- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- A5.-263-649/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00024-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Artūras Venckaus
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. Ž., J. P. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui, nedalyvaujant J. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P., eidama uždarosios akcinės bendrovės „T.“ direktorės pareigas, neužtikrino, kad 2019 m. sausio 22 d. 14.10 val. UAB „T.“ priklausančioje metalo laužo supirkimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), J. J. dirbtų UAB „T.“ naudai tik po to, kai sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis, darbuotojui įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią pranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. į teismo posėdį neatvyko, jos atstovas adv. padėjėjas A. Venckus nurodė, kad J. P. apie procesą žino, kaltinimo nepripažįsta, nes J. J. 2019-01-22 turėjo nedarbingumą ir buvo neatleistas iš kitos įmonės, planavo įsidarbinti UAB „T.“, o tą dieną tik norėjo pabandyti kaip seksis dirbti.
Liudytoja R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad apklausiama Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų teikė teisingus paaiškinimus. Nurodė, kad UAB „T.“ dirba nuo 2018-05-07 buhaltere-apskaitininke, įmonės direktorė J. P. atvažiuoja 2-3 kartus per mėnesį, kartais kartą per du mėnesius, įmonė užsiima metalo laužo supirkimu. Sausio 22 d. apie 8 val. į darbą ją atvežė sugyventinis J. J., kuris po to išvažiavo savo reikalais. Prieš pietus pamatė, kad apie įmonės teritoriją sukinėjasi buvęs aikštelės vadovas V. G., kuris buvo laikinai nušalintas nuo darbo ir jai yra grasinęs. Telefonu paprašė sugyventinio, kad atvyktų pas ją į darbą. Sugyventinis atvyko ir abu 12 val. išvažiavo pietauti. Po pietų paskambino direktorei, ar galėtų dėl saugumo sugyventinis pabūti pas ją. Vaikščiodamas po teritoriją J. J. pamatė pjaustymo aparatą ir paklausė, ar galėtų pabandyti dirbti. Ji leido J. J. dirbti ir netrukus atvažiavo mokesčių inspekcijos pareigūnai. Paaiškinime mokesčių inspekcijos pareigūnams iš baimės gal kažką ne taip parašė. J. J. buvo parašęs prašymą dėl priėmimo į darbą be datos, nes nežinojo, nuo kada bus atleistas iš UAB „A.“. Šiuo metu J. J. dirba UAB „T.“ vairuotoju.
V. G. šiuo metu yra atleistas iš UAB „T.“, nušalintas nuo darbo buvo šių metų sausio 16 d. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl metalo pardavimo iš aikštelės. Tą dieną V. G. važinėjo po teritoriją – sukdavo ratus. Ji bijo V. G., yra turėjusi su juo konfliktų, jai V. G. yra grasinęs. V. G. į aikštelę atvažiavo ne tik sausio 22 d., jis kiekvieną dieną atvažiuodavo. J. J. kitomis dienomis aikštelėje nebūdavo, nes dirbo UAB „A.“. Nuo sausio 16 d. J. J. turėjo nedarbingumą.
Patikslino, kad sausio 22 d. direktorės J. P. neinformavo, kad J. J. pjaus metalą, tik paprašė, ar gali būti su ja teritorijoje. Leidimą pjauti metalą davė ji, tie veiksmai truko 10-15 minučių. Prašymą dėl priėmimo į darbą J. J. parašė sausio 21 d. arba 22 d.
Liudytojas J. J. teismo posėdyje paaiškino, kad apklausiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų teikė teisingus paaiškinimus. Nurodė, kad su R. Š. 20 metų gyvena kartu. Sausio 22 d. atvežė R. Š. į darbą ir išvažiavo savo reikalais -važiavo pas gydytoją, į SODRĄ. Prieš pietus jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad netoli aikštelės V. G. sukiojasi. Jis nuvažiavo, truputį pabuvo ir apie 12 val. su R. Š. išvažiavo pietauti. Sausio mėnesį dirbti į UAB „A.“ nebuvo išvažiavęs, o atleidžiant gavo atlyginimą už ankstesnius laikotarpius. Sausio mėnesį R. Š. į darbą atveždavo kiekvieną rytą, išvažiuodavo namo ir po to pietų veždavo.
Pareiškimą priimti į darbą parašė lyg ir sausio 22 d. Dėl darbo tarėsi su R. Š., o R. kalbėjo su direktore. Prašė priimti į darbą vairuotojo-suvirintojo pareigoms. Be datų pareiškimą rašė todėl, jog galvojo, kad nepriims į darbą. Tarėsi iš pradžių dėl minimalaus atlyginimo. Turi suvirintojo elektra ir dujomis pažymėjimą.
Dėl kitokių nurodytų aplinkybių rašytiniame paaiškinime nurodė, kad planavo dirbti nuo 8 val. iki 17 val. tada, kai įsidarbins. Teikdamas rašytinį paaiškinimą buvo sutrikęs, nes pareigūnai atvažiavo labai netikėtai. Tą dieną, kai grįžo po pietų, vaikščiojo po teritoriją, pamatė atidarytas patalpos duris, o ten deguonies balioną. Nutarė pabandyti pjaustyti, jam pjaustyti leido R. Š.. Tik pradėjus pjaustyti atvažiavo pareigūnai. Nemano, kad sausio 22 d. dirbo UAB „T.“ naudai, jis tik pamėgino pjaustyti ir įsitikinti, ar dar moka. Jei dirbti, tai reikia visą dieną pjaustyti. Atlyginimo iš UAB „T.“ už sausio 22 d. negavo. Šiai dienai dirba UAB „T.“, pradėjo dirbti nuo sausio 25 d.
Liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „T.“ dirbo 10 metų ir iš darbo išėjo per pykčius. Jokių konfliktų su R. Š. neturėjo, tik J. J. buvo parašęs pareiškimą policijai dėl išplūdimo, tačiau tyrimas nutrauktas. 2019 m. sausio 16 d. jis buvo nušalintas nuo darbo UAB „T.“, dar buvo užvažiavęs sausio 18 d. Sausio 16 ir 18 dienomis UAB „T.“ teritorijoje buvo J. J., nežinojo, ką jis veikia, tačiau jam kilo įtarimų, kad J. J. dirba nelegaliai, nes jis keitė vartų spynas, atrakinėjo ir užrakinėjo vartus, kasė sniegą. Jam atrodo, kad sausio 21 d. jis paskambino mokesčių inspekcijos pareigūnams ir pasakė, kad UAB „T.“ gali būti nelegalių darbuotojų. Jam atsakė, kad jis paskambintų konkrečiai, kai pamatys nelegaliai dirbantį darbuotoją. Jis sausio 22 d. atvažiavo į greta UAB „T.“ esančią įmonę persimontuoti padangų ir apie 9 valandą pamatė J. J., dirbantį autokrautuvu „Fiskar“. J. J. autokrautuvu krovė metalą, jis padangas montuodamas užtruko apie pusę valandos ir išvažiavo. Išvažiavęs paskambino mokesčių inspekcijos pareigūnams, kad UAB „T.“ dirba nelegaliai J. J.. Jam atsakė, kad pareigūnai galės atvažiuoti sausio 22 d. tik po pietų, ir jis turės parodyti įmonės vietą. V. G. žinojo, kad J. J. yra legaliai neįdarbintas, ir, atvykus mokesčių inspekcijos pareigūnams, parodė UAB „T.“ aikštelę.
Liudytoja D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog UAB „T.“ aikštelėje dirba nelegalus darbuotojas. Atvykę apie 14 val. 10 min. pradėjo patikrinimą ir rado dirbantį asmenį, kuris pjaustė metalo laužą. Kai pradėjo fotografuoti, moteris, išėjusi iš biuro, paklausė – kas esat ir kodėl fotografuojat. Darbuotojams jokio streso nesukėlė, vyriškis paaiškino, kad norės įsidarbinti ir bando dirbti, parašęs prašymą be datos, direktorė spręs, ar priimti į darbą. Nei J. J., nei R. Š. dėl pareigūnų vizito nebuvo sutrikę. J. J. ir R. Š. tarpusavyje nesitarė, abu viename kabinete parašė paaiškinimus savo ranka.
Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo paskirta užduotis dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) mieste. Pranešėjas skyriaus vedėjai buvo palikęs telefono numerį, ir jis su pranešėju sutarė, kad pranešėjas jam paskambins, kai legaliai neįdarbintas asmuo dirbs. Pranešėjas sausio 22 d. rytą paskambino ir informavo, kad tas asmuo dirba. Dėl užimtumo į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo tik po pietų ir teritorijoje, kur buvo prikrauta metalo laužo, pamatė, kad asmuo su autogenu pjaustė metalą. Jis padarė dirbančio asmens fotonuotrauką, paėmė paaiškinimus, netrukus išsiaiškino, kad J. J. dirbo be darbo sutarties. Aikštelės vedėja nurodė, kad paskyrė J. J. pjaustyti ir rūšiuoti metalą, išdavė darbo priemones. Patikrinimo metu R. Š. ir J. J. buvo korektiški, neišsigandę ir nesutrikę. Paaiškinimų rašymo metu buvo teigiama, kad J. J. atvažiavo 8 val. pabandyti dirbti su metalo pjaustymo įranga.
Šalies argumentai
J. P. rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b. l. 9-10) nurodė, kad jai J. J. yra žinomas. Buvo priimtas sprendimas priimti į darbą J. J., bet jis dar nebuvo atleistas iš kitos darbovietės. Prašymas priimti į darbą iš J. J. buvo priimtas, paimta išeiginės diena, kad galėtų susipažinti su darbo specifika. Kai buvo gautas J. J. atleidimas per SODRĄ iš kitos įmonės, buvo įformintas priėmimas.
R. Š. rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b. l. 7) nurodė, kad J. J. 2019-01-22 8 val. atėjo į UAB „T.“ metalo supirkimo aikštelę pabandyti pjaustyti metalą, vairuoti „Skaniją“ ir krauti metalą. Direktorę J. P. ji informavo apie pabandymą dirbti, ir buvo duotas leidimas J. J. pabandyti dirbti ir pasitikrinti, ar jis tinkamas darbui. Prašymą yra parašęs, bet nenuspręsta, ar bus priimtas į darbą.
J. J. rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b. l. 8) nurodė, kad 2019-01-22 8 val. atvyko į UAB „T.“ metalo laužo supirkimo aikštelę dėl mėginimo padirbti, dėl darbo tarėsi su direktore J. P.. Su direktore sutarė, kad reikės dirbti vairuotojo pareigose, pjaustyti metalą bei jį krauti į automobilį „Skanija“. Dirbti reikės nuo 8 val. iki 17 val., dėl darbo užmokesčio dar nesusitarė. Užpildė prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau datos nenurodė, kadangi šiandien padirbus bus sprendžiama, ar priims. Tą dieną jis pjovė metalo laužą ir rūšiavo, darbo sutarties nebuvo pasirašęs.
Operatyvaus patikrinimo pažymoje (b. l. 6) nurodyta, kad 2019 m. sausio 22 d. 14:10 val. tikrinant UAB „T.“ priklausančią metalo laužo supirkimo aikštelę (duomenys neskelbtini)., aikštelėje rastas su deguonies metalo pjaustymo įranga dirbantis J. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). J. J. prie metalo laužo krūvos pjaustė ir rūšiavo metalo laužą. Administracinėse patalpose dirbo aikštelės vadovė R. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), daugiau darbuotojų aikštelėje nebuvo. J. J. raštu paaiškino, kad ryte 8:00 atvyko į UAB „T.“ priklausančią metalo laužo supirkimo aikštelę, adresu . (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su direktore J. P.. Parašė prašymą priimti į darbą, tačiau nenurodė tikslios darbo pradžios datos, nes nežinojo ar bus priimtas. Šiandieną, t. y. 2019-01-22, R. Š. jam liepė pjaustyti aikštelėje buvusį metalo laužą ir išrūšiuoti. Aikštelės vadovė R. Š. raštu paaiškino, kad informavo bendrovės direktorę apie J. J. atvykimą į darbą ir buvo gautas leidimas jam dirbti, ir taip patikrinti ar sugeba atlikti pavestus darbus. R. Š. suteikė J. J. pjaustymo įrangą ir nurodė supjaustyti ir išrūšiuoti metalo laužą. J. J. pateikė prašymą priimti į darbą UAB „T.“, tačiau neįrašė nuo kurios sausio dienos prašoma įdarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs įrodymus teismas daro išvadą, kad J. P., einančios UAB „T.“ direktorės pareigas, veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatymo ANK 95 str. 1 d., sudėtis.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nei Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK) , nei Darbo kodeksas (toliau DK) nepateikia sąvokos – kas tai yra nelegalus darbas. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys teisme dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui.
Ištyrus bylos aplinkybes nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. J. J. UAB „T.“ nebuvo oficialiai įdarbintas. Tačiau, remiantis liudytojo V. G. parodymais, J. J. dirbo nuo sausio 22 d. ryto – atvažiavęs apie 9 val. keistis padangų, V. G. matė, kaip J. J. autokrautuvu „Fiskar“ krovė metalo laužą. Po 30 minučių išvažiuojant V. G. matė, kaip J. J. toliau dirbo su „Fiskar“. Aplinkybę, jog darbą UAB „T.“ sausio 22 d. J. J. pradėjo 8 val. patvirtina ir rašytiniai R. Š. bei J. J. paaiškinimai (b. l. 7, 8), teikti tą pačią dieną mokesčių inspekcijos pareigūnams. Atvykę mokesčių inspekcijos pareigūnai sausio 22 d. apie 14 val. 10 min. rado J. J. tęsiantį darbą – jis pjaustė ir rūšiavo metalo laužą, tai užfiksuota fotonuotraukoje (b. l. 13). Teismas kritiškai vertina J. J. ir R. Š. parodymus teismo posėdyje, kai pastarieji teigė, jog J. J. sausio 22 d. iš ryto nedirbo, o atvyko tik prieš dvyliktą valandą dėl to, jog V. G. sukiojasi po aikštelę ir R. Š. V. G. bijo. Teismas daro išvadą, kad J. J. UAB „T.“ naudai dirbo visą sausio 22 dieną. Teismas neturi pagrindo netikėti V. G. parodymais, nors jis ir galėjo turėti motyvą atkeršyti J. P. už atleidimą iš darbo. Tačiau juk pareigūnai galėjo atvažiuoti ir rytą, o J. J. pareigūnai sausio 22 d. ir po pietų rado dirbantį, todėl nėra pagrindo manyti, kad V. G. galėjo meluoti dėl to, jog J. J. dirbo tą dieną ir iš ryto.
J. J. UAB „T.“ darbą dirbo J. J. ir direktorei J. P. susitarus. Tai aiškiai nurodė rašytinuose paaiškinimuose R. Š. ir J. J. ( b. l. 7, 8). Tačiau teismo posėdyje R. Š. nurodė, kad direktorei J. P. sausio 22 d. skambino ir klausė, ar J. J. gali būti įmonės teritorijoje. Teismas kritiškai vertina tokius R. Š. parodymus, nes leidimas pabūti įmonės teritorijoje R. Š. sugyventiniui nereikalingas, nebent jam direktorė būtų uždraudusi lankytis, tačiau duomenų apie draudimą nėra. J. J. ir UAB „T.“ susitarimą dėl darbo patvirtina J. J. prašymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 14), kuriame nėra datos ir numanomos darbo pradžios. Tačiau paaiškinimai dėl prašymo parašymo skiriasi – J. J. nurodė, jog prašymą galėjo parašyti sausio 22 d., arba sausio 24 d. ( teismo pastaba- prašymas rastas sausio 22 d.); R. Š. nurodė, jog prašymą dėl priėmimo į darbą J. J. galėjo parašyti sausio 21 ar 22 dieną; J. P. rašytiniame paaiškinime (b. l. 9) nurodė- „Buvo parašytas prašymas priimti pas mus į darbą, paimta išeiginės dieną, kad susipažinti su darbo specifika.“ Vadinasi, prašymas dėl priėmimo į darbą paimtas tikrai anksčiau nei sausio 22 d., ir direktorė J. P. apie prašymą ir darbą sausio 22 d. žinojo (šią aplinkybę rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino R. Š. ir J. J.), tik teismo posėdyje R. Š. atsakomybę bandė prisiimti sau, jog ji savarankiškai leido po pietų dirbti J. J.. Tačiau R. Š. ir J. J. net neužsiminė, jog J. J. 2019-01-22 dirbo ir iš ryto.
Manytina, kad toks prašymas dėl priėmimo į darbą galėjo būti parašytas ir gerokai anksčiau, nes V. G. J. J. UAB „T.“ teritorijoje matė ir sausio 16 d., ir sausio 18 d. Tokiais atvejais, kai atliekamas pareigūnų patikrinimas dėl nelegalaus darbo, neretai teigiama, jog surastą dirbusį asmenį ruošiamasi priimti, o tas asmuo ką tik atėjo pabandyti dirbti. Teismas kritiškai vertina J. J. paaiškinimus, jog jis tik bandė pasitikrinti, ar dar moka pjaustyti metalą. J. J. posėdžio metu nurodė, kad jis turi suvirintojo elektra-dujomis pažymėjimą, 1985 m. yra baigęs proftechninę mokyklą, turi „C“ vairuotojo kategoriją, dėl „E“ vairuotojo kategorijos įgijimo reikia išlaikyti pravažiavimą. Dabartiniu laikmečiu suvirintojo profesija Lietuvoje labai paklausi, teismo manymu asmeniui, turinčiam suvirintojo profesiją, prieš dirbant darbą pagal įgytą profesiją pabandymas nereikalingas.
J. J. rašytiniame paaiškinime buvo nurodęs, jog su direktore J. P. buvo sutaręs dėl pagrindinių darbo sąlygų: dėl darbo funkcijos – dirbs vairuotoju ir pjaustys metalą; dėl darbo laiko-dirbs nuo 8 val. iki 17 val. R. Š. rašytiniame paaiškinime buvo nurodžiusi, jog J. J. sausio 22 d. dirbo su UAB „T.“ direktorės J. P. sutikimu. Teismo posėdžio metu J. J. iš dalies paneigė savo ankstesnius parodymus nurodydamas, kad sausio 22 d. jis dirbo savo malonumui, direktorei apie darbą nepranešė, o leidimą dirbti davė R. Š.. Teismas tokius J. J. parodymus vertina kritiškai, nes J. J. nurodė, kad sausio 22 d. tik po pietų nutarė pabandyti pjaustyti metalą, tačiau V. G. tą dieną jau anksti ryte matė J. J. dirbantį. Posėdžio metu J. J. nurodė, kad iš pradžių dėl darbo tarėsi su R. Š., o pastaroji kalbėjo su direktore J. P., jis net nežino pokalbio dienos. Kritiškai vertinamas J. J. paaiškinimas dėl prašymo priimti į darbą, kai prašyme nėra datos ir nėra dienos, nuo kurios prašoma priimti – „galvojo, kad nepriims į darbą“. J. J. yra brandaus amžiaus, turintis paklausią profesiją, dirbęs įvairiose įmonėse, todėl turėjo ir privalėjo suprasti, kad priėmimas ar nepriėmimas į darbą nepriklauso nuo to – ar prašyme parašyta data. Posėdžio metu J. J. nurodė, kad buvo sutaręs, jog įsidarbinęs dirbs nuo 8 val. iki 17 val., tarėsi dėl minimalaus atlyginimo pradžioje, planavo įsidarbinti nuo sausio 25 d.
J. J. posėdyje nurodė, kad būtent už sausio 22 d. iš UAB „T.“ atlyginimo negavo, byloje nėra duomenų apie J. J. išmokėtą darbo užmokestį už tą dieną. Tačiau, remiantis teismine praktika, pažymėtina, kad vien tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama – pinigais, natūra ar kt.
Dar pastebėtina, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.
Kaip minėta anksčiau, šioje byloje neginčijama aplinkybė, kad J. J. 2019-01-22 UAB „T.“ nebuvo įdarbintas oficialiai. J. J. oficialiai įdarbintas iš karto po pareigūnų patikrinimo – 2019-01-23 pateiktas pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, o įdarbintas J. J. UAB „T.“ nuo 2019-01-24 (b. l. 11-12).
Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad J. P., būdama darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido 2019 m. sausio 22 d. dirbti J. J. nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
J. P. veiksmų kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog J. J. laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2019-01-31 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir J. J. 2019-01-22 dar nebuvo atleistas iš UAB „A.“ ( b. l. 21, 22, iš UAB „A.“ J. J. atleistas 2019-01-23). J. J. teismo posėdyje nurodė, kad UAB „A.“ 2019 m. sausio mėnesį nedirbo nė vienos dienos, be to, galiojantis darbo kodeksas nedraudžia dirbti ir keliose įmonėse. Kita vertus, nėra aišku, dėl kokio sveikatos sutrikimo J. J. laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2019-01-31 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jei J. J. 2019-01-22 tiek iš ryto, tiek po pietų su metalo pjaustymo įranga pjaustė metalo laužą ir dirbo autokrautuvu. Taip pat nešalina J. P. atsakomybės ir aplinkybė, kad J. J., parašęs prašymą dėl priėmimo į darbą be datos ir be pageidavimo nuo kada norėtų dirbti, iš tikrųjų ruošėsi įsidarbinti UAB „T.“, nes 2019-01-23 VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą neskirti ir nemokėti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-01-23 iki 201901-31 (b. l. 23). Tačiau už 2019 m. sausio 22 dieną- kai nelegaliai dirbo UAB „T.“ naudai- J. J. ligos išmoka išmokėta ( b. l. 22).
J. P. kaltė įrodyta liudytojų D. P., A. L. ir V. G. parodymais teismo posėdyje, iš dalies R. Š. ir J. J. parodymais teismo posėdyje, R. Š. ir J. J. paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams (b. l. 7, 8), fotonuotrauka, kurioje J. J. užfiksuotas dirbantis (b. l. 13), administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR_P-18-2019 (b. l. 4-5); Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59)FR1042-314 (b. l. 6), kitais bylos duomenimis.
Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, ištirtų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad J. P. padarytas administracinis nusižengimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi ji, būdama UAB „T." vadove, neužtikrino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis J. J. bendrovės naudai dirbtų tik po to, kai bus sudaryta ir pasirašyta su juo darbo sutartis bei pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kaip įpareigoja elgtis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
J. P. kaltė įrodyta visiškai, todėl jai skiriama administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą J. P. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas asmens darbo ir socialinėms teisėms, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjos asmenybę - administracine tvarka nebausta (LITEKO duomenys). Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta didelė bauda – nuo 1000,00 Eur iki 5000,00 Eur. Teismas taip pat atsižvelgia, kad J. J. nelegaliai UAB „T.“ dirbo tik vieną dieną – 2019-01-22, o netrukus po pareigūnų patikrinimo J. J. įdarbintas UAB „T.“.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidėjos asmenybę, bei tai, kad padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių padarinių, jai skiria minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ANK 25, 29, 32 straipsniais, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais, teismas
nutaria:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti J. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 19098067473.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.