- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-03
- Bylos Nr.
- 2-1357-260/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-02106-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- M. M., M. M. M., A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
- Advokatai
- Emilija Gorskienė
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-1357-260/2010 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovų M. M. M. ir A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai M. M. M. ir A. M. teismui pateiktu ieškiniu (b.l. 14-17) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 37-40) prašo konstatuoti, kad ieškovų ieškinyje nurodyti Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai yra neteisėti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės ieškovui A. M. 2.000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės ieškovei M. M. M. 2.000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovai nurodė, kad S. R. ir T. R. 2006 07 05 Kauno miesto apylinkes teismui pateikė ieškinį, kuriame ieškovus nurodė atsakovais. Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo šį ieškinį ir po 2 metų 10 mėnesių, t.y. 2009 04 28 priėmė nutartį, o Kauno apygardos teismas 2009 09 17 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismo 2009 04 28 nutartį paliko nepakeistą ir ieškovų skundą atmetė. Šios civilinės bylos Nr.2-120-329/2009 ilgas nagrinėjimas vyko dėl Kauno miesto apylinkės teismo kaltės. Kartu su 2006 07 03 ieškiniu statytojai S. R. bei T. R. pateikė statinio projektą, neatitinkantį sąlygų, kuriomis sutikimo jie prašo ir pateiktuose projektiniuose dokumentuose nurodyta statinio vieta nesutapo su vieta, nurodyta ieškinio reikalavime. Teismas konstatavo, jog nei M.M. M., nei A. M., nei teismui nepateiktas statinio projektas, kuriame būtų suprojektuotas statinys, nurodytas ieškinio reikalavime, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, šiaurės rytų ir pietų pusėje. Ieškovai savo atsiliepimuose į 2007 04 01 patikslintą ieškinį, taip pat į 2009 05 22 apeliacinį skundą akcentavo, jog teismui nėra pateikta tinkamo statinio projekto, t.y. statinys statomas kitoje vietoje nei nurodyta ieškinio reikalavime. Tiek Kauno miesto apylinkes teismas, tiek Kauno apygardos teismas priėmė nutartis, vadovaudamasis tik dokumentais, pateiktais su ieškiniu, kurių pilnai užteko priimti teismams nutartis. Iš to darytina išvada, jog Kauno miesto apylinkės teismas nepagristai vilkino bylos nagrinėjimą beveik tris metus dėl nežinomų priežasčių.
Ieškovai nurodė, kad Kauno miesto apylinkes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teisinius aktus:
1. Teisėja, tuo metu nagrinėjanti bylą, neteisėtai, pažeisdama CPK 1-3 str., davė nurodymą išpjauti statinyje angas langams, nors statytojai S. R. bei T. R. neturėjo galiojančio leidimo vykdyti statybos darbus (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 esantis Kauno apskrities viršininko administracijos raštas 200-08-30 Nr.IS-G-M119-346 ).
2. Teisėja, pažeisdama CPK 3 str., 169-172 str. ir 257 str., suklastojo 2008 01 23 teismo posėdžio protokolą (civilinėje byloje Nr. 2-120-329/2009 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis 2008-02-04, M. M. 2008 01 26 pastabos dėl teismo posėdžio 2008-02-23 protokolo).
3. Teisėja 2008 01 23 teismo nutartyje sąmoningai klaidino ieškovus dėl Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo suteiktų teisių apskųsti šią nutartį, t.y. teismas pažeidė CPK 102 str. 4d., 291 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 nutartis 2008 01 23, Kauno apygardos teismo 2008 04 01 nutartis).
4. Teismas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą:
4.1. Teismas per daug ilgai, pažeisdamas CPK 72 str. ,123 str., 124 str. nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laikotarpį, savalaikiai neinformuodavo ieškovų apie bylos nagrinėjimo eigą (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 M.M. M. 2009 02 10 raštas Kauno miesto apylinkes teismo pirmininkui, A. M. raštas teismui 2006 11 14).
