Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. e2-944-567/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
e2-944-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01668-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
P. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-944-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01668-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. T. (P. T. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „FGT“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „FGT“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Verslo konsultantai“, pateikė teismui prašymą skirti buvusiam LUAB „FGT“ vadovui P. T. iki vienos minimalios mėnesinės algos dydžio baudą už teismo nutarties, įpareigojančios perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, nevykdymą. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad buvęs likviduojamos dėl bankroto bendrovės vadovas iki šiol neperdavė nei bendrovės balanso bankroto iškėlimo dienai, nei kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie bendrovės turtą per paskutinį ataskaitinį laikotarpį. Pagal viešai skelbiamą LUAB „FGT“ finansinę atskaitomybę už 2020 m. matyti, kad bendrovei priklauso 45 000 Eur vertės materialus turtas, bendrovė nuosavybės teise turi 6 885 Eur pinigų. Šis turtas ir dokumentai neperduoti nemokumo administratorei. Šie veiksmai vilkina bankroto procedūrų vykdymą ir atsiskaitymą su kreditoriais. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas perdavė už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d. dalį dokumentų, kurie nėra tokie aktualūs.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė skirti buvusiam LUAB „FGT“ vadovui P. T. 300 Eur baudą už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą ir išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą, kurioje taip pat nustatytas įpareigojimas bendrovės valdymo organams perduoti nemokumo administratorei turtą pagal balansą, įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 27 d. Duomenų, kad 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodyti dokumentai būtų perduoti bankroto administratorei, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad LUAB „FGT“ vadovas P. T. neperdavė bendrovės dokumentų nemokumo administratorei dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Buvusio bendrovės vadovo neveiklumas akivaizdžiai vilkina bankroto procedūras.

Šalies argumentai

3. Buvęs LUAB „FGT“ vadovas P. T. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme nurodė, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, su juo susisiekė nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“ įgaliotas asmuo V. V. . Nemokumu administratorės įgaliotas asmuo buvo informuotas, kad bendrovė jokio materialaus turto neturi, o visi dokumentai saugomi bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Eurodeo“ patalpose. Nemokumo administratorei raštu paaiškino, kad dėl sveikatos sutrikimų asmeniškai perduoti bendrovės dokumentų negali. UAB „Eurodeo“ perdavė bendrovės dokumentus nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, kuris atsisakė pasirašyti dokumentų perdavimo–priėmimo aktą. Teismo nutartis įvykdyta, todėl bauda paskirta nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė atmesti P. T. prašymą dėl 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtos baudos už LUAB „FGT“ turto neperdavimą nemokumo administratorei panaikinimo.

5. Teismas nurodė, kad buvęs LUAB „FGT“ vadovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius konkrečiai, už kokį laikotarpį sudarytus ir kokios bendrovės dokumentus UAB „Eurodeo“ perdavė nemokumo administratorei, todėl P. T. prašyme nurodytus argumentus pripažino neįrodytais.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Eurodeo“ patalpose buvo saugomi absoliučiai visi LUAB „FGT“ dokumentai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nemokumo administratorei perduoti visi bendrovės dokumentai. Į bylą pateikti P. T. medicininiai dokumentai taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvados, kad nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. P. T. turėjo sveikatos problemų, kliudžiusių jam įvykdyti nemokumo administratorės reikalavimus dėl LUAB „FGT“ turto ir dokumentų perdavimo.

7. Teismas padarė išvadą, kad P. T. neįrodė pagrindų panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas P. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik apeliantui, silpnesnei proceso šaliai, taip pat neįsigilino į susiklosčiusią situaciją. Tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

9.2. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorė buvo informuota, kad bendrovė jokio materialaus turto neturi, visi dokumentai saugomi bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Eurodeo“ patalpose. Buvęs bendrovės vadovas dėl sveikatos sutrikimų negalėjo asmeniškai perduoti dokumentų nemokumo administratorei, todėl tai atlikti paprašė UAB „Eurodeo“.

9.3. UAB „Eurodeo“ į bylą pateiktu 2022 m. kovo 10 d. raštu pavirtino, kad nemokumo administratorės įgaliotas asmuo buvo atvykęs ir dokumentus pasiėmė, tačiau dokumentų perdavimo aktą pasirašyti atsisakė. UAB „Eurodeo“ patvirtino, kad visus bendrovės dokumentus perdavė.

9.4. Nemokumo administratorė, būdama savo srities profesionalė, privalėjo sudaryti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, tačiau, pasinaudodama savo padėtimi ir tikėtinai siekdama dalį dokumentų nuslėpti arba perduoti mažesnę dalį į archyvą (dėl to sumažėtų išlaidos), neįvykdė savo tiesioginių pareigų ir dėl to kaltina apeliantą.

Šalies argumentai

9.5. Apeliantas teigia, kad teismo nutartį jis visiškai įvykdė, nemokumo administratorė disponuoja visais bendrovės dokumentais, todėl nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama paskirti baudą. Tokiu elgesiu nemokumo administratorė piktnaudžiauja procesu, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl nemokumo administratorės drausminės atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą.

Atsiliepimas

10. LUAB „FGT“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad bauda buvusiam bendrovės vadovui paskirta pagrįstai.

11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nemokumo administratorė neginčija buvusio bendrovės vadovo ir su juo susijusių asmenų išdėstytos pozicijos, pažymėdama, kad perduota tik dalis dokumentų, kuriuose pateikiama informacija apie neaktualų laikotarpį. Tik viename segtuve pateikta informacija apie 2020 metus. Bendrovė įsteigta 2003 m., bankroto byla iškelta 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau buvęs bendrovės vadovas akto ar kito dokumento dėl bendrovės dokumentų perdavimo nėra parengęs ir pasirašęs.

11.2. Nemokumo administratorės darbuotojui, nuvykusiam į UAB „Eurodeo“ biurą pasiimti dokumentų, buvo perduoti segtuvai, paaiškinant, kad perduodama tai, kas neseniai gauta iš vadovo. Bendrovės apskaitą ankstesniais laikotarpiais tvarkė kiti asmenys, todėl perdavimo momentu nemokumo administratorė negalėjo įvertinti ir užfiksuoti perduotų dokumentų apimties ir sudėties. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad perduota tik dalis dokumentų.

11.3. Iš perduotų dokumentų negalima nustatyti, kur ir kokiu pagrindu dingo didelės apimties ir vertės medicininė įranga, kuri 2018 metais, pasirašius įrangos platinimo sutartį, buvo perduota bendrovei, o vėliau, neatsiskaičius už ją ir negrąžinus pačios įrangos, Vokietijos kompanija BIOTRONIK AG pareiškė ieškinį LUAB „FGT“ dėl nuostolių atlyginimo. Šios kreditorės finansinis reikalavimas LUAB „FGT“ bankroto byloje yra 378 806,95 Eur, o tai sudaro 99 proc. visų finansinių reikalavimų sumos.

11.4. Nemokumo administratorė patvirtina, kad buvo susisiekusi su buvusiu LUAB „FGT“ vadovu bankroto proceso pradžioje, žinojo apie jo ligą ir nedarbingumą, šią situaciją įvertino ir bendravo nuosekliai, nedarydama spaudimo ir neakcentuodama JANĮ nustatytų turto ir dokumentų perdavimui skirtų terminų. Nemokumo administratorė pateikė prašymą skirti baudą, praėjus beveik 4 mėnesiams nuo bankroto pradžios, ir tik po to, kai su buvusiu vadovu nutrūko bendravimas. Teismo paskirta bauda buvo tikslinga, nes po jos paskyrimo buvęs bendrovės vadovas suskubo bendrauti ir teikti tam tikrą informaciją apie bendrovės veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pagal LUAB „FGT“ viešai pateiktos finansinės atskaitomybės duomenis už 2020 m. bendrovei priklauso 45 000 Eur vertės materialus turtas ir bendrovė nuosavybės teise turi 6 885 Eur pinigų. Šis turtas ir dokumentai nemokumo administratorei neperduoti. Taip pat nepateikta aktuali finansinės atskaitomybės ataskaita bankroto dienai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino buvusio likviduojamos dėl bankroto bendrovės vadovo prašymo panaikinti baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko: visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

14. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius bei kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu juridinio asmens valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar juridinio asmens turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą. Įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020).

15. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas.

16. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi LUAB „FGT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. K., bendrovės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šia nutartimi buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi V. K. atstatydintas iš bankrutuojančios UAB „FGT“ nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“. 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

18. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi LUAB „FGT“ buvusiam vadovui paskirta 300 Eur bauda už 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atmetė LUAB „FGT“ buvusio vadovo prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, kad buvęs bendrovės vadovas nepagrindė, jog įvykdė pareigą perduoti visus dokumentus ir turtą nemokumo administratorei, objektyvių priežasčių, kliudžiusių įvykdyti įpareigojimą, nenurodė.

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį įvykdė, visus bendrovės dokumentus nemokumo administratorei perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė, tačiau nemokumo administratorė dokumentų priėmimo aktą pasirašyti atsisakė. Taip pat informavo nemokumo administratorę, kad LUAB „FGT“ jokio turto neturi.

20. Aplinkybę, kad UAB „Eurodeo“ apelianto pavedimu perdavė nemokumu administratorei visus dokumentus, apeliantas grindžia į bylą pateiktu 2022 m. birželio 16 d. UAB „Eurodeo“ informaciniu raštu (toliau – Raštas), tačiau Rašte nėra nurodytos informacijos, kokie konkretūs dokumentai ir už kokį laikotarpį 2022 m. kovo 10 d. buvo perduoti nemokumo administratorei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bankrutuojančios bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų ar neperduotų dokumentų, jų apimties, buvęs vadovas negali remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021).

21. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui nustato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje būtent apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad nemokumo administratorei perdavė visus bendrovės dokumentus.

22. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių visų (o ne dalies) juridinio asmens dokumentų perdavimo fakto nemokumo administratorei. Į bylą nėra pateikto perduotų dokumentų apyrašo, akto ar kito dokumento, patvirtinančio visų dokumentų perdavimo faktą. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir apelianto pateiktas Raštas. Nors apeliantas įrodinėja, kad nemokumo administratorė atsisakė pasirašyti jai perduotų dokumentų aktą, tačiau byloje nėra duomenų, kad aktas (ar kitas dokumentas), kuriame būtų konkrečiai nurodyti perduodami dokumentai, būtų parengtas ir (ar) pateiktas nemokumo administratorei. Be to, nemokumo administratorė nurodė, kad dėl perduotų dokumentų pateikimo formos, jų perdavimo metu neturėjo objektyvios galimybės įvertinti perduodamų dokumentų pobūdžio ir apimties.

23. Apeliantas neperdavė nemokumo administratorei turto, kuris pagal viešai skelbiamus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m., yra nurodytas bendrovės balanse. Nors apeliantas teigia, kad bendrovė turto neturi, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių dokumentų ir (ar) paaiškinimų nei nemokumo administratorei, nei teismui nepateikė.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorė prašyme skirti apeliantui baudą ir atsiliepime dėl baudos panaikinimo nurodė, kokių konkrečių dokumentų trūksta (pvz., bendrovės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai, kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės turtą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu, dokumentų, susijusių su dingusia didelės vertės medicinos įranga). Apeliantas prašyme panaikinti paskirtą baudą ir atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių paaiškinimų ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad nemokumo administratorei perduoti visi bendrovės dokumentai, bet šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė objektyvių duomenų.

25. Apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti sveikatos duomenys nesudaro pagrindo padaryti išvados, jog nuo 2021 m. vasario 21 d. (nedarbingumo pabaigos) iki 2021 m. gegužės 11 d. (nutarties skirti baudą priėmimo), jis dėl sveikatos būklės negalėjo nemokumo administratorei perduoti bendrovės dokumentų ir turto. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nemokumo administratorė atsižvelgė į tai, jog apeliantas dėl ligos buvo hospitalizuotas, vėliau operuotas, taip pat į reabilitacijos, nedarbingumo laikotarpį, ir prašymą skirti baudą teismui pateikė tik 2022 m. kovo 21 d., praėjus beveik vienam mėnesiui po nedarbingumo ir beveik keturiems mėnesiams nuo bankroto pradžios. Taigi, apeliantui jokios teisinės pasekmės dėl teismo įpareigojimo nevykdymo ligos laikotarpiu nekilo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad nemokumo administratorė piktnaudžiauja savo padėtimi ir procesinėmis teisėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nemokumo administratorė, vykdydama jai nemokumo procese tenkančias pareigas, su apeliantu bendradarbiavo, atsižvelgė į apelianto sveikatos būklę ir siekė, jog apeliantas įvykdytų gera valia teismo įpareigojimą.

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, visapusiškai ir objektyviai įvertino ginčui reikšmingų aplinkybių visumą bei pagrįstai nepanaikino apeliantui paskirtos baudos už visų likviduojamos dėl bankroto bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei. Apelianto vengimas perduoti nemokumo administratorei visus juridinio asmens dokumentus ir turtą trukdo nemokumo administratorei veiksmingai vykdyti bankroto procedūras.

28. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų dėl jam paskirtos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė teisinių pagrindų mažinti paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei yra mažesnis už baudos dydžio vidurkį.

29. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė