Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
1-15-984/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48379-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
T. K., R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-984/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48379-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

nukentėjusiajam V. K.,kaltinamiesiems T. K., R. K., R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. vasario 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 7 mėnesiams; 2) 2014 m. kovo 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3) 2015 m. birželio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; turintis teistumą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

R. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

R. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. vasario 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2014 m. spalio 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams; turintis teistumą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. 2016 m. spalio 1 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, už Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ Družų kaimo parduotuvės, esančios Širvintų g. 29, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., aplinkinių žmonių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų, V. K., tuo metu sėdėjusiam, tyčia vieną kartą spyrė koja į veidą, po ko V. K. nugriuvo, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, T. K. gulinčiam V. K. kumščiais tyčia sudavė ne mažiau, kaip 4 kartus į veidą. Šiais smurtiniais veiksmais T. K. V. K. padarė galvos dešinės smilkininės srities odos nubrozdinimą, kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, apatinio 8-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimą. Tokiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir veišąją tvarką bei iš chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2016 m. spalio 2 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio Širvintų g. 24, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., kieme be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų po vieną kartą tyčia kumščiu V. K. sudavė į veidą ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio nosikaulio įspaustinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Po šių smūgių sudavimo, V. K. įbėgo į namo laiptinę, tuomet R. K. chuliganiškai elgdamasis tyčia metė alaus butelį link jo ir pataikęs į namo laiptinės lauko duris, sulaužė durų fanerą. Tokiais veiksmais R. K. iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą bei veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš V. K. ir svetimo turto gadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. 2016 m. spalio 2 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio Širvintų g. 24, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., kieme, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų R. K. po vieną kartą tyčia kumščiu sudavė į veidą ir pilvą, o nukentėjusiajam įbėgus į namo laiptinę, tyčia metė alaus butelį link jo ir juo pataikęs į namo laiptinės lauko duris, sulaužė durų fanerą. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad įvykio dieną (2017 m. spalio 1 d., šeštadienį) būdamas prie parduotuvės, esančios Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., nuėjo už parduotuvės pastato, kur vietiniai žmonės renkasi, švenčia (tuo metu irgi buvo nemažai žmonių), smogė prie katilinės durų sėdėjusiam V. K. ranka į veidą (dešinę pusę). Nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žolės. Nukentėjusiajam kojomis nespyrė, todėl nesutinka su prokuroro kaltinamajame akte nurodyta tokia aplinkybe. Negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų. Mano, kad sudavė nukentėjusiajam todėl, kad jis buvo nematytas, svetimas. Dėl kitos dienos (2016 m. spalio 2 d.) įvykio paaiškino, kad ėjo su broliais (kaltinamaisiais) iš parduotuvės, neblaivūs, R. K. su R. K. ėjo pirmi, o jis iš paskos. Matė, kad prie nukentėjusiojo garažo kilo šurmulys, tačiau kilusio konflikto aplinkybių negalėjo paaiškinti, nes jų nematė, buvo neblaivus. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl savo poelgio gailėjosi.

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino. Nurodė, kad įvykio dieną (2016 m. spalio 2 d.) su R. K. eidami iš parduotuvės, esančios Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., priėjo prie savo garažo buvusio V. K.. R. K. su juo susiginčijo. Pripažino, kad V. K. vieną kartą sudavė į pilvą ir vieną kartą į nosį. V. K. bėgant į namus, jie jį vijosi, V. K. išėjus iš namų su šautuvu, jie pabėgo. R. K. metė butelį ir pataikė į duris. Nurodė, kad buvo neblaivus. Negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų. Dėl savo poelgio gailėjosi.

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino. Palaikė R. K. duotus parodymus. Savo elgesį motyvavo tuo, kad V. K. pamatė stovintį garaže su kirviu, malkų aplinkui nematė, todėl atrodė, kad jis gali pulti. Nurodė, kad buvo neblaivus. R. K. jam sakė, jog trenkė nukentėjusiajam į pilvą ir nosį. V. K. einant namo, abu ėjo iš paskos. V. K. išėjus iš namų su šautuvu, jie pabėgo. Pabėgdamas, metė butelį, pataikė į duris. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl savo poelgio gailėjosi.

Nukentėjęs V. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad R. K. 2017 m. spalio 1 d. (šeštadienį), jam trenkė vieną kartą su ranka į kairę galvos pusę. Jis nukrito, o kai atsigavo, atsikėlė ir nuėjo į namus. Sekančią dieną kaimynei buvo žadėjęs sukapoti malkas, galando kirvį sandėliuke, o kai pakėlė galvą, pajuto smūgį į nosį. Nosis sulaužyta buvo sekmadienį, kadangi po šeštadienio smūgių, taip nesijautė. Posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog šeštadienį vis tik jam buvo suduotas ne vienas smūgis. Nurodė, kad kaltinamieji jo atsiprašė, su kaltinamaisiais susitaikė, jiems pretenzijų neturi.

Kaltinamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., po pietų jis buvo prie Družų kaimo parduotuvės. Ant parduotuvės katilinės laiptelio sėdėjo neblaivus V. K.. T. K. priėjo pasisveikinti. Nepamena, dėl ko V. K. jam pradėjo burbėti. Jam tai nepatiko, todėl jis V. K. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir V. K. nuo laiptelio nugriuvo. Galbūt sudavė ir daugiau nestiprių smūgių, tačiau to tiksliai nepamena. Po to nuėjo atgal prie parduotuvės įėjimo, įsėdo į pravažiuojantį automobilį ir išvažiavo. Dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta. Prisipažįsta viešoje vietoje pasielgęs chuliganiškai, sudavęs V. K. ir tokiais savo veiksmais sutrikdęs viešąją tvarką ir rimtį. Pripažįsta, kad šalia buvusiems žmonėms sukėlė neigiamas emocijas. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, V. K. ketina atsiprašyti. 2016 m. spalio 2 d. po pietų buvo kartu su Romu ir R. K. už Družų parduotuvės prie katilinės, toliau sode buvo daugiau žmonių. Pamena, kad už parduotuvės matė V. K., su mėlyne po dešine akimi, ir suprato, kad ji atsirado po to, kai jis jam spalio 1 d. sudavė. Matė, kad V. K. nuėjo taku link daugiabučio namo. Vėliau į namus per to paties daugiabučio namo kiemo ėjo ir R. bei R. K.. Jiems praeinant pro garažą prie to namo, iš garažo išbėgo V. K., rankoje laikydamas kirvį ilgu kotu. R. ir R. K. sustojo prie jo. Pamatė, kad V. K. nugriuvo. T. K. pasuko takeliu pro tvartelius link namų ir nuėjo toliau. Jam jau esant už bendrabučio tvartelių, išgirdo kieme triukšmą ir vėl grįžo atgal. Matė, kad iš namo laiptinės išbėgo R. ir R. K.. Jiems pasakė nedaryti nesąmonių ir eiti į namus. Jie visi išėjo į namus (1 t., b. l. 118-119).

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 2 d., po pietų, jis buvo Družų kaimo parduotuvėje, kurioje matė ir V. K.. Matė, kad kažkuri jo akis buvo mėlyna, ištinusi. Maždaug po 20 minučių kartu su R. K. ėjo į namus per daugiabučio namo, kuriame gyvena V. K., kiemą. Eidami pro garažą, matė su kirviu ant suolo sėdintį neblaivų V. K.. Artėjant link jo, jis atsistojo, ir, rankoje laikydamas kirvį, paklausė, ko jie čia vaikšto bei liepė iš ten eiti, nors pro tą kiemą visi vaikšto, eidami į parduotuvę. R. K. nepatiko, kad jis aiškina, ką jie turi daryti, taip pat, kad jis buvo užsimojęs kirviu, todėl kumščiu sudavė V. K. vieną smūgį į veidą ir vieną kartą į pilvą. Po antro smūgio (į pilvą ) V. K. nugriuvo. Gulinčio jo nemušė. R. K. stovėjo šalia, nieko nedarė. Po to V. K. greitai atsikėlė ir nubėgo į daugiabučio namo laiptinę, o bėgdamas liepė eiti paskui jį. Abu su R. K. nubėgo jam iš paskos. Kodėl bėgo jam iš paskos, nežino. Bėgant į namą, R. K. alkūne arba buteliu trenkė į laiptinės lauko duris. Vėliau matė, kad tų durų fanera buvo įlūžusi. Nubėgus prie V. K. buto, iš buto išbėgo V. K., rankose laikydamas pistoletą ir šaukdamas, jog nušaus. Tuomet abu pabėgo. Pripažįsta, kad 2016 m. spalio 2 d. su R. K. buvo neblaivūs ir bendrais veiksmais viešoje vietoje pasielgė chuliganiškai. Smurtavo prieš V. K., o R. K. į nubėgantį V. K. metė dar ir butelį. Sutinka, kad būtent dėl jo smurtinių veiksmų V. K. buvo sulaužyta nosis. Dėl šitokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, V. K. atsiprašė, jie susitaikė, V. K. jam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 102-103, 106-107).

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. spalio 2 d., po pietų, kartu su T. K., R. K., V. K. buvo už Družų kaimo parduotuvės. Iš parduotuvės išėjo ir taku pro juos praėjo vyriškis vardu V., ant kurio veido matėsi mėlynės. R. K. ir R. K. ėjo į namus, pro kiemą namo, kuriame gyvena V. K., ir kuris sėdėjo šalia daugiabučio namo prie garažo, rankose turėdamas kirvį. Einant palei V. K., šis paklausė, ko jie čia vaikšto per jo kiemą, ir atsistojęs rankoje mosikavo kirviu, tačiau tuo kirviu jiems negrąsino. R. K. nepatiko, kad jis jiems priekaištauja ir priėjęs prie V. K., kumščiu jam du kartus sudavė - vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pilvą. Po antro smūgio į pilvą V. K. nugriuvo, tada greitai atsikėlė ir nubėgo į savo namų laiptinę. Bėgdamas liepė ateiti. Abu su R. K. nuėjo jam iš paskos. Atidarė V. K. buto duris, tačiau jo rankose pamatė revolverį, todėl uždarė duris ir išbėgo. Išbėgęs pro laiptinės duris, nubėgdamas į laiptinės duris metė rankoje laikomą alaus butelį. Galvojo, kad V. K. bėga jiems iš paskos ir norėjo taip jį pagąsdinti, kad jų nesivytų. Išsigandęs šaunamojo ginklo, pasimetė, nesuprato, ką daro. Vėliau pamatė, kad mesdamas alaus butelį, pataikė į namo laiptinės duris ir jose (faneroje) išmušė skylę. Savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad su R. K. pasielgė chuliganiškai, viešoje vietoje R. K. chuliganiškai sumušė V. K., o R. K. chuliganiškai metė butelį ir sulaužė laiptinės duris, tai yra sugadino svetimą turtą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, V. K. atsiprašė, jie susitaikė. V. K. jam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 112-113).

