Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 11 d., pabaiga – 2025 m. sausio 11 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. R. atsiliepimas, kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, šešis kartus skatintas, įgijo batsiuvo-ortopedo bei apželdintojo specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, turi finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gauta informacija, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. nuteistasis vidaus tvarko taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarkas. 2022 m. spalio 18 d. paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. L. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du šimtus trisdešimt tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką du šimtus trisdešimt du kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą baustas 2021 m. sausio 12 d.). Nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 3 kartus, šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę); smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas (jo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką); būdingas nusikalstamo elgesio modelis (smurtinio pobūdžio nusikaltimai); neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (t. y. neturi nuosavo būsto bei galimybės apsistoti konkrečiu adresu); nestabili, maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų (alimentų), kuriuos dengti vengia; smurto panaudojimas artimoje aplinkoje (t. y. prieš žmoną ir mažametę dukrą); gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė žmogų), padarymą, teismo pripažintas recidyvistu, anksčiau teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nes ji ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje nuolat dalyvaudavo veikloje, kuri skatino jo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto būdamas jauno amžiaus (19 metų) bei buvo pirmą kartą nuteistas 22 metų už labai sunkų nusikaltimą bei dar dvi nusikalstamas veikas. Jis yra atlikęs gana ilgą laisvės atėmimo bausmę, t. y. sumažinus ją buvo paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei jis buvo paleistas lygtinai. Praėjus vos 3 metams nuo to laiko, kai buvo išleistas lygtinai, nuteistasis įvykdė dvi naujas nusikalstamas veikas. Nors tam tikru laikotarpiu nuteistasis stengėsi koreguoti savo elgesį – mokėsi bei dirbo, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, neatlygintinai dirbo įstaigoje esančioje koplyčioje, buvo perkeltas į lengvąją grupę, tačiau jis negebėjo kryptingai siekti savo tikslo. Nuteistojo elgesys įkalinimo metu ne visuomet buvo disciplinuotas, kadangi per bausmės atlikimo laikotarpį net du šimtus trisdešimt du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to nuteistajam laisvėje buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo smurtinio, nusikalstamo elgesio raiškai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis negebėjo pasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo bei įvykdė du naujus smurtinio pobūdžio nusikaltimus (iš jų vieną - bausmės vykdymo atidėjimo metu) ir šiuo metu atlieka antrą laisvės atėmimo bausmę. Jis suvokia, kad smurto panaudojimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes, taip pat dažniausiai būna ramus, neagresyvus, tačiau pripažįsta, jog smurtą gali naudoti gynybos tikslais. Pažymėtina, kad pokalbio metu nestebimos neformaliąją nuteistųjų subkultūrą palaikančios asmens nuostatos, ir nors pripažino įvykdęs nusikalstamas veikas, tačiau stebima, jog siekia atrasti savo elgesį pateisinančias aplinkybes bei minimizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmes kaltės jausmas negilus. Nuteistasis lyg ir suvokia, jog norint prisitaikyti visuomenėje privalu laikytis nustatytų taisyklių bei visuotinai priimtų normų, tačiau jis negeba suvaržyti savo elgesio vardan kitų asmenų gerovės bei yra linkęs manipuliuoti aplinka ir aplinkiniais siekdamas asmeninių tikslų. Be to, vertinimo metu stebima, jog asmens vertybinės nuostatos netvirtos, jis ne visuomet stengiasi būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. L. neatliktos bausmės dalis (3 metai 3 mėnesiai 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.