Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. (J.) P., jo atstovei advokato padėjėjai Eglei Masytei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) atstovui - vyriausiam tyrėjui V. B. (V. B.), veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), įgaliotos atstovės advokato padėjėjos Eglės Masytės (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27273-2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2022 m. spalio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_P-2276-2022 už tai, kad jis 2022 m. spalio 11 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas krovinio vežėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepasirūpino, kad jo įmonės valdomoje transporto priemonėje būtų tinkamai naudojama tvirtinimo įranga, kaip tai numatyta 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų (toliau – Įsakymo) 10.1 punkte, t. y. neužtikrino, kad įmonės transporto priemonė turėtų specialiai tokiems kroviniams uždengti skirtas priemones ir, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis vairuotojas J. S., vairuodamas N3G kategorijos motorinę transporto priemonę F.X.MEILLER valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja veždamas birų krovinį laikytųsi Įsakymo 34 punkte numatytų reikalavimų, dėl ko birus krovinys galėjo išbyrėti ir tokiu būdu kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimus (b. l. 15-18). Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2022 m. gruodžio 5 d. priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-27273-2022 (toliau – Nutarimas), kuriuo J. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 200 Eur bauda (b. l. 11-13).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P., atstovaujamas advokato padėjėjos E. Masytės, nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Paaiškina, jog pagal teisinį reguliavimą matyti, kad administracinė atsakomybė gali kilti tik už biraus krovinio neuždengimą ir, kad joks teisės aktas nenumato pareigos visais atvejais uždengti krovinį, kadangi tokia pareiga yra siejama su krovinio tipu. Šiuo atveju neegzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis – Nutarimo priėmimo metu neegzistavo galutinis sprendimas dėl vairuotojo atsakomybės, be to, vežtas krovinys nėra birus. Pirma, viešojo administravimo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų – sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai. Nutarime pateikta argumentacija grindžiama prielaidomis, t. y. teigiama, kad krovinys neva galėjo dulkėti, tačiau krovinio dulkėjimo faktas nenustatytas. Antra, J. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad: krovinys yra birus, birus krovinys neuždengtas ir dėl to, kad birus krovinys neuždengtas gali iškristi, teršti kelią ir aplinką. Nagrinėjamu atveju Nutarimas surašytas už neegzistuojantį reikalavimą uždengti nebirų krovinį, tačiau ir nepateikus jokio vertinimo ar pagrindimo, kodėl vežama krovinys neatitiko KET 208 punkto ir Įsakymo 34 punkto reikalavimų. Policijos pareigūnai neatliko jokios krovinio pažiūros, o vadovavosi prielaida ir spėjimu, kad krovinys yra birus. Paaiškina, kad sunkvežimiu buvo vežama betono skalda nedidelį atstumą (nurodomas), kuri buvo pakrauta į savivartį. Pakraunama skalda į savivarčius yra nuolat ir gausiai laistoma vandeniu, siekiant panaikinti bet kokią tikimybę sukelti dulkes, todėl vežama skalda yra drėgna ir vežama neuždengta nedulka. Akivaizdu, kad J. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl teisena buvo pradėta nepagrįstai ir neteisėtai. Nei ANK, nei KET, nei Įsakyme nėra įtvirtinto reikalavimo, jog vežamas nebirus krovinys privalo būti uždengtas, todėl akivaizdu, kad už tokius veiksmus administracinės atsakomybės negali būti (b. l. 2-6).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, jog jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra darbuotojo, kuris būtų atsakingas už krovinio vežimo kontrolę. Jis, kaip direktorius, paaiškinęs vairuotojams, jog krovinio negalima krauti su kaupu, tai yra, virš bortų, kad jis neišbyrėtų, o nagrinėjamu atveju, vairuotojas J. S. tokio jo nurodymo laikėsi, kas matyti iš teismo posėdžio metu ištirtų nuotraukų, be to, vežtas krovinys nelaikytinas biriu, nes yra sulaistytas vandeniu, kas taip pat matyti iš fotonuotraukų - transporto priemonės priekabos šonai yra apibėgę vandeniu. Malant nugriautus namus daroma skalda, gali pasitaikyti lentų gabalų, plytų, tačiau kadangi krovinys vežamas nedidelį atstumą, sulaistytas nespėjo išdžiūti, taigi išbyrėti negalėjo. Nuvežtas į pristatymo vietą, krovinys išpilamas atidarius priekabos bortą, transporto premonė yra savivartis. Kaip nurodyta pareigūno tarnybiniame pranešime, kuris pagarsintas teismo posėdžio metu, jis kalbėjo telefonu su jo įmonės vairuotoją sustabdžiusiu policijos pareigūnu ir, kaip pats buvęs pareigūnas, paaiškino, jog KET reikalavimų nepažeidžia. Be to, ANK 451 straipsnio 1 dalyje yra numatyta alternatyva bausti vadovą, ar ne. Jo manymu, nusižengimo nepadarė, nagrinėjamo įvykio metu nustatytos aplinkybės teisiškai kvalifikuotos neteisingai. Prašo teismo nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad tenkinti skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju J. P. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį, pažeidus Įsakymo 10.1 ir 34 punktų reikalavimus, nustatančius krovinio vežėjo įpareigojimus ir veiksmus, kad visais atvejais kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti. Institucijos priimtame Nutarime, J. P., kaip juridinio asmens vadovui, inkriminuoti KET 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie reglamentuoja krovinių vežimą. J. P., kaip įmonės vadovas, turėjo jam teisės aktais pavestą pareigą organizuoti krovinio išdėstymą ir (ar) pritvirtinimą bei uždengimą bei jį sukontroliuoti taip, kad būtų laikomasi Įsakyme krovinio vežėjui tenkančių įsipareigojimų. Institucijos nuomone, Nutarimas priimtas išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu, tarnybiniu pranešimu ir administracinį nusižengimą fiksuojančiomis nuotraukomis. Tai, kad J. P. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimą, todėl skunde išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 32-34).

Institucijos atstovas palaikė atsiliepime teismui pateiktą poziciją ir prašė skundo netenkinti, nesant faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27273-2022.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-pjo veiklos skyriaus tyrėjo I. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 16.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas sunkiasvoris automobilis valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbule matėsi pripiltas tamsios spalvos birus krovinys ir, kuris nebuvo uždengtas, todėl automobiliui važiuojant per kelio nelygumus iš kėbulo galėjo išbirti dalis minėto krovinio ir apgadinti kitas transporto priemones ar net sukelti eismo įvykį. Kadangi toks krovinio gabenimas kėlė grėsmę eismo saugumui, automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairavo J. S., kuris paaiškino, kad supranta, jog pažeidžia įstatymą ir gailisi dėl tokio savo vairavimo, nurodė, kad įmonės direktorius tiesiog neaprūpina jo vairuojamo automobilio specialiai tokius krovinius skirtu uždengti tentu. Bendraujant su vairuotoju jam paskambino direktorius, kuris paprašė įjungti telefono garsiakalbį, kad galėtų pareigūnui išdėstyti savo nuomonę dėl pažeidimo. Prisistačius išgirdo, kaip susierzinęs asmuo pradėjo aiškinti, kad jis neturi teisės stabdyti jo įmonės valdomos transporto priemonės ir, kad sunkvežimiai tokiu būdu veža birius krovinius, nieko nepažeidžia. Taip pat nurodė, kad yra laimėjęs teismą prieš policiją ir apie tai siuntė pranešimą Lietuvos kelių policijos tarnybai. Paprašius pasakyti laimėto bylos numerį, kad galėtų paskaityti teismo nutartį, vyriškis atsakė, kad neatsimena. Paaiškino asmeniui, kad vairuotojui surašys administracinio nusižengimo protokolą, nes jis padarė nusižengimą. Nuėjus į tarnybinį automobilį pildyti administracinį nusižengimą registre, priėjęs vairuotojas padavė atspausdintą raštą su kreipimusi į Lietuvos kelių policijos tarnybą, kuriame buvo išdėstyta, jog policija neturi teisės traukti administracinėn atsakomybėn vairuotojus dėl to, kad jie veža birius neuždengtus krovinius, nes KET niekur apie tai nepasisakyta. Paaiškino vairuotojui, kad yra kiti teisės aktai, kurie numato krovinių vežimo taisykles ir juos nurodys administracinio nusižengimo protokole, kuriuos vairuotojas galės pasiskaityti. Iš vairuotojo pasakojimo ir paties direktoriaus išdėstytos nuomonės, padarė išvadą, kad įmonės direktorius, vadovaudamasis savo klaidinga nuomone, nesirūpina, jog įmonės automobilis savo komplektacijoje turėtų biriems kroviniams uždengti reikalingo tento, todėl nusprendė surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 415 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. P., kuriam priklauso minėtas automobilis (b. l. 19-20).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. S. registruotus administracinius nusižengimus, matyti, kad jis už pažeidimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu (b. l. 40-44).

Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas bylai reikšmingu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemone F.X.MEILLER valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama įmonės vairuotojo J. S., vežamas neuždengtas krovinys (CD, 1 vnt. prie bylos viršelio).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą.

KET 208.4 ir 208.5 punktai nustato, kad krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

Įsakymo 10.1 punktas nustato krovinio vežėjo ir (ar) vairuotojo įpareigojimus ir (arba) veiksmus – patikrinti krovinio vežimui tinkamą transporto priemonę, užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama naudoti.

