policijos pareigūnas sako: „Matau, kad ne vieną kartą“. P. M. sako: „Tris, man rodos, trenkė“. I. J. nieko neatsako. Vaizdo ir garso įraše matoma sužaloto vyro žmona. Moteris sako, kad bandė juos išskirti. Daugiau apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota.

Iš „2022_0108_103413_008“ vaizdo-garso įrašo matyti, kad P. M. apžiūrimas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Medikas pasako policijos pareigūnui, kad sužalotą vyrą veža į Lazdynų ligoninę. Daugiau apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota.

Kituose „2022_0108_102914_007“ ir „2022_0108_103912_009“ vaizdo-garso įrašuose tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. (b. l. 23-26)

Iš įvykio vietos 2022-01-08 apžiūros protokolo su priedais (fotolentelė Nr. 1) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia parduotuvės „Maxima“. Matyti, kad ant elektros stulpo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmės turinčių objektų nerasta ir nepaimta. Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuotos 7 nuotraukos, kuriose matyti automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prieš parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (b. l. 27-34)

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „Maxima LT“ per „Wetransfer“ nuorodą, iš kameros, kuri įrengta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Daugiau apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. (b. l. 42-45)

Iš 2022-02-03 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Pokalbio metu pranešėja nurodė, kad parduotuvės „Maksima“ stovėjimo aikštelėje vienas vyras sumušė kitą vyrą. (b. l. 111-113)?

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-01-13 specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) (01)) nurodyta, kad P. M. padarytos poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-01-08. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (b. l. 92-93)

Šalies argumentai

I. J. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 214 į P. M. banko sąskaitą pervedė 940,00 Eur; bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 213 į Valstybinės ligonių kasos banko sąskaitą pervedė 74,35 Eur. (b. l. 68, 126)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Byloje be kaltinamojo prisipažino neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam P. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodines kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) (01). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent I. J.. Tą patvirtino ir to neneigė ir pats kaltinamasis, kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir P. M. kilo žodinis konfliktas. Jam nepatiko P. M. frazės ištartos parduotuvės viduje laukiant eilėje prie kasos. Todėl jis pamatęs nukentėjusįjį parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjo prie jo dar kartą pasiaiškinti, vėl kilo konfliktas ir jis nesusitvardęs smogė keletą kartų P. M. į veidą, po to dar kartą sudavė daugiau smūgių į nukentėjusiojo veidą. Kaltinamasis pripažino, kad dėl jo smūgių nukentėjusiajam galėjo lūžti nosis, kadangi girdėjo trakštelėjimą ir matė, kad pasipylė iš nosies kraujas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Tai, kad I. J. panaudojo fizinį smurtą prieš P. M., patvirtino pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. P. M. viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad tarp jo ir I. J. pirmiausiai įvyko žodinis konfliktas parduotuvėje prie kasų, po to jam su sutuoktine būnant prie automobilio stovėjimo aikštelėje, prie jų priėjo I. J., kuris sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į kairį smilkinį, o po to dar tris smūgius dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko jis juto fizinį skausmą, girdėjo kaip trakštelėjo nosies kaulas ir pasipylė iš nosies kraujas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių P. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. M. parodymai. Ji taip pat patvirtino, kad stovint automobilių stovėjimo aikštelėje prie automobilio prie jos ir P. M. priėjo I. J. ir sudavė jos vyrui į kairį smilkinį. Tuoj po to I. J. sudavė kumščiu dar tris smūgius P. M. į veidą. P. M. gindamasis bandė suduoti atgal, bet nesudavė, tiesiog mosikavo rankomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis P. M. protokole-pareiškime išdėstė analogiškas veikos padarymo aplinkybes. Taigi nukentėjusiojo, liudytojos ir kaltinamojo parodymai sutampa tarpusavyje ir teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti minėtų parodymų patikimumu. Be to, kaltinamojo kaltę netiesiogiai patvirtina: Bendrojo pagalvos centro 2022-01-08 ataskaitos išrašo, vyr. patrulio S. K. 2022-01-08 tarnybiniame pranešime bei kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys.

Įvertinus specialisto išvadą Nr. G (duomenys neskelbtini) (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos I. M. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus iš tuoj pat po gauto iškvietimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kamerų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytas aplinkybes, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad I. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje P. M. savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atliko pavojingus veiksmus (sudavė smūgius) nukentėjusiajam į veidą, dėl ko pastarajam lūžo nosis, tai yra atsirado minėto masto sveikatos sutrikdymas.

Nevienkartinis I. J. sudavimas P. M. (smūgių sudavimas kumščiais, sudavimų vieta (veidas)), neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad kumščiu suduodamas keturis kartus nukentėjusiam į veidą, kėsinosi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jų veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. I. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad I. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. M. sveikatą ir jo nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos laiduotojos V. J. atsakomybėn.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. J. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Jau ikiteisminio tyrimo metu atlygino pareikštus ieškinius tiek nukentėjusiajam P. M. (turtinę ir neturtinę žalą) ir civilinei ieškovei Valstybinės ligonių kasai (turtinę žalą). Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. J. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 3 metų laikotarpį 6 kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, tačiau šie administraciniai nusižengimai nevertinamai kaip itin šiurkštūs, visos paskirtos baudos – sumokėtos. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos I. J. nėra padaręs naujų administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio (iš bylos aplinkybių matyti, kad I. J. sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą spontaniškai), nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę. Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad I. J. kritiškai įvertino savo veiksmus ir padarė atitinkamas išvadas, o tai leidžia manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad ir pats baudžiamasis procesas turėjo įtakos I. J. kaip poveikio priemonė. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną V. J.. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu V. J. patvirtino, kad ją su sūnumi sieja glaudūs, artimi santykiai. Jo veiksmus dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam vertina kritiškai, jų nepateisina. Jai sūnus iš karto pasipasakojo apie įvykį. Nors su sūnumi kartu negyvena, tačiau kiekvieną dieną bendrauja, pas jį į namus su tėvu dažnai nuvažiuoja. Juos sieja draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. J. su sūnumi sieja artimi ryšiai. Laiduotojos asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista bei nebausta administracine tvarka, šiuo metu yra pensininkė. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sūnui I. J., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką I. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, I. J., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Prokurorė prašė paskirti I. J. 15 MGL (750,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į I. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, šiuo atveju skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) nėra tikslinga.

Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje nukentėjusysis-civilinis ieškovas P. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 640,00 Eur turtinės ir 300,00 Eur neturtinės žalos (b. l. 66), kurį I. J. atlygino. Šį faktą patvirtina byloje pateiktas bankinis mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, kad I. J. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 214 į P. M. banko sąskaitą pervedė 940,00 Eur.

Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,35 Eur išlaidų priteisimo už P. M. gydymą (b. l. 117-120), kuris I. J. taip pat yra atlygintas. Šį faktą patvirtina byloje pateiktas bankinis mokėjimo pavedimas, iš kurio matyti, kad I. J. bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 213 į Vilniaus teritorinė ligonių kasos banko sąskaitą pervedė 74,35 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo P. M. civilinio ieškinio ir civilinio ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai

I. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (I. J. pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinamas paskelbus šį nuosprendį, tai yra 2022-03-31 ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas teisėtam savininkui (I. J.) taip pat paskelbus nuosprendį.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui vokus su kompaktiniais diskais, esančius byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Kardomąją priemonę –dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną, tai yra 2022-03-31, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti teisėtam savininkui (I. J.).

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo P. M. civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vokus su kompaktiniais diskais, esančius byloje, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti I. J. ir V. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė