Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2021 m. gegužės 31 d. pasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai sudarymo aktą Nr. VD(19.1)-9691 įsteigta viena automobilio vairuotojo darbo vieta. Įsteigtoje darbo vietoje nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį M. T., darbo sutartis su juo sudaryta 2021 m. gegužės 31 d., o nutraukta 2021 m. lapkričio 19 d. Į atsilaisvinusią automobilio vairuotojo darbo vietą 2022 m. sausio 3 d. įdarbintas M. T., darbo sutartis sudaryta 2021 m. gruodžio 31 d. Paaiškina, kad 2022 m. sausio 10 d. M. T. pateikė pareiškėjai prašymą mokėti jam darbo užmokestį vieną kartą per metus. Pareiškėja šį prašymą tenkino ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pakeitimą įteisino darbo sutarties priede. Per visą darbo laikotarpį iki Užimtumo tarnybos atlikto patikrinimo darbdavys mokėjo M. T. atlyginimą pagal šalių susitarimą, t. y. vieną kartą per metus. Užimtumo tarnyba, patikrinimo metu nustačiusi darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pakeitimą, padarė išvadą, jog šiuo atveju atsirado aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 5 dalies 2 punkte, t. y. atsirado visos sąlygos pripažinti vieną įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą panaikinta, o būtent – 2021 m. birželio 1 d. įsteigta automobilio vairuotojo darbo vieta, laikoma panaikinta vienuoliktą mėnesį, t. y. per 12 mėn. laikotarpį nuo jos įsteigimo dienos, kadangi pagal 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutartį Nr. D_008 į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą įdarbintam asmeniui M. T. daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė nei Užimtumo įstatymo, nei Sutarties nuostatų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti darbo užmokesčio mokėjimo terminai ir tvarka, kurie numato, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Be to, įtvirtinta, kad, kai šis kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. Taigi, teisę pateikti minėto pobūdžio prašymą M. T. turėjo ir ja pasinaudojo, pateikdamas prašymą mokėti jam atlyginimą vieną kartą per metus. Taigi, tiek Darbo kodekse, tiek Įstatyme teisės normos yra siejamos su darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, kadangi šalys abipusiu sutarimu nustatė atlyginimo mokėjimo periodiškumą, tai įteisino darbo sutarties pakeitimu, o darbdavys laikėsi naujai nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos.

Teigia, kad Įsakyme taip pat nurodyta, jog subsidijos gavėja pažeidė Sutarties 2.14.2 papunkčio nuostatas, kadangi į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą įdarbintam asmeniui M. T. daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šio papunkčio nuostatos suformuluotos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Sutartis nėra pažeista. Be to, pasirinkdamas darbo apmokėjimo tvarką M. T. įgyvendino savo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, laisvės principą, kuris reiškia teisę laisvai spręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis skirta ginti darbuotojo, o ne darbdavio interesus, todėl šio straipsnio nuostatomis riboti darbuotojo apsisprendimą, jo siekius ir tikslus būtų neteisinga.

Paaiškina, kad pareiškėja ir Užimtumo tarnyba 2020 m. liepos 30 d. pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA(19.1)-49. Pareiškėjos 2020 m. balandžio 16 d. „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto naujos darbo vietos sukūrimas“ paraiška subsidijai gauti su priedais (toliau – ir Paraiška) tapo neatskiriama Sutarties dalis. Pažymi, kad Sutarties pagrindu Užimtumo tarnyba pareiškėjai išmokėjo 6 257,04 Eur subsidiją. 2021 m. vasario 17 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUIA(19.1)-40 darbo vietos įsteigimo terminas pratęstas iki 2021 m. gegužės 28 d., o 2021 m. gegužės 31 d. pasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai sudarymo aktą Nr. VD(19.1)-9691, įsteigta viena darbo vieta, t. y. automobilio vairuotojo darbo vieta. Įsteigtoje darbo vietoje nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas Užimtumo tarnyboje registruotas M. T., darbo sutartis su juo sudaryta 2021 m. gegužės 31 d., Nr. D_007, darbo sutartis nutraukta 2021 m. lapkričio 19 d. Į atsilaisvinusią automobilio vairuotojo darbo vietą 2022 m. sausio 3 d. įdarbintas M. T., darbo sutartis sudaryta 2021 m. gruodžio 31 d., Nr. D_008. Nurodo, kad pas pareiškėją 2023 m. rugpjūčio 10 d. atliktas planinis patikrinimas ir užpildytas planinio patikrinimo kontrolinis klausimynas Nr. BT – 2254 (2.13 Mr). Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 28 d. Užimtumo tarnybai pateikė M. T. darbo sutartį, kurioje numatytas darbo užmokestis 850 Eur, mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. iki einamojo mėnesio 15 dienos; taip pat 2022 m. rugsėjo 21 d. atliktą bankinį pavedimą M. T., iš kurio matyti, kad išmokėtas 2 500 Eur darbo užmokestis, ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo M. T. išmokėtas 6 328,10 Eur darbo užmokestis. Be to, pateikė ir 2022 m. sausio 10 d. darbuotojo prašymą mokėti jam atlyginimą vieną kartą per metus. Užimtumo tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD(19.1)-7103 pareiškėjai pateikta pretenzija dėl 6 257,04 Eur subsidijos grąžinimo. Pareiškėja 2023 m. spalio 4 d. pateikė Užimtumo tarnybai atsiliepimą „Į pretenziją dėl 6 257,04 Eur subsidijos grąžinimo“ kartu su 2022 m. sausio 10 d. darbuotojo prašymu, 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties Nr. D_008 pakeitimu bei sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo. Užimtumo tarnyba 2023 m. spalio 27 d. pareiškėjai pateikė skundžiamą Įsakymą.

Nurodo, kad Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projektų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymas, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (toliau – ir Užimtumo rėmimo aprašas), ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 (toliau – ir ADRPP taikymo darbdaviams aprašas).

Įvertinus tai, kad Sprendimas priimtas dėl Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, pažymi, jog viešojo administravimo institucijos, be joms įstatymų suteiktų viešojo administravimo funkcijų, taip pat atlieka ir civilinio pobūdžio veiksmus. Kadangi šis ginčas susijęs su sutartinių santykių, kylančių iš Sutarties sąlygų, įgyvendinimu, todėl atsakovė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose, o sutarčių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XVI ir XVII skyriai. Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo aprašo ir ADRPP taikymo darbdaviams aprašo nuostatomis nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose, todėl Užimtumo tarnyba, nors ir dalyvauja civiliniuose santykiuose, tačiau nei ji, nei asmenys, įsipareigojantys įsteigti darbo vietas, negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors ikisutartines derybas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos Sutarties sąlygos yra apibrėžtos paminėtuose teisės aktuose. Akcentuoja, kad pareiškėja, kaip verslo subjektas, sudarydama Sutartį ir siekdama pasinaudoti ženklia valstybės parama, žinojo savo įsipareigojimus, o Sutarties sąlygos jai buvo žinomos ir ji su jomis sutiko pasirašydama Sutartį. Pareiškėjai neįvykdžius Sutarties 2.14.2 papunkčio, t. y. įdarbintam asmeniui M. T. į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nemokant viso jam priklausančio darbo užmokesčio, atsirado teisinis pagrindas grąžinti visą jai pervestą 6 257,04 Eur subsidiją, nes automobilio vairuotojo darbo vietą panaikino vienuoliktą mėnesį nuo darbo vietos įsteigimo (2021 m. birželio 1 d.) dienos.

Teigia, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Užimtumo tarnyba atliko pareiškėjos patikrinimą, kurio tikslas buvo patikrinti, ar ji laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Patikrinimo metu buvo vertinama, ar į įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais visas jam priklausantis darbo užmokestis buvo nemokamas daugiau kaip 2 mėn. iš eilės. Pareiškėja Paraiškoje numatė, kad planuojamas steigiamų darbo vietų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bus 850 Eur bruto pirmus, antrus ir trečius veiklos vykdymo metus. Priimto dirbti į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą M. T. darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis 850 Eur mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. iki einamojo mėnesio 15 dienos. Darbuotojas dirba pilnu etatu, t. y. 40 val. 5 darbo dienų savaitę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. T. darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis 850 Eur, mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. iki einamojo mėnesio 15 dienos. 2022 m. rugsėjo 21 d. bankiniu pavedimu M. T. išmokėtas 2 500 Eur darbo užmokestis, o 2023 m. rugpjūčio 4 d. – 6 328,10 Eur. Patikrinimui pateiktas 2022 m. sausio 10 d. darbuotojo prašymas mokėti jam atlyginimą vieną kartą per metus. Patikrinimo metu daugiau darbo užmokesčio išmokėjimą įrodančių dokumentų ar kitų dokumentų nebuvo pateikta. Nustatyta, kad M. T. darbo užmokestis nemokamas daugiau kaip 2 mėn. iš eilės, t. y. pažeidžiant Sutarties 2.14.2 papunktį. Pareiškėja buvo įpareigota iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikti prašomus dokumentus, t. y. paaiškinimą, dėl ko M. T. nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis; visus M. T. darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. (darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, bankinius pavedimus); M. T. darbo sutartį su visais pakeitimais; E. T. atstovavimo pareiškėjai pagrindą. Pareiškėja prašomų dokumentų iki nurodyto termino nepateikė. 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjai pakartotinai išsiųstas priminimas pateikti nurodytus dokumentus iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė M. T. darbo sutartį, kurioje numatytas darbo užmokestis 850 Eur, mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. iki einamojo mėnesio 15 dienos. Taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 21 d. atliktą bankinį pavedimą M. T., iš kurio matyti, kad išmokėtas 2 500 Eur darbo užmokestis, ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo M. T. išmokėtas 6 328,10 Eur darbo užmokestis. 2023 m. spalio 4 d. pareiškėja, pateikdama Užimtumo tarnybai atsiliepimą „Į pretenziją dėl 6 257,04 Eur subsidijos grąžinimo“, kartu pateikė ir 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties Nr. D_008 pakeitimą, nors pareiškėja įsipareigojo nedelsiant informuoti Užimtumo tarnybą apie priežastis, galinčias turėti neigiamos įtakos darbo vietai steigti. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad M. T. įsteigtoje automobilio vairuotojo darbo vietoje daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, t. y. nuo 2022 m. sausio 3 d. darbuotojo M. T. įdarbinimo pradžios į įsteigtą darbo vietą už 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir kitus mėn. darbo užmokesčio mokėjimas atliktas tik praėjus daugiau kaip pusei metų – 2022 m. rugsėjo 21 d. Teigia, kad Įsakymas priimtas įvertinus reikšmingas aplinkybes, o atsakovė, nustatydama teisinį pagrindą dėl subsidijos susigrąžinimo, tyrimą atliko objektyviai, taikydama tokias pačias taisykles, kaip ir kitiems VUI projektų įgyvendintojams.

Pažymi, kad Užimtumo tarnyba nekvestionuoja darbuotojo teisių, įtvirtintų Darbo kodekse, tačiau pareiškėja ignoruoja prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir nesupranta jų reikšmės, taip pat Sutarties privalomumo principo, o tai rodo ir tai, jog skunde cituojamos negaliojančios Sutarties sudarymu metu Užimtumo įstatymo nuostatos. Tiek Įstatyme, tiek Sutartyje vienareikšmiškai nustatyta, jog darbo vieta laikoma panaikinta, kai įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Šiuo atveju svarbus pats darbo užmokesčio nemokėjimo daugiau kaip 2 mėn. iš eilės faktas ir visiškai nėra svarbios aplinkybės, dėl kurių buvo nemokamas darbo užmokestis ar tai, kad pareiškėja su įdarbintu asmeniu susitarė dėl kitų darbo užmokesčio mokėjimo terminų. Pareiškėja Sutartimi ne tik įsipareigojo įsteigti automobilio vairuotojo darbo vietą, tačiau įsipareigojo ir vykdyti veiklą bei įsteigtų darbo vietų nepanaikinti 36 mėn. nuo darbo vietų įsteigimo dienos. Sutarties sąlygos pareiškėjai buvo žinomos, ji su jomis sutiko, pasirašydama Sutartį, dėl Sutarties sąlygų išaiškinimo nesikreipė į atsakovę. Užimtumo tarnyba vienašališkai nutraukė Sutartį, apie tai įspėjusi pareiškėją, kadangi Sutartyje šalys 21 punktu susitarė dėl Sutartis nutraukimo, kai nevykdomi įsipareigojimai. Priimdama Įsakymą atsakovė vadovavosi teisiniu reglamentavimu ir pareiškėjos atžvilgiu įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir Užimtumo tarnyba 2020 m. liepos 30 d. pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA(19.1)-49. Pareiškėjai Sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 papunkčiais ir 2021 m. liepos 21 d. Nr. VUIA(19.1)-98 Susitarimu dėl 2020 m. liepos 30 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUIA(19.1)-49 pakeitimo buvo išmokėta 6 257,04 Eur subsidija automobilio vairuotojo darbo vietos įsteigimui.

2021 m. vasario 17 d. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUIA(19.1)-40 darbo vietos įsteigimo terminas pratęstas iki 2021 m. gegužės 28 d., o 2021 m. gegužės 31 d. pasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai sudarymo aktą Nr. VD(19.1)-9691 įsteigta viena automobilio vairuotojo darbo vieta. Įsteigtoje darbo vietoje nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas Užimtumo tarnyboje registruotas asmuo M. T., darbo sutartis su juo sudaryta 2021 m. gegužės 31 d., darbo sutartis nutraukta 2021 m. lapkričio 19 d. Į atsilaisvinusią automobilio vairuotojo darbo vietą 2022 m. sausio 3 d. įdarbintas M. T., darbo sutartis sudaryta 2021 m. gruodžio 31 d.

2023 m. rugpjūčio 10 d. pagal planinio patikrinimo kontrolinį klausimyną (reg. Nr. BT-2254) Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyrius atliko pareiškėjos patikrinimą, kurio tikslas patikrinti, ar subsidijos gavėja laikosi Užimtumo įstatyme, jį įgyvendinančiuose teisės aktuose bei Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Patikrinimo metu vertinama, ar į įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais visas jam priklausantis darbo užmokestis buvo nemokamas daugiau kaip 2 mėn. iš eilės. Nustatyta, kad priimto dirbti M. T. darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis 850 Eur, mokamas vieną kartą per mėnesį, t. y. iki einamojo mėnesio 15 dienos. 2022 m. rugsėjo 21 d. bankiniu pavedimu M. T. išmokėtas 2 500 Eur darbo užmokestis, o 2023 m. rugpjūčio 4 d. – 6 328,10 Eur. Patikrinimui pateiktas 2022 m. sausio 10 d. darbuotojo prašymas mokėti atlyginimą vieną kartą per metus, daugiau darbo užmokesčio išmokėjimą įrodančių dokumentų nebuvo pateikta.

Atsakovė įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikti prašomus dokumentus: 1) paaiškinimą, kodėl M. T. nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis; 2) visus M. T. darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. (darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, bankinius pavedimus); 3) M. T. darbo sutartį su visais pakeitimais; 4) E. T. atstovavimo UAB „ET Investment“ pagrindą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja iki nustatyto termino būtų pateikusi Užimtumo tarnybai prašomus dokumentus.

2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjai pakartotinai išsiųstas elektroninis laiškas su priminimu pateikti aukščiau nurodytus dokumentus iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Atsakovė iš patikrinimo metu pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio išmokėjimą įrodančių dokumentų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad įdarbintam M. T. įsteigtoje automobilio vairuotojo darbo vietoje daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (už 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir kitus mėn. darbo užmokesčio mokėjimas atliktas tik praėjus daugiau kaip pusei metų, t. y. tik 2022 m. rugsėjo 21 d. ir pan.).

Užimtumo tarnyba laikė, kad šiuo atveju atsirado aplinkybės, nurodytos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 2 punkte, t. y. atsirado visos sąlygos pripažinti vieną įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą panaikinta, o būtent – 2021 m. birželio 1 d. įsteigta automobilio vairuotojo darbo vieta laikoma panaikinta vienuoliktą mėnesį, t. y. per 12 mėn. laikotarpį nuo jos įsteigimo dienos, kadangi nustatyta, jog pagal 2021 m. gruodžio 31 d. darbo sutartį Nr. D_008 į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą įdarbintam asmeniui M. T. daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Užimtumo tarnyba 2023 m. spalio 27 d. priėmė įsakymą Nr. V1(19.1)-1336 „Dėl subsidijos, įgyvendinant Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo“, kuriame konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė Sutarties, t. y. įdarbintam asmeniui M. T. į įsteigtą automobilio vairuotojo darbo vietą darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėn. iš eilės nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą pervestą subsidiją – 6 257,04 Eur. Įsakyme pareiškėja įspėta, jog praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo pateikimo dienos Sutartis bus laikoma nutraukta.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo Užimtumo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo 2023 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIV-1809 pakeista 15 straipsnio 7 dalis, ją išdėstant taip: „7. Darbdavių pasiūlymai (paraiškos, prašymai) dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį, pateikti iki 2022 m. gruodžio 31 d., baigiami nagrinėti, sprendimai dėl subsidijų skyrimo priimami vadovaujantis iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, o darbo vietų steigimo (pritaikymo), įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir finansavimo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. gruodžio 31 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sudarant sutartis, išskyrus atvejį, kai įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartyje numatyta nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti savarankiškai, – tokiu atveju šios subsidijos mokėjimas nenutraukiamas.“.

Sutarties 2.14.2 papunktyje nustatyta, kad darbo vietos panaikinimu laikoma, kai įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

Pagal Užimtumo rėmimo aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 77 punkte įtvirtinta, kad darbo vieta laikoma panaikinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Panaikinęs įsteigtą darbo vietą, subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas turi grąžinti Užimtumo tarnybai subsidiją arba jos dalį Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijų gavėjų mirties atvejus. Užimtumo rėmimo aprašo 78 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 44 straipsnio 6 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją darbo vietoms steigti, o subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, – dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti.

Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.) 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti: 1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos; 2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys; 3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos, išskyrus atvejus, kai subsidijos gavėjai buvo šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys. To paties straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.