Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pareiškėja mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėja pateikė Teismui 2017 m. lapkričio 13 d. prašymą, kuriuo prašė bylą nagrinėti iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjai rinktis advokato padėjėjos darbą nėra draudžiama ir ginčo dalykas yra ne dėl pareiškėjos darbo, bet dėl pareiškėjos sąmoningo elgesio pasirinkti atstovauti fizinius asmenis būtent toje institucijoje, kurioje mažiau nei prieš vieną mėnesį ji pati dirbo. Atsakovė pažymi, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 20 straipsnis taikytinas pareiškėjai, o ne jos klientams, todėl ji vienerius metus turi pasirinkti klientus bylose, nesusijusiose su atstovavimu Klaipėdos miesto policijos komisariate.

Atsiliepime atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl neįgalioto atstovo pradėti tyrimą ir teigia, kad pranešimas atitiko visas teisės aktų nuostatas ir atsakovė netaiko jokių apribojimų ar draudimų, kokias tarnybines pareigas turi eiti asmenys, kad galėtų pateikti atsakovei pranešimą apie viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimą. Atsakovės manymu, tarp pranešimą pateikusio asmens ir atsakovės nėra jokio tiesioginio ryšio, galinčio daryti įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgus į tai, atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjos skundu nesutinka ir teigia, kad pranešimą atsakovei pateikęs asmuo yra struktūrinio padalinio vadovas, turintis teisę priimti sprendimus ir duoti nurodymus savo struktūrinio padalinio pavaldiems pareigūnams ir dėl šio padalinio viduje nustatyto galimo pažeidimo tyrimo bei jo persiuntimo kompetentingai įstaigai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, nes šioje byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja nebandė nušalinti pareiškėjos, o priimta teismo nutartis neformuoja teismų praktikos, todėl joje nėra nurodyta imperatyvių nuostatų, kuriomis atsakovė turėtų remtis priimant sprendimą. Atsižvelgus į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. KS-118, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Klaipėdos miesto policijos komisariate ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus I-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos pareigas iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus viršininkas atsakovei pateikė 2017 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 30-S-19851(31.2E), kuriuo informavo atsakovę, jog pareiškėja pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarką ir nepraėjus teisės aktais nustatytam 1 metų terminui, kaip advokato padėjėja pradėjo atstovauti Klaipėdos miesto kriminalinės policijos skyriuje ikiteisminio tyrimo proceso dalyvius. Prie pateikto pranešimo taip pat buvo pridėti pareiškėjos atstovavimą patvirtinantys ir jos pačios išduoti advokato orderiai: 2016 m. spalio 24 d. orderis Nr. 540002, 2016 m. lapkričio 23 d. orderis Nr. 540004, 2016 m. gruodžio 28 d. orderis Nr. 540009, 2017 m. gegužės 2 d. orderis Nr. 540011, 2017 m. gegužės 5 d. orderis Nr. 540012.

Atsakovė 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-1114-(1.2) informavo pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį apie pradėtą tyrimą dėl gauto pranešimo ir paprašė pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Pareiškėjos paaiškinimai buvo gauti 2017 m. liepos 10 d.

Atsakovė, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, priėmė skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. KS-118, kuriuo nustatė, kad pareiškėja pradėjo atstovauti klientus buvusioje darbovietėje nepraėjus nė mėnesiui po atleidimo iš pareigų ir nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto ir Kriminalinės policijos skyriaus poskyris yra neatsiejama bei savarankiškai neveikianti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros dalis, todėl laikytina, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.

Pareiškėja nuo 1998 m. spalio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto policijos komisariate ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus I-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos pareigas. Remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 30-V-284 patvirtinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nuostatai ir struktūros schema, kurią sudaro Klaipėdos policijos miesto komisariato viršininkas, kriminalinės policijos skyrius, viešosios policijos skyrius, du kriminalinės policijos skyriaus poskyriai, nusikalstamų veikų registravimo poskyris, šiaurinės ir pietinės policijos nuovados bei bendruomenės pareigūnų grupė.

Pareiškėja skunde teigia, kad pagal Lietuvos advokatūros įstatymą, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti advokatą, o pradėjus atstovauti asmenį, advokato padėjėjas neturi teisės atsisakyti to daryti, o padėjėjo nušalinimo pagrindai yra nustatyti Baudžiamojo proceso kodekso 61 straipsnyje. Pareiškėja taip pat vadovaujasi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi ir tuo, kad joje nebuvo nustatyta, jog pareiškėja atitiktų Baudžiamojo proceso kodekso 61 straipsnyje įtvirtintas nušalinimo sąlygas, tačiau Teismas su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėja vadovaujasi bendraisiais teisės aktais, reglamentuojančiais advokato ir advokato padėjėjo darbą ir nuostatomis, susijusiomis su baudžiamojo proceso tvarka, tačiau šiuo atveju taikytinas specialusis įstatymas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, kurio 20 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų draudimą asmeniui, kuris ėjo pareigas valstybės tarnyboje, kad draudžiama vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo Pareiškėja remiasi Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, tačiau pažymėtina, kad šis teismas nesprendžia viešųjų interesų pažeidimo fakto, o iš minėtos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino Baudžiamojo proceso kodekso 61 straipsnio nuostatas, kurios nėra susijusios su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatytų specialiu apribojimu. Atsižvelgus į tai, bei remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, minėta nutartis neatitinka minėtos nuostatos nustatytų sąlygų, kurių pagrindu nutartyje išdėstytos aplinkybės galėtų būti pripažintos prejudiciniu faktu, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini.

Pareiškėja mano, kad nebuvo atsižvelgta į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos sistemos hierarchinį išdėstymą, todėl nepagrįstai yra ribojama jos teisė atstovauti asmenis Policijos departamento sistemoje, nes pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, institucijos sąvoka aiškinama plačiąja prasme ir apima visą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrą.

Teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime atsakovė nenurodė, kad institucijos sąvoka turi būti aiškinama plečiamai ir pareiškėjai yra draudžiama dirbti advokato padėjėjos darbą visoje Lietuvos Respublikos Policijos departamento struktūroje. Pareiškėja dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūriniame padalinyje, t. y. Klaipėdos miesto policijoje. Pareiškėja, nepraėjus nė vieno mėnesio laikotarpiui pradėjo atstovauti asmenis būtent Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje ir jame atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-45690-16, Nr. 01-1-53999-16, Nr. 01-1-60233-16, Nr. 04-2-00327-15, Nr. 01-1-52655-16, Nr. 01-1-21118-17. Minėtas aplinkybes patvirtina pačios pareiškėjos išrašyti advokato padėjėjos orderiai. Pareiškėja, pažeisdama imperatyvią Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, pradėjo atstovauti ikiteisminio proceso dalyvių interesus būtent toje vietoje, kurioje mažiau nei prieš vieną mėnesį dirbo, todėl atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja pažeidė vienerių metų draudimą atstovauti institucijoje, kurioje dirbo.

Pareiškėja mano, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas neturėjo teisės pateikti informacinio pranešimo apie pažeidimą atsakovei ir inicijuoti patikrinimo jos atžvilgiu.

Įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KS-43 patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento nuostatas, matyti, kad pranešimų priėmimui dėl valstybės tarnautojų atliktų pažeidimų nėra nustatyti specialūs apribojimai, Pranešimą pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas ir iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų matyti, kad pranešimą pateikęs asmuo yra atsakingas už įstaigoje atliekamus galimus pažeidimų tyrimus. Atsižvelgus į tai, Teismas neturi teisinio pagrindo laikyti, kad pranešimą pateikęs asmuo nėra įgaliotas ar dėl teisės aktų nuostatomis įtvirtintų apribojimų neturėtų teisės pateikti informacinį pranešimą apie galimą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuoseklios praktikos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią vienerių metų draudimą atstovauti fizinius ar juridinius asmenis toje institucijoje, kurioje asmuo paskutinius metus dirbo, laiko imperatyvia ir įtvirtinančia „atvėsimo laikotarpio“ periodą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3462-624/2012).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad pareiškėja nepraėjus teisės aktų nustatytam imperatyviam vienerių metų laikotarpiui pradėjo atstovauti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo procesuose toje pačioje institucijoje, kurioje dirbo ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.