4.2. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2006 07 05, tačiau pirmas teismo posėdis, pažeidžiant CPK 2, 72 ir 156 straipsnių reikalavimus, buvo paskirtas tik po daugiau nei 2 mėnesių, o sekantys posėdžiai buvo skiriami 1,5-2 mėn. intervalu (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 pateiktas ieškinys, jo pateikimo data bei skirtų ir įvykusių teismo posėdžių datos).
4.3. Teismo posėdis 2007 01 24 buvo atidėtas teisėjos sprendimu pažeidžiant CPK 155 str., 156 str., 245 str., 246 str. nuostatas: teisėjos nurodyti l t. b.l. 124. 125 esantys dokumentai nepatvirtina S. R. gydymosi, o T. R. nebuvo pateikta jokio pareiškimo teismui dėl posėdžio atidėjimo (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 teismo posėdžio 2007 01 24 protokolas).
4.4. Teismo posėdis 2007 03 08 buvo atidėtas daugiau nei dviem mėnesiams, prieštaraujant CPK 72 str., 156str., 245 str. nuostatoms: teismas neteisėtai tenkino prašymus dėl patikslinto ieškinio pateikimo kitam teismo posėdžiui (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 teismo posėdžio 2007 03 08 protokolas).
4.5. Teisėja tenkino S. R. atstovės 2007 07 12 teismo posėdyje prašymą iškviesti į teismo posėdį bendrovių „VST“ ir „Kauno vandenys“ atstovus, o jau kitame 2007 09 27 teismo posėdyje prašymą patraukti trečiuoju asmeniu Kauno apskrities viršininko administraciją, o dar 2007 12 19 teismo posėdyje tenkino prašymą patraukti trečiuoju asmeniu Kauno miesto savivaldybę, nors visus prašymus buvo privaloma pateikti parengiamojo posėdžio metu. Pažeisti CPK 72 str., 245 str., 227-230 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 teismo posėdžių 2007 07 12, 2007 12 19 protokolai).
4.6. Teismas atidėjo teismo posėdį 2007 11 19 dėl neva nespėto pasiruošimo teismo posėdžiui ir netaikė jokių poveikio priemonių. Pažeista CPK 72 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 teismo posėdžio 2007 11 19 protokolas).
4.7. Teismas 2008 01 23 priėmė nutartį nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos teisiniais aktais, ko pasėkoje Kauno apygardos teismas 2008 04 01 šią nutartį panaikino. Dėl teismo kaltės vėl užsitęsė bylos išnagrinėjimas. Pažeisti CPK 3 str., 72 str., 245 str., 246 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 esančios nutartys: Kauno miesto apylinkės teismo 2008 01 23 nutartis bei Kauno apygardos teismo 2002008 04 01 nutartis).
4.8. T. R. nedalyvavo visoje eilėje teismo posėdžių, nepateikė nei vieno neatvykimą pateisinančio dokumento, neturėjo atstovo byloje, tačiau teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, netaikė jai jokių poveikio priemonių. Pažeista CPK 42str. 72 str., 156 str., 246 str., 245 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 visi teismo posėdžių protokolai).
4.9. Teisėja teismo 2008 07 03 posėdyje leido dalyvauti Kauno miesto savivaldybės atstovui, nepateikus teismui įgaliojimo, suteikiančio teisę dalyvauti teismo posėdyje. Pažeisti CPK 3str., 57 str., 239 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 teismo posėdžio 2008 07 03 protokolas).
5. Teismui ieškovai reiškė keletą kartų nušalinimus, nurodydami konkrečias priežastis bei aplinkybes, tačiau tiek Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas, tiek šio teismo pirmininko pavaduotojas teismo nutartyse 2007 05 09, 2007 09 12, 2008 06 10, 2008 07 03 vienodai trafaretiškai nurodydavo, kad „ ... nurodomi motyvai nėra pagrindas teisėjai nušalinti. Tik bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo, įrodymų rinkimo, jų vertinimo... ". Tačiau nei vienoje iš aukščiau nurodytų nutarčių teismo vadovybė nenurodė nei vieno konkretaus teisėjos nenušalinimo motyvo, pagal ieškovų pateiktus faktus, aplinkybes. Pvz. koks teisinis aktas suteikia teisėjai klaidingai nurodyti jos priimtos 2008 01 23 nutarties apskundimą ir t.t. Pažeisti LR CPK 2 str., 3 str., 69 str. (civilinėje byloje Nr.2-120-329/2009 Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko ir teismo pirmininko pavaduotojo 2007 05 09, 2007 09 12, 2008 06 10, 2008 07 03 nutartys).
Tik pradėjus bylą nagrinėti kitai teisėjai, byla buvo išnagrinėta nedelsiant, pagal pirminius dokumentus, pateiktus kartu su ieškiniu dar 2006 m. Neleistinai ilgai nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovai privalėjo daugelį kartų vykti į teismo posėdžius bei gaišti laiką teisme, ruošti ir pristatyti, teismui reikalaujant, įvairius teismo procesinius dokumentus, lankytis bibliotekose, skaityti įvairius teisinius aktus, priverstinai kelti savo teisinį išprusimą, aukoti savo laisvalaikį, turėti materialinių nuostolių – popierius, spausdinimas, teisinė literatūra ir kt. Be to, dėl teismo akivaizdžių Lietuvos Respublikos teisinių aktų pažeidimų ieškovai patyrė depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, teismo pažeminimą ieškovų kaip Lietuvos piliečių, nepasitikėjimą teisingumą vykdančiu Kauno miesto apylinkės teismu, kuris atimdavo ieškovams Lietuvos įstatymų leidėjo suteiktas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį (b.l. 23-25 ir b.l. 45-47) nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą dėl tokių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000 UAB "NORD - K" v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasisakęs, kad „Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. <...> Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Tai reiškia, kad būtina sąlyga tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancinė tvarka". Ieškovai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovų S. R. ir T. R. ieškinį, padarė keturis pažeidimus (suklastojo teismo posėdžio protokolą, sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą ir t.t.), tačiau nenurodo, kokiais teismo sprendimais ar nutartimis buvo konstatuotas minėtų veiksmų neteisėtumas. Šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo negali būti iš naujo vertinami tie veiksmai, kurių teisėtumas buvo ar galėjo būti patikrintas apeliacine ar kasacine tvarka. Kai kuriuos argumentus ieškovai apskritai grindžia jų pačiais rašytais raštais, skundais ar prašymais, todėl tokios įrodinėjimo priemonės nėra tinkamos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ar jis pažeidė bendrą pareigą būti tiek rūpestingu ir apdairiu, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija neturi duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų nustatyti procesiniais pažeidimai ar kitokie kalti teisėjo (teismo) veiksmai. Ieškovo pateikiami argumentai yra subjektyvūs bei nepagrįsti įrodymais. Šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovai patyrė žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl ieškinys yra atmestinas.
Ieškovai reikalauja priteisti po 2000 Lt turtinės žalos ir po 100000 Lt neturtinės žalos. Turtinė žala, ieškovų teigimu, atsirado dėl išlaidų kanceliarinėms priemonėms, dokumentų kopijavimui, kelionės išlaidoms ir t.t. Neturtinė žala pasireiškė depresijos jautimu, laisvalaikio neturėjimu, priverstiniu teisinio išprusimo kėlimu ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vienintelės priemonės, kurių pagalba galima įrodinėti bylai reikšmingai aplinkybes, yra įrodymai, t.y., faktiniai duomenys, kuriais remiantis konstatuojama, kad tos aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Žalos šioje byloje dydis yra įrodinėtina aplinkybė, todėl ieškovai turėtų pateikti ją pagrindžiančius dokumentus (pirkimo kvitus, medicinines pažymas ir kt). Be to, didžioji dalis nurodytų aplinkybių apskritai nėra susijusios priežastiniu ryšiu su tais veiksmais, kuriuos ieškovai laiko neteisėtais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra žalą padariusio asmens veiksmų rezultatas, tačiau ieškovai patirtą žalą kildina ne iš teismo veiksmų, bet iš pačio bylinėjimosi proceso, kuris buvo pradėtas pagal S. R. ir T. R. ieškinį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaip neturtinė žala gali būti vertinami tik tie patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie viršija įprastinius. Nors ieškinyje teigiama, kad bylos nagrinėjimas teismuose sutrikdė ieškovų sveikatą, šie teiginiai nėra pagrindžiami. Natūralu, kad ginant savo teises teismuose yra patiriami neigiami išgyvenimai, tačiau neturtine žala pripažįstami tik ilgalaikiai ir pakankamai sunkūs padariniai. Nors ieškovai teigia, kad dėl bylinėjimosi neturėjo laisvalaikio, tačiau teisės aktai leidžia bylą vesti ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, todėl jie galėjo pasinaudoti advokato ar valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamomis paslaugomis. Teisinio išprusimo kėlimas apskritai turėtų būti vertintinas kaip gauta nauda. Neįrodžius ilgalaikių padarinių, sukėlusių rimtas pasekmes, egzistavimo fakto, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje tokios sumos nėra priteisiamos net už neteisėtą ilgalaikį laisvės atėmimą ar sunkų sveikatos sutrikdymą.
