Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-421-634/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
1-421-634/2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00463-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
N. P.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-421-634/2011Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00463-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei ir Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorui J. Š., nukentėjusiajai N. P., kaltinamojo gynėjai advokatei G. K., kaltinamajam A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: l) 2003-05-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; 2) 2003-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., 63 str., laisvės apribojimu 1 m. 10 mėn.; 3) 2005-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn., 2006-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 4) 2010-01-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 64 str., 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jis, būdamas UAB „G.” direktoriumi ir vieninteliu akcijų savininku, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą neatsiskaitant už plastikinių langų pagaminimą ir jų sumontavimą, apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 m. liepos 8 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) patalpose, ikteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tarpininkaujant sutarties su UAB „R.” direktore N. P. sudarymui, pasirašė sutartį Nr. KN 09060025 dėl langų pagaminimo bei sumontavimo bute Kaune, Taikos pr. 82-67, pagal kurią įsipareigojo per 20 dienų nuo darbų baigimo UAB „R.” sumokėti 4500 litų, bei sutartį Nr. KN 09070007, dėl langų pagaminimo bei sumontavimo name Kaune, M. ir P. Š. g. 95B, pagal kurią įsipareigojo per 20 dienų nuo darbų baigimo UAB „R.” sumokėti 21800 litų. 2009-08-13 pagal sutartį Nr. KN 09060025 pinigų priėmimo kvitu Nr. JAV 0771514 UAB „R.” sumokėjo 1500 litų, siekdamas įgyti mokaus kliento įvaizdį, bendrovės direktorės N. P. pasitikėjimą ir tokiu būdu užsitikrinti tolimesnę langų gamybą ir jų montavimą namui(duomenys neskelbtini). Pagal 2009-08-07 PVM sąskaitą - faktūrą iš užsakovo G. B. už plastikinius langus bei jų sumontavimą bute (duomenys neskelbtini), gavo 3500 Lt, pagal 2009-09-01 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KPO 000064 iš užsakovo A. P. už plastikinius langus bei jų sumontavimą name (duomenys neskelbtini), gavo 22454 Lt, su UAB „R.” pagal sutartis Nr. KN 09060025 ir KN 09070007 neatsiskaitė, šiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „R.” priklausantį 24800 litų vertės turtą.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „G.“ generaliniu direktoriumi. Buvo vienintelis įmonės akcininkas. Už langus atsiskaityti tikrai ketino. A. P. langų reikėjo į nuosavą namą. UAB „G.“ vadybininku dirbo K., jis dirbo neoficialiai ir jis priėmė užsakymą dėl tų langų. Su K. darbo sutartis nesudaryta. Kas yra tas K., nežino. Vadybininkas K. ieškodavo klientų. Kai buvo įmonės direktoriumi, vieną kitą užsakymą turėjo, buvo sudarę pervežimo sutartį su UAB „Senukai“, pervežinėjo prekes. UAB „G.“ turėjo savo transportą. Sutartį su UAB „R.“ sudarė vadybininkas K. Su A. P. nebendravo. A. P. nepažįsta. Žino tik tiek, kad jis byloje figūruoja kaip užsakovas. Neprisimena, ar teko sutikti A. P.. G. B. iki tol pažinojo apie porą metų. G. B. pasiūlė jam eiti direktoriaus pareigas UAB „G.“, paskui pasiūlė nupirkti įmonės akcijas. Kas bendravo su G. B. dėl langų, nežino, matyt tas pats vadybininkas K. sudarė su juo sutartį dėl langų. G. B. maždaug apie 1,5 mėnesio dar būdavo įmonėje, paskui jis jau nebeateidavo. UAB „R.“ gavo avansą, avansas buvo sumokėtas už kažkurį užsakymą, už kurį neprisimena. Avansas buvo sumokėtas grynais pinigais, pinigus perdavė K.. Langai buvo sudėti. Langus pagamino ir sumontavo UAB „R.“. Pinigus už langus gavo ne iš klientų, o iš K. Su juo atsiskaitė K., už vienus langus buvo sumokėta 21,800 Lt, o už kitus 4500 Lt. K. padavė jam pinigus ir pasakė, kad užsakovai atsiskaitė už langų sumontavimą. Buhalterija buvo sutvarkyta. Visus darbus organizavo K., sutartis pasirašė, jam jos buvo atneštos, jis jas peržiūrėjo ir pasirašė. Neprisimena, kodėl sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad užsakovai turi duoti avansą, gal pasitarę su K. taip nusprendė. Gautus pinigus jis pametė tą pačią dieną, įsidėjo juos į kišenę, o paskui susigriebė, kad nebeturi pinigų, tada suprato, kad juos pametė. Pametęs pinigus nebandė jų ieškoti. Ketino atsiskaityti su UAB „R.“, bet nespėjo, nes jį suėmė. Nuo to laiko, kai pametė pinigus ir jį sulaikė, praėjo 20 dienų, jis K. pasakė, kad jis nuvažiuotų į UAB „R.“ ir informuotų apie susiklosčiusią situaciją. K. jam pasakė, kad jis buvo nuvažiavęs į UAB „R.“ ir viską susitarė. Pinigus už langus UAB „R.“ ketino atiduoti iš kitų užsakymų. Nebuvo susipažinęs su pervežimo sutartimis. Kai jis buvo UAB „G.“ direktoriumi, tai kurį laiką įmonėje dar dirbo G. B., jis ir dirbo su tomis pervežimo sutartimis. Atrodo, kad įmonės telefonas buvo atjungtas dėl įsiskolinimo, jis nesislapstė. Iš anksto nebuvo sugalvojęs neatsiskaityti su UAB „R.“ už langus, pinigus būtų atidavęs, jei būtų jų nepametęs, tikrai nesukčiavo. K., kaip suprato, toje įmonėje jau dirbo. G. B. pažinojęs iš anksčiau. G. B. labdaros nedaręs, jam už langus pinigus padavė K. Kodėl langų kainose yra neatitikimų neatsimena, bet K. jam padavė 3500 Lt, o dėl likučio nepamena ką sakė. Už įmonės akcijas mokėjo 1000lt. 1000 Lt turėjo susitaupęs, prieš tai keletą mėnesių dirbo suvirintoju. Nežino, kodėl K. N. P. prisistatė kitu vardu, nežinojęs, kad K. pristatinėjo kitiems kitu vardu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji N. P. parodė dirbanti UAB „R.” direktore. Įmonė užsiima plastikinių langų gamyba ir montavimu. 2009 m. liepos pradžioje į jų įmonę kreipėsi žmogus, kuris prisistatė UAB „G.“ vadybininku A. A., jis paliko vizitinę kortelę. Tas asmuo norėjo, kad įmonė sumontuotų langus dviejuose objektuose. Prieš užsakant langus jie visuomet važiuoja matuoti, tačiau šis žmogus nenorėjo, kad atvažiuotų matuoti langų ir atnešė jau padarytus projektus. Jis patikino, kad važiuoti matuoti nereikia. Kadangi padaryti brėžiniai name, kuriame reikėjo sudėti langus, buvo neaiškūs, pasakiusi, kad namo langus būtinai matuos. Būtent per A. A. bendravo su UAB „G.“ direktoriumi. Sutartys buvo paruoštos tik tada, kai buvo paskaičiuota tiksli kaina. Dar ją nustebino tai, kad buvo pasirinktas pats brangiausias variantas, buvo pasirinktos visos varstomos langų dalys, orlaidės, stumdomos durys ir panašiai, tas dalykas ją tikrai nustebino. Šituos dalykus derino per UAB „G.“ vadybininką. Dėl kainos nebuvo derimasi, tai ją taip pat nustebino, kadangi klientas visuomet derasi dėl kainos. Pagrindinis reikalavimas buvo tai, kad pradėtų gaminti langus be avanso. Šiuo atveju taip ir buvo. Kai sudėjo langus bute adresu (duomenys neskelbtini), jiems sumokėjo 1500 Lt avansą, tačiau jį sumokėti buvo delsiama, todėl ji pasiskambino į UAB „G.“ ofisą ir pasakė, kad jei neatneš avanso, sustabdys namo langų gamybą. Kai atnešė avansą, langai bute jau buvo sumontuoti, o UAB „G.“ per 20 dienų turėjo sumokėti likusius 3000 Lt. Po langų sumontavimo name, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, UAB „G.“ turėjo sumokėti 8000 Lt ir per 20 dienų įsipareigojo sumokėti likusią pinigų sumą. UAB „G.“ vadybininkas davė jiems A. P. telefono numerį, kadangi dėl langų minėtame name reikėjo daug derinti. Su A. P. ji daug bendravusi. Kai buvo sumontuoti namo langai, ji laukė 8000 Lt, kaip buvo numatyta sutartyje. UAB „G.“ vadybininkas jai pasakė, kad pinigai yra atiduoti direktoriui, o pastarasis yra išvykęs į Lenkiją. Nesulaukus žinių, praėjus savaitei laiko, ji dar kartą skambino vadybininkui, tačiau jis nekėlė ragelio, bet parašė žinutę, „kad jis yra tik UAB „G.“ vadybininkas ir už firmos reikalus neatsako, pinigai atiduoti įmonės direktoriui ir jis nieko nežino. Paskui jo telefonas jau buvo išjungtas, todėl ji pati nuvažiavo į UAB „G.“ patalpas, tačiau viskas buvo užrakinta ir uždaryta. Kadangi internete buvo duomenys apie firmos veiklą, todėl paskambino G. B. Pakėlęs ragelį jis paklausė dėl ko skambina, kai pasakė, kad dėl langų, jis atsakė, kad padėti negali ir nežino, kur yra A. M. Jų firma sudėjo langus tiek bute, tiek ir name ir už tai gavo tik 1500 Lt. Civilinį ieškinį dėl 24 800 Lt palaiko. Sutartis dėl langų pirkimo ir sumontavimo jie ruošė patys, nes reikia išmatuoti ir paskaičiuoti kainą. UAB „G.“ vadybininkas pateikė savo vizitinę kortelę, todėl juo pasitikėjo, kitų žmonių, dirbančių UAB „G.“ nemačiusi. Kai kartą skambino į jų ofisą, atsiliepė moteriškas balsas. G. B. nepažinojusi, jai buvo pateikti dokumentai, kad už namo langus su UAB „G.“ buvo atsiskaityta.

Liudytoja Ž. P. parodė dirbusi UAB „G.“ administratore ir buhaltere. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. išėjo motinystės atostogų. Apie įmonės direktoriaus pasikeitimą nieko nežinojusi. Kaltinamasi buvo UAB „G.“ direktorius. 2009 m. vasarą UAB „G.“ dirbo buhalterė, keli vairuotojai, dar keli vairuotojai buvo išleisti neapmokamų atostogų. Priėmimo į darbą dokumentus tvarkydavusi ji. G. B. dirbo vadybininko pareigose, kokius jis atliko darbus, nežino. Neprisimenu, kokie vadybininkai dirbo UAB „G.“, apie sutartis su UAB „R.“ nieko nežino, nelegalių darbuotojų jų įmonėje nebuvo. Du vadybininkai dirbo po pusę darbo dienos. Nuo 2009 birželio mėnesio buvo pervesta į administratorės pareigas, o 2009 m. rugpjūtį išėjo motinystės atostogų. Apie vadybininką K. nieko nėra girdėjusi.

Liudytojai E. B. parodė kaltinamojo nepažįstanti. Turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati šiuo metu gyvena kaime, todėl minėtą butą išnuomavo G. B., atrodo 2004 metais. Pagal sutartį G. B. jai moka 500 Lt nuomos mokestį ir mokesčius už butą. Praeitą vasarą jai paskambino G. B. ir pasiūlė pakeisti buto langus, ji sutikusi. Sutarė, kad langus pakeis ir už juos sumokės G. B., o ji neims iš jo nuomos mokesčio už 7 mėnesius. Pinigų už langus G. B. nedavusi. Langų kainą jai pasakė paskambinęs G. B.. Po langų pakeitimo savo bute buvusi tik šiandien, pasitikėjo G. B., todėl ir nevažiavo pasižiūrėti, ar langai tikrai buvo pakeisti.

Liudytojas A. P. parodė kaltinamojo nepažįstantis. Statė namą adresu (duomenys neskelbtini). Namą pradėjo statyti nuo 2007 ar tai 2008 metais. Namas registruotas E. P. vardu. Dabar jos pavardė J. 1993 metais jie su žmona išsiskyrė. Namą statė kartu kaip verslo partneriai, lėšas namui statyti investavo jo buvusi žmona ir jo mama. Namui reikėjo langų, todėl pamatęs vaikštantį žmogų, kuris siūlė langus paklausė jo kokia būtų langų kaina. Jis prisistatė lyg tai Z. vardu, jis pasakė, kokią firmą atstovauja, tačiau dabar įmonės pavadinimo neprisimena. Jis nurodė kainą, kuri jam tiko. Atrodo, kad langai kainavo virš 20 000 Lt. Įmonės darbuotojai atvažiavę išmatavo langus, pasakė jiems, kad reikia pilko rėmo iš lauko, o iš vidaus balto ir viskas, jų sąlygos jam tiko ir tiek. Sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Atrodo avansą už langus sumokėjo. Kokios įmonės darbuotojai montavo langus, nežino. Kai langai buvo sumontuoti, patikrino ar jie darinėjasi ir sumokėjo likusią dalį pinigų, jam išrašė kvitą. Tai vyko ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atrodo, kad ant kvito pasirašė kaltinamasis. Kai užsakinėjo langus, kaltinamojo nematė. Su likusiais pinigais atvyko į įmonės ofisą, ar ten buvo kaltinamasis tiksliai neprisimena, o tas žmogus lenkišku vardu tikrai buvo ofise. Kas rašė tuos lapelius, neprisimena, neprisimena, ar lapelius išrašė prie jo. Pinigus atsivežė grynais, juos paėmė iš žmonos, ji buvo paėmusi paskolą iš banko, o avansą už langus sumokėjo iš savo pinigų. Atrodo, kad sumokėjo apie 3000 Lt avanso. G. B. nepažįsta. G. B. pažįsta tik iš matymo, jis yra pirkęs fotoaparatą ar tai kompiuterį. Su G. B. susipažino prieš dedant į namą langus. Jis nežinojo, kad G. B. buvo įmonės direktorius. Dėl langų pirkimo kalbėjo tik su tuo lenku Z. Kai atvežė likusius 18 000 Lt už langus, neprisimena ar kaltinamasis buvo ofise.

Liudytoja S. P. parodė kaltinamąjį pažįstanti, jis yra buvęs darbdavys. Ji dirbo UAB „G.“ buhaltere nuo 2009-06-11 iki 2009-09-11. Į darbą ją priėmė Ž. P., ji yra prieš tai buvusi UAB „G.“ buhalterė. Skelbimą dėl darbo rado internete. Tuo metu, kai dirbo, įmonės direktorius buvo A. M. Prieš tai įmonės direktoriumi buvo G. B.. Įmonėje dirbo ir kaltinamasis, ir G. B.. Įmonėje dar dirbo ir stambus aukštas vyras, tačiau jo vardo ir pavardės nežino, taip pat ateidavo dar toks K., jo pavardės nežino. Jis ateidavo kartu su kaltinamuoju ir G. B.. Jis ateidavo pasikalbėti apie darbą. Jos paprašė, kad padarytų brėžinį ir jį nusiųstų į įvairias įmones, kurios gamino langus. Jai duoti išmatavimai, kuriais remiantis ji padarė brėžinius. Byloje esantys brėžiniai yra jos braižyti brėžiniai. Brėžinius nubraižyti paprašė K. Gavo atsakymą, kiek kainuoja langai, atsakymas atėjo į G. B. elektroninį paštą ir jie, gavę atsakymą, skambinosi į įvairias įmones. Kaltinamasis savo kabineto neturėjo, o G. B. ofise kabinetą turėjo. Žodiškai įmonei vadovavo G. B., o pagal dokumentus, įmonei vadovavo kaltinamasis. Su kokiomis įmonėmis buvo sudaryta sutartis dėl langų gamybos, nežino. Buvo klientas A., kuriam dėjo langus, jis kartą buvo atvykęs į ofisą ir bendravo su G. B., kaltinamuoju ir K A. su G. B. labai laisvai kalbėjosi, matėsi, kad jie yra geri pažįstami, nemananti, kad su klientu būtų galima taip bendrauti kaip su juo bendravo G. B.. Kam konkrečiai tie langai buvo gaminami, nežinojo, žinojo tik tiek, kad namui (duomenys neskelbtini). G. B. nurodė išrašyti kasos pajamų orderį. Visus duomenis turinti tiek kompiuteryje, tiek susivedusi sąsiuvinyje, tačiau dabar jau neatsimena kokiai sumai buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Orderį ji tik išrašė, tačiau jo nepasirašė. Ant kasos pajamų orderio(I tomas, b. l. 14) parašas yra panašus į jos, bet tai ne jos parašas. Ji girdėjusi A. P., A. M. ir G. B. pokalbį, kaltinamasis sakė „kažkada man padėjai, tai gal ir dabar padėsi“. Tai kaltinamasis sakė A. P.. Išrašiusi kasos pajamų orderį, jį atidavė G. B.. Įmonės telefonas jau buvo atjungtas liepos mėnesį. Kasos pajamų orderių numeriai suteikiami pagal datą arba eiliškumą. Tokių dokumentų apskaita yra vedama. Dėl kasos pajamų orderių KPO 64 ir GBT 58 galinti pasakyti, kad vienas orderis išrašytas jos, tačiau parašas ant jo ne jos, o kitas orderis išrašytas ne jos. Negalinti pasakyti, kodėl išrašytas toks orderis ir jam suteiktas būtent toks numeris, ji jo nerašiusi. Kaip kasos pajamų orderis atsidūrė pas A. P., pasakyti negalinti, įmonėje turėtų likti kasos pajamų orderis, o klientas turi gauti kvitą.

Liudytojas G. B. parodė aplinkybių gerai neatsimenantis, nes birželio mėnesį turėjo didelę traumą ir dar dabar sulaikytas yra. Kaltinamasis pas jį atėjo pagal skelbimą, jis atėjo ir dar K. ar K. berods atėjo, paskui po poros dienų vėl atėjo, jis atėjo dėl firmos, nes pardavinėjo savo firmą. Savo firmą pardavė kaltinamajam už 1000 Lt, o kodėl dėl sumų yra neatitikimas pasakyti negalintis. Buvo UAB „G.“ vadovas. J. Ž. yra jo sugyventinė, ji akcijas tos įmonės pardavė tam pačiam pirkėjui. Pardavus įmonę, jis dar joje dirbo, taip buvo susitarę. Jie ten kažkuo užsiėmė, kažkokiais langais, tai jis pasakė, kad jam reikia langų ir pas juos tuos langus užsakė. Už langus mokėjo dalimis, viso 3500 Lt, 2000 Lt perdavė gal K., pasakyti negali, o paskui kitus į įmonę atnešė. Ankščiau nei vieno iš tų asmenų nepažinojo, dabar su A. P. pažįstami, jį pažinojo nuo senai, kartu sportavo, darė pas juos remontus. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo. S. P. atėjo dirbti kai jau pardavinėjo įmonę. K. atėjo pagal skelbimą, jis berods atėjo kartu su kaltinamuoju. A. M. jam nebuvo skolingas pinigų, už langus sumokėjo 3500 Lt. Kai rinkosi langus, aišku rinkosi pigiausią variantą, nes kitos firmos prašė daugiau už tokius langus. Su kaltinamuoju dirbo dvi savaites, o gal mėnesį, buvome susitarę, kad supažindins su viskuo. Visus įmonės dokumentus perdavė kaltinamajam.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2009-10-12 UAB „R.“ pareiškimą (t. I, b.l. 3-22).

UAB „R.“ pareiškė 24800 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. I, b.l. 28), ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu civiliniu ieškovu pripažinta UAB „R.“ direktorė N. P. (t. I, b.l. 29).

Dokumentų pateikimo protokolu N. P. pateikė su UAB „G.“ sudarytas sutartis, kurias UAB „R.“ vardu pasirašė N. P., o UAB „G.“ vardu pasirašė A. M.:

2009-07-08 sutartimi Nr. KN09060025 UAB „R.“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus butui, esančiame (duomenys neskelbtini), sandorio suma - 4500 Lt. Susitarta, kad užsakovas sumoka pardavėjui 1500 Lt po langų sumontavimo, o likusią sumą sumoka per 20 dienų (t. I, b.l. 31), įrašas sutartyje patvirtina, kad 2009-08-13 buvo sumokėtas 1500 Lt avansas;

2009-07-08 sutartimi Nr. KN09070007 UAB „R.“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), sandorio suma - 21800 Lt. Susitarta, kad užsakovas sumoka pardavėjui 8000 Lt po langų sumontavimo, o 13800 Lt sumoka per 20 dienų (t. I, b.l. 32).

2010-03-29 Specialisto išvadoje Nr. 20-4-(503)-IS1-630 nurodoma, kad A. M. vardu atliktus parašus, esančius tirti pateiktuose dokumentuose, t.y. dviejose 2009-07-08 sutartyse Nr. KN09060025, KN09070008, UAB G.“ 2006-08-30 kasos pajamų orderio kvite Nr. GBT58, 2009-08-07 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GBT00058, UAB „G.“ 2009-09-01 kasos pajamų orderyje Nr. KPO64, 2009-09-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KPO000064 pasirašė pats A. M.. Šiuose parašuose neužsifiksavo kokių tai koordinacijos sutrikimų, kurie būdingi neįprastoms rašymo sąlygoms (t. I, b.l. 41-48).

2010-03-17 Dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. P. pateikė 2009-09-01 kasos pajamų orderio originalą, serija KPO Nr. 64, ir 2009-09-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. KPO 000064, originalą, iš kurių matyti, kad už plastikinius langus A. P. sumokėjo UAB „G.“ 22454 Lt. Kasos pajamų orderį pasirašė buhalterė S. P. ir pinigus gavo kasininkas A. M.. PVM sąskaitą faktūrą išrašė UAB „G.“ direktorius A. M. (t. I, b.l. 55-57).

2010-03-10 liudytojas G. B. pateikė 2009-05-28 akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių originalus ir pranešimo originalą, iš kurių matyti, kad G. B. 2009-05-28 už 7000 Lt pardavė A. M. 70 procentų UAB „G.“ akcijų; J. A. 2009-05-28 už 3000 Lt pardavė A. M. 30 procentų UAB „G.“ akcijų; tokiu būdu A. M. įgijo 100 procentų UAB „G.“ akcijų (t. I, b.l. 59,61-65).

2009-12-22 Dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad G. B. pateikė: 2009-07-21 statybos rangos sutarties Nr. 2009/07-21 originalą, iš kurio matyti, kad pagal sutartį UAB „G.“ įsipareigoja pagaminti ir sumontuoti langus, o G. B. įsipareigoja sumokėti 3500 litų, sutartį pasirašė G. B. ir UAB „G.“ vardu A. M.; 2006-08-30 kasos pajamų orderio kvitą serija GBT Nr. 58, ir 2009-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. gbt 00058, iš kurių matyti, kad G. B. sumokėjo 3500 litų (t. I, b.l. 60, 66-69).

Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso E. B. (t. I, b.l. 83).

A. M. nuo 2009-05-22 paskirtas UAB „G.“ direktoriumi (t. I, b.l. 92), faktas įregistruotas Juridinių asmenų registre nuo 2009-06-04 (t.I, b.l. 103), VSDFV duomenimis A. M. UAB „G.“ dirbo nuo 2009-05-22 (t. I, b.l. 105).

UAB „G.“ iš UAB „S.“ už paslaugas gavo: 2009-06-03 9712 Lt, 2009-06-10 3337,24 Lt, 2009-06-18 3409,92 Lt, 2009-06-25 2182,11 Lt, 2009-06-30 205,87 Lt, 2009-08-12 562,12 Lt, 2009-09-30 1111,09 Lt, viso 20520,35 Lt (t. III, b.l. 58).

Pateikti langų brėžiniai, kuriuose nurodytas vardas A. ir tel. Nr. 8-652 36 424 (t. III, b.l. 3-5).

A. M. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ir neturėjo (t. I, b.l. 197).

Prokuroro nutarimu laikinai apribotos A. M. nuosavybės teisės į 100 UAB „G.“ akcijų ir UAB „G.“ nuosavybės teise turimas transporto priemones (t. II, b.l. 98-100), uždrausta disponuoti įmonės sąskaita (t.III, b.l. 67-68).

Kaltinamojo A. M. parodymai apie tai, kad jis neturėjo tikslo sukčiauti, o su UAB „R.“ neatsiskaitė tik dėl to, kad pametė pinigus, atmestini, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Kad kaltinamasis veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, N. P., A. P. ir G. B. parodymai. Asmuo, kurį kaltinamasis nurodo kaip vadybininką K., veikusį UAB „G.“ vardu, N. P. prisistatė A. A. vardu, pateikė vizitinę kortelę su melagingais duomenimis. Liudytojas A. P. nurodė, kad šis asmuo prisistatė dar kitu, lenkišku, „berods Z.“, vardu. Vėliau paaiškėjo, kad tokie asmenys UAB „G.“ nedirbo. N. P. parodė, kad buvo renkamasi brangiausi langai, dėl kainos nesiderama, tačiau buvo keliama pagrindinė sąlyga – mokėjimo atidėjimas. Tai leidžia spręsti, kad jau prieš sudarant sutartis nebuvo tikslo jas vykdyti, o buvo norima sudaryti sąlygas svetimam turtui užvaldyti. Tai, kad kaltinamasis su minėtu asmeniu veikė bendrai, patvirtina ta aplinkybė, kad A. M. pasirašinėjo sutartis, PVM sąskaitas – faktūras, kasos pajamų orderius, o užsakovams sumokėjus pinigus, juos gavo iš vadinamojo K. Pagrindo teigti, kad kaltinamasis galėjo būti suklaidintas įvairiai save pristatinėjusio „vadybininko K.“, nėra .

Sutartis dėl langų pagaminimo ir sumontavimo su G. B. buvo sudaryta nenaudingomis UAB „G.“ sąlygomis – G. B. už langus ir jų sumontavimą įsipareigojo sumokėti 3500 litų, kai tuo tarpu UAB „G.“ pagal sutartį už šiuos darbus UAB „R.“ įsipareigojo sumokėti 4500 litų. UAB „R.“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už 21800 Lt. A. P. už šiuos langus sumokėjo 22454 Lt. Taigi šie sandoriai UAB „G.“ nebuvo naudingi, bendrovė būtų patyrusi 346 Lt nuostolių. Tai patvirtina, kad sandoriai buvo sudaryti ne siekiant įmonei keliamų tikslų, t.y. pelno, o panaudoti kaip priemonė užvaldyti svetimą turtą.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių kasos pajamų dokumentų ir PVM sąskaitų faktūrų, A. P. buvo perduotas ne kasos pajamų orderio kvitas, o kasos pajamų orderis, kuris turi likti įmonėje. Liudytoja S. P. patvirtino, kad ji A. M. nurodymu išrašė su A. P. susijusius apskaitos dokumentus, tačiau jų nepasirašinėjo. Kasos pajamų orderyje, serija KPO Nr. 64, pasirašyta jos vardu, tačiau tai ne jos parašas. Apskaitos dokumentų dėl G. B. ji nerašiusi, kodėl jiems suteikti tokie numeriai, nežino. UAB „G.“ apskaitos dokumentai yra dingę. Įvertinus šiuos faktus, galima teigti, jog pinigai, gauti už langų gamybą ir montavimą, nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, todėl pateikti kasos pajamų orderis, kasos pajamų kvitas ir PVM sąskaitos – faktūros nepatvirtina kaltinamojo keliamos versijos.

A. M. nurodė neturėjęs laiko atsiskaityti, kadangi buvo suimtas, tačiau pats pripažino, kad nuo tariamo pinigų pametimo iki jo suėmimo praėjo 20 dienų. Toks laikotarpis, elgiantis sąžiningai, yra pakankamas informuoti kreditorių apie įvykusius faktus, dėl pinigų praradimo kreiptis į policiją. To kaltinamasis nepadarė.

Be to, kaltinamasis parodė, kad UAB „R.“ nepranešė apie pinigų dingimą dėl to, kad tikėjosi atsiskaityti iš įmonės gaunamų pajamų. UAB „G.“ skolinga UAB „R.“ 24800 Lt. Tiriamu laikotarpiu UAB „G.“ vienintelės pajamos buvo už suteiktas paslaugas UAB „S.“, kurios nuo 2009-06-03 iki 2009-09-30 sudarė 20520,35 Lt, tame tarpe rugpjūčio-rugsėjo mėnesio pajamos buvo tik apie 1600 litų. Taigi šis kaltinamojo paaiškinimas niekuo neparemtas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Šiuo atveju esminė apgaulė pasireiškė tuo, kad realiai nebuvo planuojama atsiskaityti su UAB „R.“, o sudarytos sutartys buvo fiktyvios ir sudarytos tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą (šiuo atveju pinigus už pagamintus ir sumontuotus langus).

Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jis bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą neatsiskaitant už plastikinių langų pagaminimą ir jų sumontavimą, apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą, ikteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tarpininkaujant sutarties su UAB „R.” direktore N. P. sudarymui, pasirašė sutartis dėl langų pagaminimo bei sumontavimo bute (duomenys neskelbtini), name (duomenys neskelbtini), UAB „R.” sumokėjo 1500 litų, siekdamas įgyti mokaus kliento įvaizdį, bendrovės direktorės N. P. pasitikėjimą, iš užsakovo G. B. už plastikinius langus bei jų sumontavimą bute (duomenys neskelbtini), gavo 3500 Lt, iš užsakovo A. P. už plastikinius langus bei jų sumontavimą name (duomenys neskelbtini), gavo 22454 Lt, tačiau su UAB „R.” pagal minėtas sutartis neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą 24800 litų vertės turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas - tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 straipsnio 1 dalis). Apie nenustatyto asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Sprendžiant iš nusikaltimo pobūdžio, proceso dalyvių parodymų, pagrįstai galima konstatuoti, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio mėn. 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009, Teismų praktika 31).

Skiriant bausmę A. M. atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, apgaule užvaldyto turto vertė 24800 Lt, padaryta žala neatlyginta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. M. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą, tame tarpe nuo 2009-06-07 iki 2009-09-15 net 12 kartų (t. II, b.l. 86-95). A. M. priklausomybės ligų centro įskaitoje yra nuo 2002-12-02 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo, psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje nėra (t. II, b.l. 60-63), A. M. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (specialisto išvada, t. II, b.l. 64), taigi kaltinamasis yra pakaltinamas.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatytinas didesnis, nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Kaltinamasis teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo (veika padaryta 2009-04-13). Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010 m. sausio 6 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d., bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kadangi atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, į ankstesnius kaltinamojo teistumus, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat, neturėdamas legalaus pajamų šaltinio, ir toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Civilinio ieškovo UAB „R.“ pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ieškinio dydį patvirtina pateiktos sutartys tarp UAB „G.“ ir UAB „R.“, iš kurių matyti, jog dėl kaltinamojo veiksmų UAB „R.“ patyrė 24800 Lt dydžio turtinę žalą. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtąją bausmę subendrinti su 2010 m. sausio 6 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį.

UAB „R.“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 24800 (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus) litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-16 nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į A. M. priklausančias 100 UAB „G.“ akcijų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-04-16 nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į UAB „G.“ nuosavybės teise turimas transporto priemones, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-30 nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į UAB „G.“ banko sąskaitą banke Swedbank AB, uždraudžiant teisę disponuoti šia sąskaita, palikti galioti civilinio ieškinio užtikrinimui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjasGiedrius Endriukaitis