Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti, motyvuodamas tuo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl to buvo suvaržytos jo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nuteistasis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Anot kasatoriaus, teismo ir ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, kurie yra nuoseklūs, byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai įsigilinta į byloje surinktą medžiagą. Kasatorius mano, kad teismo išvada, jog nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, neatitinka ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktos medžiagos. Nuteistojo S. R. nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais yra pagrindo tikėti, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymams, nepagrįsta dėl to, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jokių kitų įrodymų nebuvo surinkta. Be to, kasatorius skunde teigia, kad: ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi, kuo būtent pasireiškė jo agresyvus elgesys ir kokiais būtent žodžiais jis koliojo pareigūnus; nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gilintasi į tikrąjį jo pristatymo į komisariatą laiką; laikas procesiniuose dokumentuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodomas neteisingai norint nuslėpti, kad jis buvo laikomas komisariate virš 3 valandų nesurašius sulaikymo protokolo; jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, kad buvo nors kiek sugandintos sulaikymo kambario durys; ikiteisminis tyrimas pradėtas ir praktiškai visas atliktas Kauno m. Santakos PK, kur dirba nukentėjusieji; ikiteisminio tyrimo pradinė medžiaga surinkta, ikiteisminis tyrimas pradėtas baudžiamojoje byloje asmens, vėliau tapusio nukentėjusiuoju, tuo šiurkščiai pažeidžiant lygybės principą; ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai buvo varžoma jo galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; sulaikant buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes ji jam buvo išaiškinta ne iš karto sulaikant, o apklausos metu po dviejų parų, tuo pažeidžiant BPK 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus; neįvykdyta pareiga išaiškinti jam jo procesines teises, taip pažeidžiant BPK 45 straipsnio reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstos teismo išvados apie tai, kad nebuvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jo nuomone, vienkartinis gynėjo atsisakymas neturi galios į ateitį. Nuteistasis mano, kad nebuvo jokio procesinio pagrindo jį sulaikyti, nes jo asmenybė buvo nustatyta iš karto pristačius jį į Santakos PK ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis gali pabėgti. Anot kasatoriaus, taip buvo pažeistas proporcingumo principas, nes parinkta prievartos priemonė nebuvo nei naudinga, nei būtina. Skunde kasatorius teigia, kad apie įtarimą jam pranešta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo pakeistas įrašant dar vieno nukentėjusiojo pavardę, taip darant taisymus ir niekaip to neaptariant, o jis apie padarytus pakeitimus sužinojo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui susipažindamas su visa bylos medžiaga. Dėl to, nuteistojo nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar teisėtai yra pripažinti nukentėjusiaisiais kai kurie asmenys. Kasatoriaus nuomone, jo teisės buvo pažeistos ir dėl to, kad prokuroras nepagrįstai atmetė jo prašymą atlikti akistatą tarp jo, nukentėjusiųjų ir liudytojų dėl parodymuose esančių prieštaravimų, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jis neturėjo galimybės užduoti klausimus atskirai kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Nuteistasis skunde teigia, kad jam pareikšti kaltinimai yra abstraktūs, nes juose nenurodoma, kaip būtent pasireiškė jo nusikalstama veika, kokiais necenzūriniais žodžiais, kokiu įžeidžiančiu ar agresyviu elgesiu, kokiais nepadoriais atsiliepimais jis įžeidė pareigūnus. Anot kasatoriaus, taip buvo suvaržyta jo teisė gintis, nes jis nežinojo nuo ko būtent jam reikia gintis. Teisminio nagrinėjimo metu, kaip skunde teigia nuteistasis, nebuvo įrašyti į protokolą kai kurių nukentėjusiųjų atsakymai į jo klausimus, viso proceso metu jo atžvilgiu buvo taikomos teisiškai nekorektiškos ir nepriimtinos formuluotės, pažeidžiančios ne tik jo teises, bet ir garbę bei orumą. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė dėl to, kad anksčiau buvo teistas ir baustas administracine tvarka, nes pagal BPK ir ATPK normas, reglamentuojančias teistumo ir administracinių nuobaudų galiojimo išnykimo terminus, jis laikytinas neteistu ir nebaustu administracine tvarka.