Įsakymo 34 punktas nustato, kad palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai –jie turi būti uždengti.

Skunde neginčijama aplinkybė, jog Institucijos nutarime nurodytą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu buvo vežama skalda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. nesutinka, kad vandeniu sulaistyta skalda yra birus krovinys, kuris galėjo vežamas išbyrėti ir sukelti grėsmę eismo saugumui. Paaiškino, kad atvežus krovinį į pristatymo vietą, priekabos bortas atidaromas ir krovinys išpilamas. Išklausius J. P. paaiškinimus, ištyrus byloje esančias (CD) fotonuotraukas sutiktina su J. P., kad krovinio sulaistymas vandeniu užtikrina, kad jis nedulkėtų, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad vežtas krovinys – skalda, be kita ko, su ant viršaus besimėtančiais lentgaliais ir stambesniais plytgaliais, nėra birus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. nurodė, jog Institucija neįrodė, jog vežamas krovinys kokiu nors būdu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas pastebi, jog ANK 459 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra ne materiali, o formali, taigi atsakomybei pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį kilti nebūtini tokie padariniai, kaip padaryta žala eismo dalyvių sveikatai, turtui ir pan. J. P. paaiškinimai nepaneigia Nutarime nurodytų aplinkybių dėl vežto biraus krovinio, kuris buvo neuždengtas ir atsiradus kliūčiai kelyje, būtinybei staiga sustabdyti transporto priemonę, galėjo išbyrėti, nes buvo neuždengtas, kaip to reikalauja Įsakymo 34 punktas, taigi kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko buvo pažeisti KET 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. nesutinka su jo, kaip juridinio asmens nubaudimu, teismo posėdžio metu tvirtino, kad už pažeidimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, atsakingas vairuotojas, kuris jau yra nubaustas, kaip paaiškėjo jau po skundo padavimo, todėl jis, kaip direktorius, nebūtinai turi būti baudžiamas, teisės normoje numatyta galimybė, o ne imperatyvas bausti įmonės vadovą. Teismas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais nesutinka.

Kaip teismo posėdyje paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P., įmonėje nėra darbuotojo, kuris būtų paskirtas kontroliuoti, kad krovinių vežimas vyktų, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Jis pats, kaip įmonės vadovas, užtikrino, kad krovinio vežimas vyktų nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Paaiškino, jog transporto priemonė, kuria nagrinėjamo įvykio metu jo vadovaujamos įmonės vairuotojas J. S. vežė skaldą, nebuvo aprūpinta jokiomis priemonėmis kroviniui uždengti, nes jo manymu, krovinys buvo laistomas, todėl nedulkėjo, be to, vairuotojas laikėsi jo nurodymo nekrauti priekabos su kaupu, kuris galėtų byrėti, taigi jokia grėsmė eismo saugumui nebuvo sukelta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. S. registruotus administracinius nusižengimus, nustatyta, kad jis už pažeidimą, nustatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu (b. l. 40). Vis tik pažymėtina, vairuotojo, kaip vieno iš ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų, nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto (šiuo atveju – juridinio asmens vadovo) administracinės atsakomybės. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjo I. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad bendraujant su vairuotoju J. S. užfiksuoto pažeidimo metu, jis paaiškino, jog supranta, kad pažeidžia įstatymų reikalavimus ir nurodė, kad direktorius neaprūpina automobilio tentu, be to, bendraujant su vairuotoju paskambino direktorius, kuris per garsiakalbį paaiškino, kad įstatymų taip vežant krovinį nepažeidžia (b. l. 19-20). Teismo posėdžio metu J. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Teisme išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, nustatyta, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. nuomone, jis organizavo krovinio vežimą tinkamai, tačiau darytina išvada, jog šiuo atveju vadovas nesiėmė priemonių, kad jo įmonės transporto priemonė turėtų specialiai biriems kroviniams uždengti skirtas priemones, kaip tai numatyta Įsakymo 10.1 punkte, ir kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis vairuotojas J. S. veždamas birų krovinį laikytųsi Įsakymo 34 punkte numatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, pagal 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Teismas neturi pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. argumentams, kad šiuo atveju dėl inkriminuoto pažeidimo nėra nustatyta administracinio nusižengimo subjekto – juridinio asmens vadovo, kaltė.

ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda nuo vieno iki trijų šimtų eurų.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

J. P. skundžiamu nutarimu skirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, vertintina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27273-2022 J. P. paskirtą ANK 459 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27273-2022 priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22185299223 nepakeistą ir J. P. atstovės advokato padėjėjos Eglės Masytės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.