- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-81-309/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00564-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria V. K. skundas netenkintas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK) Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2011 m. vasario 18 d. nutarimas V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį skirti 200 litų baudą paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK 2011 m. vasario 18 d. nutarimu V. K. už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta 200 litų baudą už tai, kad jis 2011 m. vasario 15 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. 46 laiptinėje, būdamas neblaivus, plūdosi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK 2011 m. vasario 18 d. nutarimą apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui ir prašė šį nutarimą panaikinti. V. K. skunde nurodė, kad ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė, nesikeikė, tik buvo susinervinęs dėl asmeninių santykių su drauge I. T..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi V. K. skundas netenkintas. Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK 2011 m. vasario 18 d. nutarimas V. K. pagal ATPK 174 straipsnį skirti 200 litų baudą paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK 2011 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad šeimyniniai konfliktai, konfliktai tarp pažįstamų asmenų negali būti kvalifikuojami kaip chuliganizmas. Teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu tarp jo ir sugyventinė I. T. buvo šeimyninis kivirčas, nes I. T. neįleido jo į butą, todėl jis pats išsikvietė policiją ir policijos pareigūnai jį išvežė. Jokių kitų asmenų šeimyninio kivirčo metu nebuvo. Konfliktas įvyko tarp jo ir sugyventinės ne viešoje erdvėje – namo laiptinėje, niekas iš kaimynų jo nematė, o policiją iškvietė jis – apeliantas.
Apeliaciniame skunde V. K. cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį byloje Nr. N62-1036/2011, kurioje konstatuota, kad „nesant byloje objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pažeidimą, o byloje apklaustiems asmenims esant suinteresuotiems bylos baigtimi bei konstatavus jų ankstesnius konfliktiškus ir tebesitęsiančius santykius, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog byloje neįrodyta Z. P. veiksmuose buvusi ATPK 174 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis, o kitoks situacijos vertinimas šiuo atveju būtų prilygintas baudimui prielaidų pagrindu, ką draudžia teisės aktai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog išdėstyta pozicija matyti iš daugelio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų analogiškų bylų (žr. procesinius sprendimus bylose Nr. N14-2084/06, N756-1602/2008, N62-812/2010 ir kt)“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga (1, 4, 5, 6, 7, 10 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, kad daugiabučio namo laiptinė nelaikytina vieša vieta, ir pažymi, kad erdvės uždarumas nereiškia, kad tokia vieta yra privati. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje administracinio pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar administracinio pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų. Apeliantas V. K. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, todėl jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.
Už padarytą administracinį teisės pažeidimą V. K. nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nuobaudą skyrė atsižvelgdamas į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, pažeidimo dydį, paskyrė piniginę baudą lygią jos vidurkiui, pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliaciniam skunde išdėstytus motyvus, pažeidimų nenustatė.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos daro išvadą, jog organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių AVPK VPS Pietinės policijos nuovados nutarimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nuta r i a:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.