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 14 val., buvo Družų kaimo parduotuvėje. Nuėjęs už parduotuvės pastato, atsisėdo ant prie parduotuvės galinės sienos esančių laiptų ir valgė nusipirktą maistą. Po 15 minučių, prie parduotuvės juodos spalvos automobiliu atvažiavo du asmenys – keleivis D. B., o vairuotojo, kaip vėliau sužinojo pavardė K.. Išlipę iš automobilio, jie nuėjo į parduotuvę ir vėl grįžo prie automobilio. Matėsi, kad jie abu neblaivūs. Automobilyje buvo garsiai įjungta muzika, todėl jis pasakė, kad jeigu jis taip garsiai leistų muziką, tai jam jau seniai būtų iškviesta policija. Po 15 minučių pamatė jis pamatė link jo ateinantį K., kuris priėjęs jam spyrė į kairę veido pusę. Smūgis buvo labai stiprus, nuo to smūgio jis nugriuvo. Pajuto kairės pusės veido užtirpimą, tinimą. Kaulų triokštelėjimo negirdėjo. D. B. nepriėjo. Jau nugriuvusiam K. abiem rankom kumščiais sudavė dar kokius 4 kartus į veido priekį. Po to V. K. prarado sąmonę. Iš nosies kraujas nebėgo, kairė veido pusė patino, nulūžo dešinės pusės apatinio danties (protinio) dalis (pusė). Sekančią dieną, t. y. 2016 m. spalio 2 d., po 14 val., jam būnant prie savo garažo, esančio šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir galandant kirvį, matė, kad nuo parduotuvės pusės, takeliu link daugiabučio namo ėjo 4 vyrai, iš kurių du priėjo prie jo. Jų nepažinojo, tačiau žinojo, kad jų abiejų pavardė K.. Tai buvo kiti žmonės – nebuvo vakarykščio smurtavusio K.. Vienas iš jų (aukštesnis), nieko nesakęs jam sudavė vieną smūgį kumščiu iš dešinės pusės į nosį. Smūgio momentu išgirdo nestiprų triokštelėjimo garsą ir burnoje pajuto kraujo skonį. Tuo momentu juto, kad tinsta dešinė akis ir nosis. Nuo smūgio jam iš rankų iškrito kirvis. Greitai nubėgo į savo butą ir iš kambaryje esančio seifo ištraukė savo legaliai laikomą revolverį Magnum Alfa Steel, kurio būgnelyje buvo 5 koviniai šoviniai ir vienas įdėtas tuščias (garso efektui). Revolveris buvo užtaisytas tuščiu šoviniu – tūta. Girdėjo laiptais lipančių žmonių žingsnius. Revolverį ištraukė iš dėklo ir išėjo į savo buto koridorių. Koridoriuje matė dviejų žmonių siluetus, kurie pamatę ginklą pabėgo iš buto. Kai jis išėjo į kiemą, nei vieno iš 4 vyrų kieme nebuvo. V. B. teigė, kad vienas iš jį vijusių vyrų metė link jo butelį, tačiau V. K. spėjo pabėgti ir butelis sudužo į namo laiptinės duris, kuriose liko skylė (iš išorės kartonas, iš vidaus mediena), prie durų gulėjo stiklo šukės. V. B. teigimu, vėliau naktį minėti vyrai tą skylę užtaisė, nes žmonės dėl to pyko (1 t., b. l. 2, 64-65; 67-69).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame name kaip ir V. K.. 2016 m. spalio 1 d. vakare, pas ją į butą atėjo V. K., kuriam aplink akį buvo mėlynė ir nurodė, kad jį sumušė jos sūnus. Sūnus jai paaiškino, kad nieko nemušė, o V. K. buvo sumuštas prie kaimo parduotuvės. Tuomet V. K. nurodė, kad jį sumušė kažkoks Tadas. Vėliau iš kaimo gyventojų girdėjo, kad V. K. tą kartą sumušė T. K.. Sekančią dieną, maždaug apie pietus, matė, kad V. K. savo garaže galando kirvį ir ruošėsi kapoti malkas. Būdama namuose, girdėjo, kad kieme kilo triukšmas, girdėjo šaukimą: „ateik čia“. Bute užtrukusi 5 minutes, išėjo į kiemą džiauti skalbinių ir priartėjus prie kitos laiptinės durų, į duris atsitrenkė ir ant žemės nukrito sudužęs alaus butelis. Duryse (faneroje) buteliu buvo išmušta skylė. Išėjus už durų, matė, kad šalia jų stovintį neblaivų R. K., kurį barė dėl durų ir šis nesigynė jas sulaužęs. Tuo metu iš laiptinės, iš V. K. buto pusės sklido triukšmas, šurmulys. Netrukus iš laiptinės išėjo R. K., šaukdamas „kas čia yra, kas čia yra?“. Matėsi, kad jis neblaivus. Iš jų (R. ir R.), R. K. yra aukštesnis ir smulkesnio sudėjimo. Iš laiptinės išėjusio V. K. visas veidas buvo ištinęs, beveik nesimatė akių (1 t., b. l. 79-80, 81-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G3081/2016(01) ir 2016 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G3744/2016 (01) konstatuoti V. K. padaryti sužalojimai: galvos dešinio smilkinio nubrozdinimas, kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų poodines kraujosruvos, kairės akies obuolio junginės kraujosruva, apatinio 8-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimas, dešinio nosikaulio įspaustinis lūžis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-42, 46-47).

2017 m. sausio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimo dalis prieš R. K. dėl 2016 m. spalio 1 d., epizodo buvo nutrauktas (1 t., b. l. 104).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 221,16 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 12-16).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini, pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina, pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

T. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką: 2016 m. spalio 1 d., apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, už Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ Družų kaimo parduotuvės, esančios Širvintų g. 29, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., aplinkinių žmonių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų, V. K., tuo metu sėdėjusiam ant laiptų, tyčia vieną kartą spyrė koja į veidą, po ko V. K. nugriuvo, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, T. K. gulinčiam V. K. kumščiais tyčia sudavė ne mažiau, kaip 4 kartus į veidą. Šiais smurtiniais veiksmais T. K. V. K. padarė galvos dešinio smilkinio nubrozdinimą, kairės akies apatinio voko, dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, apatinio 8-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimą. Kaltinamasis savo kaltę teismo posėdyje pripažino iš dalies – patvirtino, kad trenkė nukentėjusiajam į veidą, tačiau tik vieną kartą ir ranka, o ne koja. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Dar ikiteisminio tyrimo metu T. K. buvo pripažinęs, kad nukentėjusiajam galbūt sudavė ir daugiau nestiprių smūgių, tačiau tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus (b. l. 118). Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus teismo posėdyje, jis prašė teismo jais remtis priimant nuosprendį. Iš šių parodymų nustatyta, kad smūgis buvo ne vienas. Nukentėjusysis aiškiai apibūdino pojūčius, jog smūgį gavo į kairę galvos pusę, ištino akis, tačiau nuskeltas buvo ir dešinio apatinio 8-o danties vainikas. Taigi, esant tokiems sumušimams, darytina išvada, kad smūgiuota buvo ir į kairę ir į dešinę galvos pusę, tpdėl teismas daro išvadą, jog smūgių buvo ne vienas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju suduotų smūgių skaičius neturi teisinės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tiek sudavus vieną smūgį, tiek daugiau nei keturis, T. K. veika kvalifikuotina, pagal tą patį straipsnį. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. K. kaltė įrodyta jo parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-119), nukentėjusiojo V. K. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 64-65; 67-69), liudytojos V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-80, 81-83). Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir akivaizdu, jog numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog T. K. veika kvalifikuotina teisingai, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2016 m. spalio 2 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio Širvintų g. 24, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., kieme be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą tyčia kumščiu V. K. sudavė į veidą ir vieną kartą pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio nosikaulio įspaustinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Po šių smūgių sudavimo, V. K. įbėgo į namo laiptinę, tuomet R. K. chuliganiškai elgdamasis tyčia metė alaus butelį link jo ir pataikęs į namo laiptinės lauko duris, sulaužė durų fanerą. Tokiais veiksmais R. K. iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą bei veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtu prieš V. K. ir svetimo turto gadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką. Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai. Jo kaltė įrodyta jo parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102-103, 106-107), kaltinamojo R. K. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-113), nukentėjusiojo V. K. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 64-65; 67-69), liudytojos V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-80, 81-83), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. G3081/2016(01) ir 2016 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. G3744/2016 (01) (1 t., b. l. 41-42, 46-47). Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka bei šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog R. K. veika teisingai kvalifikuota, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, viešojoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką: t. y. 2016 m. spalio 2 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio Širvintų g. 24, Družų k., Širvintų sen., Širvintų r., kieme, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų R. K. po vieną kartą tyčia kumščiu V. K. sudavus į veidą ir pilvą, o nukentėjusiajam V. K. įbėgus į namo laiptinę, tyčia metė alaus butelį link jo ir juo pataikęs į namo laiptinės lauko duris, sulaužė durų fanerą. Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai. Jo kaltė įrodyta jo parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-113), kaltinamojo R. K. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102-103, 106-107), nukentėjusiojo V. K. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 64-65; 67-69), liudytojos V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79-80, 81-83). Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir akivaizdu, jog numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog R. K. nusikalstama veika kvalifikuotina teisingai, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininkų asmenybes. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria jas prie nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ) (BK 11 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę. T. K. teistas 3 kartus (2 kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) (1 t., b. l. 129-131), tačiau tinkamų išvadų nedaro. Turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 143). Įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (1 t., b. l. 146), nedirba (1 t., b. l. 150). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, ir į tai, kad T. K. iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam pretenzijų neturi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę 9 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. kaltu iš esmės prisipažino, dėl savo poelgio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, galima tikėtis, kad jis padarys atitinkamas išvadas ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atideda 1 metams (BK 75 straipsnis), skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skiria 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R. K. teistas 2 kartus (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) (1 t., b. l. 152-153), tačiau tinkamų išvadų nedaro; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 167); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, tačiau nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. spalio 27 d. lankėsi Psichikos sveikatos centre dėl alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 169), dirba (1 t., b. l. 173). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. K. pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam pretenzijų neturi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę 4 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo poelgio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, galima tikėtis, kad jis padarys atitinkamas išvadas ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atideda 1 metams (BK 75 straipsnis), skiriant baudžiamojo poveikio priemones – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skiria 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

R. K. neteistas (1 t., b. l. 120); turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 121); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 123, 124), nedirba (1 t., b. l. 125). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, ir į tai, kad R. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, o tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam pretenzijų neturi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje - laisvės apribojimą 1 metams; pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinti ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. kaltu pilnai prisipažino, dėl savo poelgio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, galima tikėtis, kad jis padarys atitinkamas išvadas ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atideda 2 metams (BK 75 straipsnis), skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skiria 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, turtinė žala buvo padaryta kaltais R. K. veiksmais.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 221,16 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 13-16). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusysis sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis R. K.. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (2 t., b. l. 15), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo R. K. priteisia 221,16 eurų turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinti ir R. K. skirti galutinę bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 221,16 eurų turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė