Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2010-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-305-653/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
2-305-653/2010
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-07837-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
I. D.
Atsakovas
E. D.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-305-653/10Procesinio sprendimo kategorija 116.1.Proceso Nr. 2-03-3-07837-2009-4
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2010 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant vertėjai Viktorijai Kniagininai, ieškovei I. D., atsakovui E. D. ((duomenys neskelbtini)), Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui E. D. ((duomenys neskelbtini)) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinės kaltės, byloje dalyvaujantis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad tėvas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimant vaiką šeštadienį po 10 val. ir sugrąžinant namo sekmadienį iki 20 val., po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę - D.. Nurodė, kad jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto, kitų vertingesnių daiktų šalys santuokoje neįgijo, kreditorių neturi, prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – D..

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, išlaikymo šeimai neteikimo; ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvų bute; ieškovės sūnų padeda išlaikyti ieškovės tėvai, atsakovas sūnų remia mažai. Vaikas sveikas, būreliųū nelanko, nes netui noro; ieškovė sutinka su atsakovo siūlomu išlaikymu dydžiu.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu sūnaus išlaikymo dydžiu, paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, jo pajamas sudaro bedarbio pašalpa – apie 600 Lt, jis nuomojasi kambarį už 200 Lt; neranda vairuotojo darbo, yra sveikas; kol jis dirbo, prisidėjo prie sūnaus išlaikymo – veždavosi atostogauti, surengdavo šventes, dabar to daryti nebegali; su vaiku bendrauja gerai; nurodė, kad nesutarimai su ieškove kildavo dėl pinigų, ieškovė iškraustė atsakovą; turto neturi, kreditorių neturi.

VTAS pateikė išvadą byloje, kurioje dėl ieškinio neprieštaravo. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką įregistravo 1993-05-15 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)) (b.l. 4). Šalims santuokos metu 1996-09-25 gimė sūnus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Šalims gyvenant kartu kildavo nesutarimų, šalys kartu nebegyvena ketverius metus, atsakovas bendrauja su sūnumi.

LR CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, kuri gali būti nuginčyta, kitai šaliai įrodžius, kad nebuvo tokių aplinkybių, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba įrodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tie patys reikalavimai taikomi ir nustatant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas pripažįsta santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas dažnai girtavo. Įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, ieškovė nepateikė. Liudytojos A. D. parodymai šių aplinkybių nepatvirtino, nes ji asmeniškai minėtų aplinkybių nematė, gyveno atskirai nuo pareiškėjų šeimos. Todėl daroma išvada, kad aplinkybių, jog santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, byloje nenustatyta. Iš šalių paaiškinimų, buities tyrimo akto nustatyta, kad atsakovas, kol dirbo, prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, vadinasi, atsakovo išlaikymo pareigos netinkamas vykdymas negali būti pripažintas santuokos iširimo priežastimi.

Teismas objektyviai vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės atmestinas. Šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju, remiantis LR CK 3.61 str. 3 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė D., atsakovui – D..

Ieškinys dalyje dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstas. Iš ieškovės paaiškinimo, VTAS išvados nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo santuokos iširimo gyvena su ieškove, kuri yra sudariusi sūnui tinkamas gyvenimo ir mokymosi sąlygas, sūnus nori gyventi su mama, todėl jo gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str. 1, 2 d.). Iš ieškovės paaiškinimų, darbo užmokesčio pažymos, buities tyrimo akto nustatyta, kad ieškovė yra siuvėja-lygintoja, jos mėnesio pajamos yra apie 630 Lt, atskaičiavus mokesčius, bei 52 Lt pašalpa už vaiką (b.l. 16, 25). Iš atsakovo paaiškinimo, pažymos apie nedarbo draudimo išmokos gavimą nustatyta, kad atsakovo pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka – 1979,14 Lt per 3 mėnesius (vidutiniškai 660 Lt) (b.l. 35). Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad vaiko poreikius atitiktų mažesnė suma nei prašoma ieškinyje priteisti, ji pati skiria vaiko išlaikymui 250 Lt, vaikas nelanko jokių būrelių, nes pats nenori. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti derinamas su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, turi būti atsižvelgta į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus abiejų tėvų vienodai sunkią finansinę padėtį, vaiko (paauglio) minimalius poreikius bei poreikius fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, atsižvelgus į tai, kad vaikas gyvena su motina, teismui nenustačius, kad atsakovas artimiausiu metu turi galimybę įsidarbinti ir taip pagerinti savo finansinę padėtį, nenustačius, kad atsakovas slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų, daroma išvada, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-10-05) iki vaiko pilnametystės. Remiantis LR CK 3.185 str., motina priteistą vaikui išlaikymą privalo tvarkyti uzufrukto teisėmis. Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėm šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Šalys, kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 9-10, 13), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neįgijo, kreditorių neturi.

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, todėl sutuoktinio išlaikymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Iš šalių, VTAS atstovės paaiškinimų, buities tyrimo akto nustatyta, kad atsakovas lanko sūnų, ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi. Pagal CPK 5 str. teismai nagrinėja bylas dėl pažeistų teisių gynimo, kai tarp šalių yra ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, byla dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Ieškovei išaiškintina, kad pasikeistus aplinkybėms, tarp šalių atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 131 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovės naudai ir 108 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 – 270 str., 385 str., teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir E. D. ((duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., sudarytą 1993-05-15 Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. D. palikti santuokinę pavardę - D., E. D. – D..

Nepilnamečio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus Lt 00 ct) kas mėnesį nuo 2009-10-05 iki sūnaus pilnametystės. Šioje dalyje sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Bylą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., 131 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudai ir 128 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Šiškina