Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. iš kaltinimo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. D. T. iš kaltinimo pagal 2000 m. LR BK 266 str. išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. T. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, t.y. 2002 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytu laiku, E. V. pasiūlius siuntinio gavimui panaudoti UAB „Lagestus“, esančios Antakalnio g. 38-15, Vilniuje, duomenis, D. T. bute, esančiame Vienuolio g. 12-34, Vilniuje, panaudodamas nešiojamą kompiuterį „Hewlett Packard Omni Book 4150“, serijinis Nr. TW 010000792, elektroniniu paštu interneto svetainės parduotuvėje, kurios adresas „http: //www.de-sjemaan.nl“, Olandijoje, neturėdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, užsakė grybų, turinčių psichotropinių medžiagų, ir to pasekoje, šios psichotropinės medžiagos oro paštu 2002-09-23 AB „Lietuvos Avialinijos“ reisu Amsterdamas – Vilnius NR. TE 461, buvo neteisėtai pergabentos per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną. Po to, E. V. 2002-09-30 atėjus pranešimui apie gautą siuntinį, pastarasis apie tai informavo D. T. ir jo paliepimu, E. V. 2002-09-30, apie 17.00 val., panaudodamas suklastotą UAB „Lagestus“ įgaliojimą, Vilniaus m. pašto skyriuje, esančiame Antakalnio g. 50, Vilniuje, atsiėmė gautą siuntinį, kuriame buvo 240.02 g sausų, džiovintų Psilocybe cubensis ( Earle) Singer, glotniavaisių genties grybų, kurių sudėtyje rasta psichotropinė medžiaga - psilocibinas, kurios bendra masė yra 0.779 g.

D. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė pirmos kategorijos narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), t.y., kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir laiko iki 2002-10-01 d. 11.40 val., nuomojame bute, adresu Vienuolio g. 12-34, Vilniuje, neteisėtai laikė šešis plastikinius buteliukus su užrašais: „Elipse“, kuriame buvo dvi kapsulės, „The Force“, kuriame buvo dvi kapsulės, „Voyager“, kuriame buvo viena kapsulė, „Stimuliator“, kuriame buvo dvi kapsulės, „Kryptonite“, kuriame buvo trys kapsulės, „Horn e“, kuriame buvo viena kapsulė bei plastikinį maišelį su užrašu „Fast Forward“, kuriame buvo dvi kapsulės, viso trylika kapsulių, kuriose rastas nenustatytas kiekis veikliosios medžiagos efedrino, kuris yra priskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų sąrašui, t.y iki atliktos kratos metu, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado ir paėmė minėtas trylika kapsulių, kuriose rasta veikliosios medžiagos efedrino – 0.351 g., kuris yra priskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų sąrašui.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas abejonėmis, kurių, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko, todėl pagal nekaltumo prezumpcijos principą, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Liudytojo E. V. parodymai yra nenuoseklūs, jų iš esmės nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl D. T. iš jam pareikšto kaltinimo, numatyto 1961 m. LR BK 312 str. 2 d., išteisintas, nenustačius, jog pastarasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. D. T. iš kaltinimo, numatyto 2000 m. LR BK 266 str. taip pat išteisintas, nesant šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko, t. y. jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis D. T. atžvilgiu turi būti naikinamas ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis, nes teismas dėl kontrabandos D. T. išteisino nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog liudytojo E. V. parodymai apie siuntinio priklausomybę D. T. turėtų būti vertinami kritiškai. Nors liudytojas E. V. pats sumokėjo pinigus, suklastojo įgaliojimą ir atsiėmė siuntinį, anaiptol nereiškia, kad būtent E. V. padarė kontrabandą. Be to, dalis E. V. atliktų veiksmų susiję su siuntinio atsiėmimu padaryti jau po kontrabandos. Pasak apelianto, nėra pagrindo netikėti E. V. parodymais, nes jie nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės.

Skunde nurodo, kad, nors liudytojų A. M. , D. B. ir A. Š. parodymai nebuvo labai nuoseklūs, tačiau jokio pagrindo abejoti minimų liudytojų parodymais nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad siuntinys priklausė D. T. , o ne E. V. patvirtina tai, kad po to, kai E. V. atsiėmė siuntinį, būtent D. T. 17.32 val. pirmas skambino E. V. .

D. T. kaltę dėl padaryto nusikaltimo patvirtina 2003-12-31 ekspertizės akto Nr.11-4025 išvados, kuriose nustatyta, kad D. T. priklausančio kompiuterio standžiajame diske yra informacija, kurioje minimos psichotropinės medžiagos. Be to, šiame elektroniniame laiške yra būtent ta pati informacija ir nurodyta ta pati sąskaita Nr.1616359, POST BANK, kaip ir mokėjimo pavedime už siuntinį. Todėl, būtent D. T. turėjo reikiamą informaciją, kur galima gauti grybų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, žinojo sąskaitą, į kurią vėliau ir buvo pervesti pinigai. Minėto elektroninio laiško negalėjo surašyti E. V. , kadangi D. T. priklausantis nešiojamas kompiuteris buvo būtent pas pastarąjį, kuris tuo metu buvo Šveicarijoje.

Nurodo, kad, nors teismas abejoja kaip įrodymu dėl kratos metu pas D. T. bute, esančiame Vienuolio g. 12-34, Vilniuje rasto lapelio su UAB "Lagestus" adresu ir telefonu, tačiau tiek kratos protokolas, tiek D. T. , tiek kiti kratoje dalyvavę asmenys savo parašais patvirtino, kad toks lapelis buvo (t.1, b.l.79-80). Apelianto manymu, atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, kitus E. V. veiksmus bei duomenis, nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtą lapelį D. T. bute būtų galėjęs padėti E. V. dar prieš jo sulaikymą.

Apeliantas skunde nurodo, kad epizode dėl neteisėto pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo D. T. teismas pagal LR BK 266 str. išteisino nepagrįstai. Teismas neteisingai pritaikė LR Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontroles 1999 06 01 įstatymo 1 str. 3 d. nuostatas, nes, pasak apelianto, šis įstatymas, kaip numatyta jo 1 str. 3 p., taikomas ir gaminiams, kuriuose esantys pirmtakai (prekursoriai) gali būti išskirti ir panaudoti neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Specialisto A. Žebrausko 2002-10-17 ekspertizės akto Nr.6683 išvados tik patvirtina, kad, pateiktose tyrimui trylikoje minėtų kapsulių rasta veikliųjų medžiagų - efedrino ir kofeino, iš kurių efedrinas yra priskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų sąrašui (t.l, b.l. 83-84), be to, pas D. T. kratos metu rastų augalinės kilmės medžiagų sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) - efedrinas - gali būti panaudotas narkotinių medžiagų gamybai. Tai, kad D. T. kreipėsi į vaistų kontrolės tarnybą prie LR SAM, leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, kad minimoms pas jį buvusioms medžiagoms reikalingas leidimas, kurio, kaip pripažįsta pats D. T. , jis neturėjo. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismo išvada, kad D. T. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsta ir klaidinga.

Prašo Vilniaus apygardos teismo 2005-02-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti D. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 312 str. 2 d. (1961 m. įstatymo redakcija) ir 266 str., ir nuteisti: pagal LR BK 312 str. 2 d. (1961 m. įstatymo redakcija) - 3 metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 266 str. - 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 ir 5 d.d., paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 metus laisvės atėmimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis D. T. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas, o D. T. išteisino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitą rašytinę bylos medžiagą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. rugsėjo mėn. 23 d. Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste rastų 240,02 g. sausų, džiovintų grybų sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – psilocibinas, kurios bendra masė yra 0,779 g (t.1, b. 1. 29). Botanikos institutui atlikus jiems pateiktų džiovintų grybų vaisiakūnių mikroskopinę analizę, identifikuota Psilocybe cubensis (Earle) Singer, glotniagalvių genties grybų rūšis, kuri natūraliomis sąlygomis Lietuvoje neauga (t.1, b.1. 71). Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 05 30 įsakymą Nr. 297, psilocibinas ir grybai savo sudėtyje turintys psilocibino, yra įtraukti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kurioms įvežti ar išvežti yra reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos leidimas (t.1, b.1. 33 - 53, 71). Iš kratos protokolo matyti, kad pas D. T. bute, esančiame Vienuolio g. 12 - 34, Vilniuje, buvo rastas ir paimtas kompiuteris, lapelis su UAB "Lagestus" adresu ir telefonu, D. T. LR piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas (t.1, b. 1. 78-80, 215-219). Atlikus kompiuterinę ekspertizę nustatyta, kad tiriamojo kompiuterio standžiajame diske yra minimos psichotropinės medžiagos, o to paties kompiuterio standžiojo disko kataloge, kuriame saugomos taikomosios programos MS Outlook Express, skirtos darbui su elektroniniu paštu, yra elektroninis laiškas, kurio turinyje yra 50 gramų Stropharia Cubensis - Mexican grybų užsakymo patvirtinimas. Patikrinus atgaliniame adrese nurodytą serverio domeninį vardą nustatyta, kad jame nurodyta Olandijoje esanti elektroninė parduotuvė, prekiaujanti psichotropinėmis medžiagomis. Be to, laisvojo disko srityse, klasteryje 214877 yra atidaryto WEB elektroninio pašto puslapio fragmentas, kuriame yra gautų elektroninių laiškų antraščių sąrašas. Dviejų laiškų antraštės – „Re : Psilocybe Cubencis“ turi grybų, turinčių psichotropinių savybių pavadinimus. Iš byloje esančio asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, sąrašo matyti, kad kaltinamasis D. T. laikotarpyje nuo 2001 10 22 iki 2002 06 18 buvo išvykęs iš Lietuvos (t.1, b.1. 203). Iš VĮ Lietuvos pašto filialo pateiktų duomenų matyti, kad siuntinį iš Nyderlandų adresuotą UAB "Lagestus", pateikus suklastotą įgaliojimą ir pranešimą 2002 09 30 d. pasiėmė liudytojas E. V. ( t.1, b.I. 243 - 246). Iš likviduojamo banko " Kredyt Bank" pateiktų teismui duomenų, 2002 09 į prašymą atlikti tarptautinio mokėjimo pavedimą į Nyderlandus užpildė ir pinigus 368, 75 EUR (1275,76 lt) sumoje, kaip avansinį apmokėjimą, taipogi įnešė E. V. (t. 3, b. 1. 13 - 26). Iš byloje esančių mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizės 2002 09 30 tarp E. V. naudojamo abonento Nr. 8-685-24572 ir D. T. naudojamo abonento Nr. 8-613-57675 buvo užfiksuoti aštuoni skambučiai (t.1, b.I. 132-157).

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos bylos aplinkybės rodo, jog objektyvių ir neginčijamų įrodymų tam, kad šias nusikalstamas veikas padarė D. T. , nepakanka. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 09 11 prašymą atlikti tarptautinio mokėjimo pavedimą į Nyderlandus savo ranka užpildė ir avansinį apmokėjimą už užsakytą siuntą - 368,75 EUR (1275,76 Lt) sumoje per banką „Kredyt Bank“ pavedimo forma, įnešė liudytojas E. V. . Kontrabandinis grybų, turinčių savyje psichotropinių medžiagų - psilocibino siuntinys iš Nyderlandų buvo gautas 2002 09 23 UAB „Lagestus“, įsikūrusios liudytojo E. V. tėvo firmos „Akvameda“ ofiso adresu, esančio Antakalnio g. 38-15, Vilniuje, vardu. Bylos medžiaga įrodyta, kad šis adresas, bei gaunamos UAB „Lagestus“ korespondencijos aplinkybės buvo žinomos tik liudytojui E. V. . Iš liudytojos N. D. parodymų matyti, kad E. V. buvo firmos „Akvameda“ akcininkas, todėl gana dažnai lankydavosi ofise. Iš liudytojų E. V. , A. M. , D. B. ir A. Š. parodymų matyti, kad 2002 09 30 atėjus pranešimui apie UAB „Lagestus“ vardu gautą siuntą iš Nyderlandų, E. V. šios siuntos pasiimti ėjo net du kartus: apie 16.00 val. ir 17.00 val. Pirmuoju atveju E. V. pagal pateikus dokumentus pašto darbuotojai siuntinio neatidavė, nes šis neturėjo bendrovės, kuriai buvo adresuotas siuntinys, įgaliojimo. Todėl E. V. grįžo į ofisą, kur kompiuteriu surašė ir tėvo firmos antspaudu suklastojo įgaliojimą UAB „Lagestus“ vardu ir vėlgi atėjęs į pašto skyrių bei pateikęs šį įgaliojimą, siuntinį atsiėmė. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. T. žinojo, ar būtų aptaręs siuntimo paėmimo aplinkybes, tokiu būdu, nurodęs E. V. suklastoti minėtą įgaliojimą. Apie tai, kad jo pasiimta siunta priklauso D. T. , pastarasis, kaip matyti iš liudytojų A. M. ir A. Š. parodymų, pradėjo aiškinti tik tada, kai pareigūnai jam paaiškino apie gauto siuntinio turinį. Akivaizdu, kad nustatytos ir anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog visus veiksmus, t. y. nuo avansinio apmokėjimo už kontrabandinį grybų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų - psilocibino, siuntinį iki šio siuntinio atsiėmimo atliko E. V. . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino E. V. parodymus apie minėto siuntinio priklausomybę D. T. . Iš liudytojo E. V. parodymų taipogi matyti, D. T. neva jam pasiūlė 1000 Lt užmokestį vien tik už siuntinio iš pašto skyriaus atsiėmimą. Tačiau, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad šiuo atveju E. V. atliko kur kas daugiau: D. T. paprašius adreso, jis davė UAB „Lagestus“ adresą, be to, jam jokių įtarimų nesukėlė, kai banke su juo buvęs D. T. , pats savo ranka nepildė prašymo atlikti tarptautinį mokėjimo pavedimą ir pinigų už siuntinį neįnešinėjo. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, D. T. , priešingai nei teigė E. V. , turėjo savo asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, kad D. T. pastarajam siūlė minėtą pinigų sumą vien tik už siuntinio atsiėmimą, nėra. Esant šioms aplinkybėms, E. V. teigimas, jog pavedimą pildė savo ranka, nes neva D. T. neturėjo asmens dokumento, bei pastarasis už siuntinio atsiėmimą neva siūlė pinigų, nepagrįstas.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog 2002 09 11, kaip rodo byloje esančių mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, iš liudytojo E. V. naudojamo abonento Nr. 8 - 685 - 24572 buvo užfiksuoti aštuoni skambučiai (9:32, 10:35, 11:03, 12:36, 12:44, 13:48, 16:11 ir 22:14) į D. T. naudojamo abonento numerį 8 - 613 - 57675 ir vienas išeinantis skambutis 13:01 val. iš D. T. abonento numerio į E. V. naudojamo abonento numerį, nors pokalbis tarp jų šiuo atveju ir neįvyko. Šios aplinkybės leidžia abejoti E. V. nurodytomis aplinkybėmis, jog tą dieną, šiam atliekant banke avansinį apmokėjimą, D. T. buvo kartu su juo (t. 1, b.1. 139, 155).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad D. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neįrodo ir kratos pas D. T. bute, esančiame Vienuolio g. 12 - 34, Vilniuje, rastas lapelis su UAB „Legestus“ adresu ir telefonu. Iš bylos medžiagos matyti, jog šis lapelis, kaip daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti nebuvo apžiūrėtas, prie bylos medžiagos neprijungtas. Liudytojo E. V. ir D. T. parodymai šioje vietoje yra prieštaringi, o E. V. – ir nenuoseklūs. Pirminėje apklausoje įtariamuoju E. V. parodė, jog UAB "Lagestus" adresą jis D. T. pasakė žodžiu, po jau tvirtino, kad šios bendrovės duomenis, kaltinamojo prašymu, jis užrašė ant mažo lapelio (t.1, b.l. 174 - 176). Nors D. T. ir E. V. iš esmės pripažįsta apie tokio lapelio buvimą, tačiau baudžiamojoje byloje šio lapelio nėra, todėl kategoriškai teigti apie jo turinį negalima. Esant tokioms aplinkybėms, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas abejotinais įrodymais, kurių byloje net išvis nėra, todėl tokie įrodymai gali būti vertinami tik visumoje su kitais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančias mobiliojo ryšio telefonų išklotines, pagrįstai konstatavo, kad iki siuntinio paėmimo iš pašto skyriaus ir E. V. sulaikymo, pastarasis telefonu bendravo ne tik su D. T. , bet ir kitais abonentais. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo ištirtos, nors po E. V. ir D. Teliuchino pokalbių nuo 14:26:55 val. iki 17.00 val., per kurį liudytojas E. V. du kartus lankėsi pašto skyriuje, suklastojo įgaliojimą ir jį pateikęs, iš minėto pašto skyriaus siuntą atsiėmė. Kaip matyti, nurodytu laikotarpiu jokių pokalbių telefonu tarp E. V. ir D. T. užfiksuota nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po siuntinio atsiėmimo 17.32.56 val. D. T. iš tikrųjų pirmas paskambino E. V. , tačiau pokalbis neįvyko, todėl spręsti apie neva išteisintojo suinteresuotumą siuntiniu nėra pagrindo (t.1,b.l.157). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai įvertino liudytojų A. M. , D. B. ir A. Š. parodymus, kurie buvo nenuoseklūs, todėl įvertino kritiškai, teisingai. Minėtų liudytojų parodymų nenuoseklumo faktą iš dalies pripažįsta ir prokuroras apeliaciniame skunde. Liudytojai E. V. , A. Š. ir D. B. nurodė, kad siuntinio muliažą ant automobilio galinės sėdynės padėjo būtent D. T. . Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti liudytojai šią svarbią aplinkybę prisiminė tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, todėl akivaizdu, kad jie suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie palankūs kaltintojo pusei. Tuo tarpu iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad D. T. siuntinio iš E. V. nepaėmė ir išlipo iš automobilio, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės taipogi neįrodo, kad siuntinys priklausė D. T. . Aukščiau aptarti įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad pareigūnų veiksmai po to, kai E. V. atsiėmė siuntinį iš pašto skyriaus, D. T. atžvilgiu gali būti įvertinti kaip provokacinio pobūdžio, nes E. V. tolimesnius veiksmus atliko būtent jų iniciatyva ir nurodymu.

D. T. kaltės neįrodo ir kompiuterio standžiajame diske rastas elektroninis laiškas su 250 g Stropharia Cubensis - Mexsican grybų užsakymo patvirtinimu, bei be datų dviejų laiškų antraštės - "Re: Psilocybe Cubensis", susijusios su grybų, turinčių psichotropinių savybių pavadinimais. Ekspertas V. K. nerado duomenų, jog elektroniniu paštu interneto svetainės parduotuvėje, grybus, kurie savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, būtų užsakęs būtent D. T. (t.1, b.l. 96-124). Minėtos aplinkybės tik patvirtiną patį faktą, jog D. T. per savo kompiuterį elektroniniu paštu kontaktavo su paminėta firma, tačiau nepaneigia pastarojo argumentų dėl galimybės atidaryti internetinę parduotuvę (t.3, b.l.49-50). Turimais operatyviniais duomenimis taip pat nėra pagrindo teigti, kad būtent D. T. padarė (arba organizavo) kontrabandą. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. priklausantis ar UAB „Lagestus“ esantis kompiuteris dėl įrašų kietajame diske nebuvo tirti. Šios aplinkybės kelia rimtas abejones ikiteisminio tyrimo veiksmų visapusiškumu ir objektyvumu. Prokuroras nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu jokių naujų įrodymų nepateikė, bylos grąžinti tyrimui papildyti neprašė (BPK 254 str. 3 d.). Byloje surinkti atskiri įrodymai negali būti vertinami atskirai nuo faktinių bylos aplinkybių visumos. Todėl teisėjų kolegija įvertino tik tuos įrodymus, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. T. išteisinimo iš nusikalstamos veikos, numatytos 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 266 str. dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropiniu medžiagų pirmtakais ( prekursoriais).

Iš D. T. parodymų matyti, kad 2000 metais internete rado informaciją apie maisto papildus, todėl norėdamas pradėti savo verslą, dėl informacijos apie šiuos maisto papildus suteikimo kreipėsi į Olandijos firmą "Syrius Smart". Ji atsiuntė jam pavyzdžius su katalogu, kuriame buvo nurodytos medžiagų sudėtinės dalys ir jų aprašymai. Jis, norėdamas savo verslą įforminti teisiškai, žodžiu kreipėsi į maisto prekių registracijos bei į LR SAM atitinkamas tarnybas. Tačiau tam, kad gauti leidimą, reikėjo atlikti šių pavyzdžių tyrimą, o jis neturėjo pinigų, viskas taip ir liko. Tai, kad šių kapsulių sudėtyse esantis efedrinas yra priskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakams, teigia, nežinojęs ir kad tai yra nelegalu nepagalvojęs.

Kaip matyti iš bylos medžiagos D. T. iniciatyva, poėmio metu, buvo paimtos ir prie bylos prijungtos maisto papildų katalogo kopijos su medžiagų, kurios buvo rastos ir paimtos kratos pas D. T. bute metu, aprašymais apie jų poveikį ir sudėtines dalis (t.1, b.l. 257 - 269). Pagal LR Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės 1999 06 01 įstatymo Nr. VIII - 1207, 2 str. narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) yra cheminės medžiagos, šių medžiagų druskos ar jų mišiniai, dažniausiai naudojami neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Pagal to paties įstatymo 1 str. 3 d. nuostatą, nurodomas įstatymas netaikomas gaminiams, kuriuose esantys pirmtakai (prekursoriai) negali būti išskirti ir panaudoti neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, D. T. bute, esančiame Vienuolio g. 12 - 34, Vilniuje, laikė ne pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, šiuo atveju - efedriną, o tik gaminį, t.y. kapsules, kurių sudėtyse, pasak eksperto A. Žebrausko, buvo labai mažas kiekis - 0,351 g. bendros masės, augalinės kilmės efedrino. Specialistas A. Žebrauskas apklaustas apeliacinio proceso metu paaiškino, kad iš tokio efedrino kiekio galima pagaminti labai mažai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau tam reikia specialios įrangos ir ekonomiškai nebūtų naudinga. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad D. T. namuose būtų rasta bet kokia įranga narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti arba išteisintasis būtų siekęs tokias medžiagas gaminti. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 266 str. atsiranda tik už neteisėtą pirmos kategorijos narkotikų ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo“ 17 p. nurodyta, kad tokių medžiagų gaminimas, laikymas, gabenimas, platinimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos arba prekursoriai, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis...“. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog D. T. suvokė, jog įgytų kapsulių sudėtyje esantis prekursorius (efedrinas) priskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakams. Tai, kad D. T. kreipėsi į maisto prekių registracijos, bei LR SAM atitinkamas tarnybas dėl leidimo užsiimti maisto papildų prekyba, neįrodo tiesioginės tyčios jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Priešingai, išteisintojo nurodytos aplinkybės tik patvirtina jo argumentus dėl siekio užsiimti legalia prekyba maisto papildais. Šiuos išteisintojo argumentus iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, jog kratos metu išimtų kapsulių milteliuose taip pat buvo rasta vitaminų E ir A mišiniai (t.1, b.l.83-84).

Nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtas efedrino kiekis negali būti panaudotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, bet ir apskritai, namų sąlygomis negali būti skirtas iš gaminio sudėties, tačiau tai nekeičia D. T. išteisinimo pagrindo, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo ribose nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.