Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-291/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
1S-291/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Kaltinamasis
A. Z.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė, Jolanta Teresė Litvinskienėss
Kategorijos
Byla Nr. 1S-291/2012
Proceso Nr. Nr. 1-10-1-00083-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Puškoriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundus ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

A. Z. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, vykdydamas organizuotos grupės narių J. M. ir R. K. nurodymus gyventi išnuomotame bute, prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išnešti narkotikų pirkėjų prašomą kiekį narkotinių medžiagų, visos paros metu kelti telefono ragelį, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, turėti narkotikų fasavimui reikalingas priemones, prireikus, dalinti narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kiekvieną dieną atsiskaityti pinigais už parduotas narkotines medžiagas, 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, iš R. K. ir J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo įgijo ne mažiau kaip 5 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,41 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią medžiagą A. Z. pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 150 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2009 m. spalio 29 d. ar 30 d. iš R. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 10 gramų kanapių ir jų dalių, 3 folijos lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 gramo heroino bei ne mažiau kaip 12 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,384 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas A. Z. laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 720 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. sausio 12 d. iš J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įsigijo narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 75 gramus kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 28,05 gramo heroino bei ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 21,225 gramo psichotropinės – metamfetamino. Po to jis dalį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 71,892 gramo kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 27,962 gramo heroino bei ne mažiau kaip 21,134 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone bei 2010 m. sausio 12 d. apie 12.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kitą dalį – 0,780 gramo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių už 30 litų pardavė Č. T., taip iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 25 040 litų. A. Z. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 12.45 val. atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį narkotinių medžiagų – 2,328 gramo kanapių ir jų dalių, 0,124 gramo heroino bei 1,091 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. Z. sulaikytas 2010 m. sausio 12 d. 2010 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities VPK skyriaus nutarimu A. Z. iš sulaikymo paleistas, jam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 13 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. balandžio 5 d. A. Z. vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. rugpjūčio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) kaltinamajam A. Z. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar 3 mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog A. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, galimai gaudavo pajamų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas. Ikiteisminio tyrimo metu nesilaikė jam taikytų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje sąlygų. Daroma išvada, kad būdamas laivėje A. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti tik taikant kardomąją priemonę - suėmimą.

Dėl minėtos teismo nutarties savarankiškus skundus pateikė kaltinamasis A. Z. ir jo gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, tačiau abiejuose skunduose nurodomi iš esmės vienodi nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai, todėl kaltinamojo A. Z. ir jo gynėjos skundai šioje nutartyje aptariami kartu.

Kaltinamasis A. Z. ir jo gynėja skundais prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį.

Skunduose nurodoma, jog skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 3 punkte bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose išdėstytais išaiškinimais, kad asmens laisvę varžanti procesinė priemonė gali būti skiriama tik išimtinais atvejais, ir tuo pažeidė kaltinamojo teises.

Kaltinamasis ir jo gynėja mano, kad nėra pagrindo A. Z. tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, vertinant ją atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, negali būti pagrindu pratęsti suėmimo terminą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (2011-09-14 nutartis byloje Nr. 1S-259/2011), kurio sprendimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. A. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jį saisto tvirti socialiniai ryšiai su tėvais ir kitais giminaičiais. Suėmimo metu pablogėjo jo sveikata. Blogėja regėjimas, reikalingas kraujo perpylimas, kurio atlikti įkaltinimo įstaigoje negalima. Iki suėmimo A. Z. nedirbo ir yra nevedęs, tačiau būdamas (duomenys neskelbtini) metų ir suimtas daugiau nei metus laiko, kaltinamasis neturėjo galimybės susirasti darbą ir dirbti, be to, mokėsi, taip pat dėl jauno amžiaus jam nebuvo poreikio ir būtinybės kurti šeimą. Kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, niekada neketino išvykti iš Lietuvos Respublikos, kuri yra vienintelė jo interesų buvimo vieta - čia gyvena jo šeima, yra jo turtas.

Kaltinamojo ir jo gynėjos manymu, nėra pagrindo A. Z. suėmimo terminą tęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad A. Z. pragyvenimui lėšas gaudavo iš nusikalstamos veikos, taip pat nėra duomenų, kad jis gali padaryti naujas nusikalstamas veikas. Jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo giminaičiais, kurie yra pasiruošę jį išlaikyti iki jis susiras darbą. Kaltinamasis turi specialybę ir yra pasiruošęs susirasti darbą bei pats save išlaikyti. A. Z. anksčiau teistas, tačiau tai buvo seniai, paauglystės laikotarpiu, jo teistumas yra beišnykstantis, todėl absoliutinti teistumo faktą negalima.

Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėja mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant ir kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, galintis ir norintis dėti visas pastangas išlaikyti save ir savo šeimą, todėl jam turėtų būti sudarytos sąlygos dirbti, juolab, kad jis pats deklaruoja to visomis išgalėmis sieksiantis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė šiuos skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. ir jo gynėjos skundai atmetami.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Z. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kuria jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Aptariamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais suėmimo skyrimo pagrindais, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis ir jo gynėja, atsižvelgė ne tik į kaltinamajam pateikto kaltinimo sunkumą, bet ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. A. Z. anksčiau teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Neatitinka tikrovės kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose nurodytas teiginys, kad A. Z. pirmą kartą nusikalto seniai, paauglystėje. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, padarytas 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, aptariamoje byloje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Tai rodo, kad ankstesnius nusikaltimus kaltinamasis padarė prieš metus laiko iki jam buvo pateikti įtarimai dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teigti, kad jis pirmą kartą nusikalto seniai, neteisinga. Be to, pirmą kartą A. Z. nusikalto jau būdamas pilnamečiu. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu A. Z. kaltinamas aptariamoje byloje, ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis buvo nuteistas anksčiau, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, jis šių kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė, be leidimo pasišalino iš rašytiniame pasižadėjime neišvykti nurodytos gyvenamosios vietos Vilniuje (9 t., 154 b. l.), buvo ieškomas ir sulaikytas Varėnoje (9 t., 157 b. l.). Išvardintos aplinkybės rodo, kad A. Z. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamasis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Skunduose akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamąjį sieja stiprūs socialiniai ryšiai su tėvais ir giminaičiais, nepaneigia minėtos teismo išvados, nes asmens socialiniai ryšiai nustatomi vertinant visumą asmens socialinio gyvenimo aplinkybių (nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo ir šeiminiai santykiai, turto turėjimas, įvairaus pobūdžio asmens įsipareigojimai ir pan.). A. Z. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2007 m birželio 12 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (9 t. 168 b. l.)), iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pobūdis (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas) leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Kaltinamasis nevedęs ir ši aplinkybė apibūdina jo šeiminę padėtį, todėl teismas į ją pagrįstai atižvelgė (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai dėl jo sveikatos būklės ir jam reikalingo gydymo nepatvirtinti objektyviais duomenimis (medicininėmis pažymomis), todėl teismas negali įvertinti šių teiginių pagrįstumo.

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad aptariamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Z., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau minėtus suėmimo skyrimo pagrindus teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

A. Z. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2012 m. rugsėjo 19 d., ir iš karto yra numatyti sekantys šeši teisiamieji posėdžiai (iki lapkričio mėn.). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (dėl kaltinamųjų, kurių aptariamoje byloje yra 22, jų gynėjų neatvykimo ir pan.). Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo A. Z. ir jo gynėjos skunduose yra atkartojami ankstesnio gynėjos skundo motyvai ir argumentai (kaltinamojo skundas yra perrašytas ankstesnis gynėjos skundas) (21 t., 172-175 b.l.). Kadangi dėl ankstesnio kaltinamojo gynėjos skundo motyvų ir argumentų jau yra išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, aplinkybėms nepasikeitus, Apeliacinis teismas šioje nutartyje dėl skundų argumentų, tiesiogiai nesusijusių su skundžiama teismo nutartimi, nepasisako, nes dėl jų jau yra motyvuotai pasisakyta ankstesnėje Apeliacinio teismo nutartyje (21 t., 186-189 b. l.).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo ir jo gynėjos skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. Z. ir jo gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė