Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis 50 procentų neįgalumą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. 2016 m. spalio 3 d. apie 17⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tyčia spyrė vieną kartą artimam giminaičiui – motinai D. B. I. į dešinę blauzdą bei du kartus į kairę blauzdą, sugriebęs už abiejų rankos dilbių juos suko, nukentėjusiajai bandant ištrūkti sugriebė už abiejų rankos plaštakų ir jas spaudė, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) A. I. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 69-70, 75-76), kuriuose nurodyta, kad apie 6 m. gyvena pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme yra pastatytas nedidelis namas, jis jį įsirengė ir jame gyvena. Mamai daug padeda, nudirba visus ūkio darbus, pasirūpina malkomis, nupjauna žolę, padeda apsipirkti. Mama jam kartais duoda valgyti, nors jis maisto neprašo. Gyvena iš invalidumo pašalpos ir atsitiktinių darbų. Alkoholį vartoja saikingai. Nedirba, nes dėl psichinės negalios niekas nepriima dirbti. Apie 5 kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, serga sunkia depresijos forma, dėl jos yra pripažintas neįgaliu, geria vaistus. Su mama santykiai normalūs. Dažnai pykstasi dėl įvairių smulkmenų. Mamos nervai irgi pašliję, kaip ir jam. Anksčiau (2013 m., tikslios datos nepamena) yra vieną kartą mušęs mamą, tada jai sudavė su šluota. Tą kartą su mama susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

2016 m. spalio 3 d. apie 12⁰⁰ val. buvo namuose. Tuo metu buvo blaivus. Mama nusprendė pasiimti visus savo daiktus iš namo, kuriame jis gyvena. Jis labai susinervino, tarp jų kilo konfliktas. Abu šaukė, vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mama pasiėmė savo rūbus, indus. Neliepė mamai išsinešti rūbų, ji taip susigalvojo Padėjo sunešti jos rūbus namą, kuriame gyvena mama. Paskui jis nurimo, nuėjo į parduotuvę, nusipirko vieną 1 l talpos butelį 7,5 proc. stiprumo alaus. Grįžęs namo išgėrė alų. Apie 17⁰⁰ val. tarp jų įvyko konfliktas dėl fotelių. Į jo namą atėjo mama ir liepė grąžinti du fotelius. Išnešė fotelius į kiemą. Mama neleido jų nešti į savo namą. Susinervino ir tyčia spyrė mamai į abi kojas. Nepamena, kiek kartų spyrė, bet jei motina teigia, kad spyrė vieną kartą į dešinę koją ir du kartus į kairę koją, tikriausiai taip ir buvo. Po to suėmė abiejų mamos rankų dilbius ir juos suko. Motinai bandant ištrūkti, sugriebė ją už plaštakų ir suspaudė. Buvo neblaivus, susinervinęs, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Gailisi, kad padarė nusikaltimą, motinos atsiprašė, ji jam atleido. Mano, kad girtumas įtakos neturėjo nusikaltimo padarymui, būdamas blaivus būtų elgęsis taip pat.

Nukentėjusiosios D. B. I. parodymais, užfiksuotais protokole - pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 11-12, 37-38, 42-43, 46-47), kuriuose teigiama, kad A. I. pas ją (duomenys neskelbtini), gyvena apie 5 m. A. I. maždaug prieš 10 m. išsiskyrė su sutuoktine, turi du pilnamečius vaikus. A. I. dėl gėrimo atleistas iš darbo, neturėjo pajamų, todėl paprašė jį laikinai priimti gyventi pas save. Sutiko. Sūnus nevengia išgerti, dėl to neišsilaiko darbe, būna, kad geria vienas. Maždaug prieš 3 m. sūnui diagnozuota depresija, turi neįgalumą, geria vaistus, ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. A. I. yra nervingas, impulsyvus, agresyvus. Kadangi jis negali pragyventi iš savo neįgalumo pašalpos, ji jam perka maisto. Sūnus 2013 m. jau yra ją mušęs. Iškvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

2016 m. spalio 3 d. apie 15⁰⁰ val. A. I., būdamas neblaivus, pradėjo priežasties kelti triukšmą, keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nekreipė dėmesio, pamanė, kad jis apsiramins. Apie 17⁰⁰ val. sūnus liepė jai iš negyvenamo namelio, esančio kieme, išsinešti savo rūbus. Nesutiko. Tada A. I. nuėjo į namelį ir iš jo išnešė į kiemą ir išmėtė senus rūbus, fotelius. Ji išėjo į kiemą, bandė sūnų raminti. Tada jis tyčia spyrė jai vieną kartą į dešinės kojos blauzdą ir du kartus į kairės kojos blauzdą, sugriebė už kairės rankos riešo (tuo pačiu lietė ir rankos plaštaką) ir jį stipriai suko. Jai skaudėjo abi kojas, kairę ranką, ant abiejų kojų ir rankos plaštakos, riešo atsirado kraujosruvos. Jų konflikto su sūnumi kaimynai nematė. Policijos iš karto nekvietė, nes manė, kad sūnus nusiramins. Tačiau kadangi jis nesiramino, kėlė triukšmą, keikėsi, nutraukė užuolaidas, kambaryje, mėtė daiktus, tos pačios dienos vakarą apie 20⁴⁵ val. iškvietė policiją. A. I. nesudavė nė vieno smūgio į ranką, nežino, kodėl pareigūnai tai užrašė.

Įvykio vietos apžiūros 2016 m. spalio 4 d. protokolu (b. l. 18-21), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad kieme šalia namo ant žemės yra du foteliai.

2016 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 24-27), kuriame pažymėta, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 20⁵⁰ val. Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), agresyvus sūnus sudavė pranešėjai ir viską mėto pro namų langus. Nurodyti D. B. I. padaryti sužalojimai – kraujosruvos (mėlynės) abiejose blauzdose ir kairės rankos dilbyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2016 m. spalio 5 d. išvada Nr. G 1373/2016(04), kurioje užfiksuota (b. l. 52), kad D. B. I. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nustatytų sužalojimų visuma nebūdinga vienkartiniam griuvimui.

Kitų objektų (CD su garso įrašu) apžiūros 2016 m. lapkričio 10 d. protokolu (b. l. 57-58), nukentėjusiajai skambinant į BPC.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. vasario 7 d. – kovo 6 d. ekspertizės aktu Nr. 86TPK-49/2017, kuriame nurodyta (b. l. 136-140), kad A. I. 2016 m. spalio 3 d. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, gretutinis psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. I. skirtą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 143-145).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 91-92). Nuo 2006 m. įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, nuo 2016 m. spalio 3 d. (inkriminuotos veikos padarymo) gydosi klinikos paros stacionare (b. l. 105). Dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų nuo 2006 m. lankosi ir gydosi VšĮ Šiaulių rajono PSPC psichiatrijos kabinete (b. l. 108). Nedirba, turi psichinę negalią, išsituokęs (b. l. 88-89, 91). Nuo 2012 m. du kartus baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, vieną kartą - už pažeidimą prekybos srityje (b. l. 94-96). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu A. I. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai D. B. I. susitaikius, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 97, 100-102) pripažino A. I. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 290 straipsnį ir skyrė 10 MGL (1 300 Lt) baudą. Baudą kaltinamasis sumokėjo iki 2014 m. liepos 22 d. (b. l. 103). Nepaisant to, kaltinamasis laikomas neteistu, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2015 m. birželio 25 d. įstatymas pripažino BK 290 straipsnį netekusiu galios, t. y. dekriminalizavo šią veiką (BK 3 str. 2 d.), o baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį teistumo neužtraukia (BK 97 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pasak kaltinamojo, veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, išgėrė vieną litrą 7,5 % stiprumo alaus, bet tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo neblaivumo lygis po veikos nebuvo patikrintas. Jis serga vidutinio sunkumo depresijos epizodu, nukentėjusiosios teigimu, sūnus nervingas, impulsyvus, agresyvus. Todėl apsvaigimo nuo alkoholio teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis (buitinis konfliktas dėl rūbų, namų apyvokos daiktų), eigą, trukmę, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 str.). Viešųjų darbų atlikimo trukmė parenkama didesnė nei sankcijos vidurkis, darbo valandų skaičius per mėnesį parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2-3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80, 84-85) – taikoma, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - CD su garso įrašu, prisegtas voke prie bylos viršelio, - paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigodamas jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmės, įpareigodamas A. I. per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. I. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - CD su garso įrašu, prisegtą voke prie bylos viršelio, - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. I., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.