- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1504-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15855-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjams A. K., R. K., T. Ž., kriminaliniam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir pseudoteisėjams A. A., G. K., R. N., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjams J. V., R. K., A. P., R. M., V. P. dėl kriminalinės Lietuvos teismų institucijų pseudoteisėjų rimtais protiniais sveikatos sutrikimais vykdomos teisės į veiksmingą teisinę gynybą padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos teismų institucijų pseudoteisėjų rimtais protiniais sveikatos sutrikimais vykdomo teisės į veiksmingą teisinę gynybą padarytos žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinį adresavo neegzistuojančiai institucijai, todėl pagal formuojamą praktiką ieškinio adresavimas ieškovo nurodytai institucijai gali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai, atsakovais nurodyti asmenys, kokių nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti kitos apylinkės teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad neteisingai pritaikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pažeidžiamos CPK 5,6,7,45 straipsnių nuostatos, 137 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnis, kadangi atsakovo kriminalinės Lietuvos kriminalinės pseudoteisėjų institucijos ir jų pseudoteisėjai vykdo nusikalstamą veiką ir neleidžia įrodyti įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui kriminalinės Lietuvos teritorijoje ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Nurodo, kad jei ieškinys nenagrinėtinas, tai nutartyje privalomai nurodytina į kurią instituciją kreiptis. 2015-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10352-868/2015 kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui įvykdžius eilinę nusikalstamą veiką ir suklastojus faktus ir aplinkybes, pateikus atskirąjį skundą pati kriminalinės institucija 2015-03-27 nutartimi panaikino savo neteisėtą ir nusikalstamą nutartį, tačiau tyčia netaiko CPK 300 straipsnio. Pažymi, kad klaidingas teismo pavadinimas ir pavadinimo nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai ir nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Taip pat nutartį priėmė šališkas teismas, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje, kadangi nutartį priėmė pseudoteisėja R. V. prieš save ir savo pseudoteisėjus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese, o nustatęs, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas privalėjo nurodyti į kurią instituciją kreiptis. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, juo labiau, tokiems, kurie sąmoningai daromi siekiant dar ir kitų, ne su ginčo esme susijusių tikslų, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
Iš ieškinio dėstomų aplinkybių, reiškiamo reikalavimo ieškovas atsakovais sąmoningai nurodo „kriminalinė Lietuva“, ,,kriminalinė institucija“ Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenys ir formuojama teismų praktika tvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus vertintinas siekimas šiuos subjektus pažeminti, pateikiant dėl jų subjektyvų apelianto vertinimą. Apeliantui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.
Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai (CPK 115 str. 4 d.). CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos pažymi, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Apeliantas ieškinyje atsakovais įvardino Vilniaus apygardos teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šių teismų teisėjus, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Taip pat teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.