- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-77-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo antstolio A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui A. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje BTA „Insurance Company“ SE, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pack Technology“ ir T. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VMI prie LR FM kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš antstolio A. B. 17 325,56 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad VMI 2015-05-26 pateikė 2015-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 738,56 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB ,,Pack Technology“ turto. VMI 2015-10-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (ir 2015-12-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė antstolio pateikti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą. Antstolis 2015-10-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-01-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI informavo, kad UAB ,,Pack Technology“ yra išsiųstas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Antstolis patikrino UAB ,,Pack Technology“ turtinę padėtį ir nustatė, kad bendrovės vardu nėra registruota nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, yra priėmęs patvarkymą dėl lėšų, esančių bendrovės kasoje arešto, areštuotos bendrovės sąskaitos, esančios kredito įstaigose. VMI 2015-10-26 pradėjo bendrovės operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo metu tikrinta bendrovės kasa, lėšų kasoje judėjimas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30, piniginių lėšų judėjimai bendrovės banko sąskaitose. VMI nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 kasoje užpajamuota 70 747,22 Eur, išlaiduota iš kasos 69 849,39 Eur. VMI perdavus sprendimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš bendrovės turto, t. y. 2015-05-26 likutis kasoje buvo 20 150,75 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-05-26 iki 2015-09-30 į kasą gauta pajamų 13 901,00 Eur, per tą patį laikotarpį išleista 32 133,25 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 1 918,50 Eur. Antstolis areštavo sąskaitą pagal VMI 2015-04-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) tik 2015-09-12. Antstolis neužblokavo bendrovės sąskaitų Šiaulių kredito unijoje, neareštavo grynųjų pinigų bendrovės kasoje, neareštavo bendrovės transporto priemonės. Bendrovė pasinaudojo galimybe laisvai disponuoti savo lėšomis, ir laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2016-02-29 gautas lėšas panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais, pervedė lėšas atskaitingiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės VMI prie LR FM ieškinį atsakovui antstoliui A. B. atmetė, atmetus ieškovės ieškinį atsakovui, nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė kol kas žalos nepatyrė. Darė išvadą, jog byloje neįrodytos reikšmingos aplinkybės antstolio civilinės atsakomybės sąlygoms atsirasti: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) ir žalos dydis bei faktas (CK 6.249 str.), o nenustačius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys, jo atžvilgiu, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad nors ieškovės ieškinys atsakovo A. B. atžvilgiu ir atmetamas, tačiau iš ieškovės atsakovui šių išlaidų suma neatlygintina, atsižvelgiant į tai, jog pačio atsakovo ar jam pavaldžių darbuotojų veiksmai (neveikimas) irgi turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes ne visada savalaikiai buvo reaguojama į iš ieškovės gautą informaciją. Tuo pačiu nepriteistinas ir žyminis mokestis į valstybės biudžetą iš ieškovės, kadangi susidarytų paradoksali situacija, kuomet valstybės lėšos yra perkeliamos iš vienos sąskaitos į kitą, kas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijaus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu antstolis A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui A. B., priteisti atsakovui A. B. iš ieškovės VMI prie LR FM visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Mano, kad CPK 93 str. 4 d. taikyta nepagrįstai ir neteisėtai, nes pats teismas nurodo, jog nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Šios normos taikymą paskirstant bylinėjimosi išlaidų priteisimą teismas grindė ne procesinio, o ne materialiojo pobūdžio aspektu.
Sprendime nenurodyta, kokius būtent neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus atsakovas atliko bylos nagrinėjimo metu, kaip pasireiškė jo nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis bei nenurodyta, jog būtų atlikęs savo procesines pareigas nesąžiningai.
Ieškovė VMI prie LR FM pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šiaulių apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad VMI prie FM ieškiniui įtakos turėjo nesavalaikiai ir ne visuomet tinkami paties atsakovo, ar jo darbuotojų veiksmai. Teismas pasisakė, kad teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje.
Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad VMI prie FM piktnaudžiavo savo procesine teise kreipdamasi į teismą. Priešingai atsakovo išsakytiems argumentams, Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad būtent atsakovo ar jo darbuotojų veiksmai turėjo įtakos VMI prie FM pateiktam ieškiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje skundžiama tik ta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovo antstolio A. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylinėjimosi išlaidos yra pinigų suma, kurią turi sumokėti bylos šalys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kitaip tariant, bylinėjimosi išlaidos yra pinigų suma, kurią valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios šalys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, rėmėsi priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi.
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi atsakovui iš ieškovės būtų priteista 1 149,50 Eur atstovavimo išlaidų ir 519,77 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovės ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą nėra antstolio neteisėtų veiksmų, tačiau pažymėjo, kad atsakovo ar jam pavaldžių darbuotojų veiksmai (neveikimas) irgi turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes ne visada savalaikiai buvo reaguojama į iš ieškovės gautą informaciją. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą skundžia tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau aptarta teismo išvada. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovo naudai. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo naudai nepriteistinos ir apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.