Ir patikslintame ieškinyje ieškovai nenurodo jokio procesinio dokumento, kuriame instancine tvarka būtų konstatuoti Kauno miesto apylinkės teismo padaryti pažeidimai, lėmę žalos atsiradimą, tačiau pakartotinai dėsto tuos pačius subjektyvius teiginius apie sąmoningą bylos vilkinimą. Atsakovo nuomone, dėl trejus metus užsitęsusio teismo proceso yra kaltas ne bylą nagrinėjęs teismas, bet patys ieškovai, kurie ne kartą teikė įvairius nepagrįstus prašymus, dėl kurių posėdžiai buvo atidedami, tokiu būdu piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ieškovų piktnaudžiavimas yra konstatuotas ir procesine tvarka - jiems buvo paskirtos baudos dėl nepagrįstai teikiamų nušalinimų. Taigi, skirtingai nei teigiama ieškinyje, yra konstatuotas M. M. M. ir A. M. veiksmų neteisėtumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai 4 ar 5 kartus teikė nušalinimus bylą nagrinėjusiai teisėjai I. P., jų prašymu byla buvo sustabdyta, du kartus teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovams nepavyko įteikti šaukimų, ieškovai patys teikė prašymus dėl posėdžių atidėjimo ir neprieštaraudavo S. R. ir T. R. ar jų atstovo prašymams atidėti posėdžius. Taigi, ieškovai ne tik nesirūpino kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu, bet jam aktyviais veiksmais kenkė. Teisėje galioja principas „ex injuriajus non oritur" (iš neteisės teisė nekyla), todėl ieškovai be pagrindo reikalauja atlyginti galimą žalą, atsiradusią dėl jų pačių veiksmų. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad teismas neteisėtai leido S. R. ir T. R. išpjauti statinyje angas langams. Kauno apskrities viršininko administracijos rašte, kurį mini ieškovai, nurodyta, jog šią aplinkybę KAVA tarnautojams nurodė pašaliniai asmenys, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad teisėja I. P. suklastojo teismo posėdžio protokolą. Dokumentų klastojimas yra nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje. Jeigu ieškovai mano, kad teisėja padarė šį nusikaltimą, jie turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios atliktų ikiteisminį tyrimą ir, jei būtų surinkta pakankamai įrodymų, perduotų bylą teismui, kuris priimtų atitinkamą nuosprendį. Nesant tokio nuosprendžio, kaltinimai klastojimu ne tik nėra pagrįsti, tačiau gali turėti nusikalstamos veikos (pvz., šmeižto) požymių. Taip pat pabrėžtina, kad teismo posėdžio protokolas nėra stenograma. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 169 straipsnio 1 dalį, jame turi atsispindėti tik esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai, bet neprivalo būti užrašytas kiekvienas posėdžio metu ištartas žodis. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Ieškovai šia teise pasinaudojo, o teismas iš dalies jų prašymą patenkino, todėl ieškovų teisės pažeistos nebuvo. Ieškovai nurodo, kad teismas 2008 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kuria sąmoningai klaidino juos dėl teisės šią nutartį apskųsti, be to, ji buvo priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl Kauno apygardos teismas ją panaikino. Tačiau ieškovai nutyli aplinkybę, jog šia nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta tenkinus jų pačių prašymą skirti byloje ekspertizę. Be to, aukštesnės instancijos teismas šią nutartį panaikino ne todėl, kad ieškovai būtų suklaidinti dėl jos apskundimo galimybių (nepaisant teiginių apie sąmoningą klaidinimą, ieškovai vis dėl to sugebėjo nutartį apskųsti), bet dėl to, kad nutartyje nebuvo suformuluoti klausimai ekspertui. Kiti ieškinyje nurodomi argumentai taip pat yra atmestini, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių arba yra traktuojami tendencingai. Ieškovai buvo informuoti apie visus vykstančius teismo posėdžius, jiems buvo pateikti visi procesiniai dokumentai, todėl teiginiai apie tai, kad jie nebuvo informuojami apie bylos eigą, yra nepagrįsti. Teismo posėdžiai byloje buvo skiriami pakankamai protingu intervalu. Ieškovai sutiko su 2007 m. sausio 24 d. ir 2007 m. kovo 8 d. vykusių teismo posėdžių atidėjimu. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas tik tada, kai teismas pripažįsta jų dalyvavimą būtinu, todėl T. R. nedalyvavimas posėdžiuose nėra pagrindas taikyti jai Civilinio proceso kodekse numatytas poveikio priemones. Visų byloje dalyvavusių Kauno miesto savivaldybės atstovų įgaliojimai yra byloje. Pažymėtina, kad visas šias aplinkybes ieškovai galėjo nurodyti apeliaciniame skunde. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas būtų pasisakęs dėl visų aptariamų Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų, t.y., įvertinęs jų teisėtumą instancine tvarka. Tačiau ieškovai šia teise nepasinaudojo ir nepagrįstai pradėjo naują teismo procesą, tokiu būdu iš esmės bandydami nagrinėti tuos klausimus, dėl kurių turėjo būti pasisakyta civilinėje byloje pagal S. R. ir T. R. ieškinį.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovai prašė jų ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovas – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovai ieškiniu prašo priteisti jiems iš valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teigdami kad tokia žala jiems buvo padaryta dėl Kauno miesto apylinkės teismo kaltės ilgą laiką vykus šiame teisme civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 pagal ieškovų T. R. ir S. R. ieškinį atsakovams A. M. ir M. M. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą pastato priestato statybai pripažinimo neteisėtu nagrinėjimui, teismui dėl nežinomų priežasčių beveik tris metus nepagrįstai vilkinus bylos nagrinėjimą, taip pat bylą nagrinėjusiai teisėjai atlikus eilę neteisėtų veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl tokios žalos atlyginimo, teismui yra svarbu atriboti du dalykus: teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimą ir valstybės prievolę atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teismo veiksmais. Kadangi teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant civilines bylas, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant konkrečioje byloje priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, ir tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti, šioje byloje nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, kokie konkretūs teismo veiksmai ieškovams, kaip kad jie teigia, padarė žalą.
Ieškovai nurodo, kad bylą nagrinėjanti teisėja neteisėtai davė nurodymą išpjauti statinyje angas, nors statytojai S. R. ir bei T. R. neturėjo galiojančio leidimo vykdyti statybas. Tokią aplinkybę ieškovai įrodinėja Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 08 30 raštu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.197). Paminėtame Kauno apskrities viršininko administracijos rašte rašoma, kad tokią aplinkybę Kauno apskrities viršininko administracijos tarnautojams nurodė S. R., tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Nesant byloje įrodymų, kad bylą nagrinėjanti teisėja tokį nurodymą būtų davusi ieškovui S. R. procesine tvarka, nėra pagrindo pripažinti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė, kaip kad nurodo ieškovai, Civilinio proceso kodekso 1-3 straipsnio nuostatas.
Kitas ieškovų nurodytas pažeidimas yra tas, kad teisėja suklastojo 2008 01 23 teismo posėdžio protokolą. Ieškovai taip vertina, kadangi teisėja sutiko su jų – atsakovų Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-120-329/2009 – pareikštomis pastabomis dėl teismo posėdžio protokolo, jog 2008 01 23 nutartis dėl statybos ekspertizės paskyrimo ir bylos sustabdymo buvo priimta teisėjai neišėjus į pasitarimų kambarį.
Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-120-329/2009 esančių 2008 01 23 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 45-48) , atsakovės M. M. M. pastabų dėl šio teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 54-55) ir teismo 2008 02 04 nutarties (t.2, b.l. 70-71) matyti, kad teismo posėdžio protokole nepagrįstai buvo nurodyta, jog teismas išeina į pasitarimų kambarį, grįžęs skelbia nutartį, nes su tokia atsakovės pastaba teismas sutiko. CPK 172 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėjus pastabas dėl protokolo ir su jomis sutikus, laikoma, kad ištaisyta protokole tai, kas jame buvo klaidingai įrašyta.
Teismas pripažįsta, kad teismo posėdžio protokole padarytos klaidos ištaisymas, kada įstatymas numato tokią galimybę ir kada tai padaroma įstatymo specialia nustatyta tvarka , neleidžia vertinti, jog pradinis neteisingas įrašas protokole yra teismo posėdžio protokolo klastojimas.
Taip pat teismas pripažįsta, jog ieškovai nepagrįstai teigia, kad bylą Nr. 2-120-329/2009 nagrinėjusi teisėja sąmoningai 2008 01 23 priimtoje nutartyje sąmoningai klaidino juos dėl įstatymo leidėjo suteiktų teisių apskųsti teismo nutartį, tuo pažeisdama CPK 102 str. 4 d. ir 291 str. nuostatas. Teismo nuomone, negalima bylą nagrinėjusios teisėjos kaltinti sąmoningai klaidinus ieškovus (atsakovus nagrinėtoje byloje) dėl 2008 01 23 priimtos nutarties apskundimo tvarkos dalyje dėl užstato, kadangi teisėja, tenkindama būtent jų tinkamai neparengtą prašymą skirti ekspertizę, nepagrįstai skubotai (nepareikalavusi, kad prieš tai būtų pateikti klausimai ekspertui, taip pat, kad prieš skiriant ekspertizę būtų sumokėtas užstatas ekspertizės atlikimo išlaidoms atlyginti) tokį prašymą patenkino.
Ieškovai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas sąmoningai vilkino bylos Nr. 2-120-329/2009 nagrinėjimą. Kaip tokį faktą patvirtinančias jie nurodė visą eilę aplinkybių, o konkrečiai : 1) kad teismas nesirūpino, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laikotarpį, savalaikiai neinformuodavo jų apie bylos nagrinėjimo eigą; 2) kad pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas tik po daugiau kaip dviejų mėnesių po ieškinio pateikimo teismui; 3) kad teismo posėdis 2007 01 24 buvo atidėtas teisėjos sprendimu , pažeidžiant CPK 155,156, 245 ir 246 straipsnių nuostatas, nes byloje esantys dokumentai nepatvirtina ieškovų toje byloje S. R. gydymosi, o T. R. nepateikė jokio pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo; 4) kad 2007 03 08 teismo posėdis buvo atidėtas daugiau nei dviem mėnesiams, teismas neteisėtai tenkino prašymus dėl ieškinio patikslinimo; 5) kad teisėja tenkino ieškovų atstovės prašymus įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis Kauno apskrities viršininko administraciją, vėliau ir Kauno miesto savivaldybę, kviesti elektros ir vandens tiekėjų atstovus į teismo posėdį, nors visus tokio pobūdžio prašymus buvo privaloma pateikti parengiamojo teismo posėdžio metu; 6) kad 2007 11 19 dėl neva nespėto pasiruošimo teismo posėdžiui atidėjo bylos nagrinėjimą ir netaikė jokių poveikio priemonių; 7) kad teismas 2008 01 23 priėmė nutartį , nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos teisės aktais, ko pasėkoje Kauno apygardos teismas 2008 04 šią nutartį panaikino ir taip dėl teismo kaltės užsitęsė bylos nagrinėjimas; 8) kad ieškovė T. R. nedalyvavo visoje eilėje teismo posėdžių, nepateikė nei vieno neatvykimą pateinančio dokumento, tačiau teismas jai netaikė jokių poveikio priemonių; 9) kad teisėja 2008 07 03 teismo posėdyje leido dalyvauti Kauno miesto savivaldybės atstovui, nepateikus įgaliojimo, suteikiančio teisę dalyvauti teismo posėdyje.
Sprendžiant, kiek yra pagrįsti tokie ieškovų argumentai ir ar tikrai nebuvo pažeista jų teisė į kaip įmanoma trumpesnį bylos išnagrinėjimą teisme, yra būtina įvertinti byloje Nr. 2-120-329/2009 vykusio proceso trukmę, teismo elgesį, organizuojant bylos procesą, ir pačių ieškovų elgesį šiame procese.
Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 medžiagos, ieškovai T. R. ir S. R. 2006 07 05 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. M. (ieškovui šioje nagrinėjamoje byloje) dėl atsisakymo duoti sutikimą priestato statybai pripažinimo neteisėtu (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.3-5). Kauno miesto apylinkės teisme ieškinys buvo priimtas 2006 07 12 ir jau kitą dieną, t.y. 2006 07 13, teismas pranešė atsakovui A. M. apie priimtą ieškinį ir nurodė, kad per 14 dienų šis privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.73). 2006 08 22 Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo A. M. atsiliepimas į ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.79-81). 2006 08 23 nutartimi teismas bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2006m. spalio 10 d. (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.89). Šiame posėdyje teismas, patenkindamas atsakovo A. M. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo negalėjimo dalyvauti posėdyje ryšium su išvykimu į komandiruotę, atidėjo bylos nagrinėjimą, kitą parengiamąjį teismo posėdį paskirdamas 2006 m. lapkričio 21 d. (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.104-105). 2006 11 21 vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, paskiriant kitą parengiamąjį posėdį 2007 01 24, atsakovui A. M. prašant, dėl būtinumo išreikalauti papildomus įrodymus – ikiteisminio tyrimo medžiagą ir administraciniame teisme nagrinėtas bylas, kurios anksčiau buvo išreikalautos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ir kurios Kauno miesto apylinkės teismui pagal pastarojo pareikalavimus pateiktos nebuvo (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l. 119-120). Šiame teismo posėdyje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje buvo patraukta M. M. M. (ieškovė nagrinėjamoje byloje). 2007 m. sausio 24 dieną vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus ieškovams ir jų atstovei advokatei Emilijai Gorskienei, pastarajai to parašius, o atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui M. M. M. sutinkant (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.128). Kitas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2007 m. kovo 8 d. Šio posėdžio metu teismas patenkino ieškovų prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jų pageidavimo patikslinti ieškinį, kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2007 m. gegužės 9 d. (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.134-135). 2007 04 11 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį dėl atsisakymo duoti sutikimą priestato statybai pripažinimo neteisėtu atsakovams A. M. ir M. M. M., o 2007 05 04 atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l. 138-140 ir 147-149). 2006 05 09 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė M. M. M. pareiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai I. P. nušalinimą, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas iki teismo pirmininkas išspręs pareikšto nušalinimo klausimą (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l. 152-153). Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui atmetus pareikštą prašymą dėl teisėjos nušalinimo, byla kitame parengiamajame teismo posėdyje buvo nagrinėjama 2007 m. birželio 7 d., jame teismas nutarė skirti vietos, t.y. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl priestato prie kurio statybos kilo ginčas, apžiūrą, kurią šalims dalyvaujant atliko 2007 07 10 (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.178-183). 2007 07 12 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas pripažino, kad byla parengta nagrinėti teisme ir nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2007 m. rugsėjo 14 d. 2007 09 14 vykusiame teismo posėdyje atsakovė M. M. M. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. P., dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas iki teismo pirmininkas išspręs pareikštą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.198-199). 2007 09 17 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 1, b.l.198-199). 2007 11 19 vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2008 m. sausio 23 dienos, prašant naujai ieškovų atstovei advokatei, sudariusiai su ieškovais atstovavimo sutartį tik 2007 11 16, nespėjus jai susipažinti su bylos medžiaga (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 16-17). 2008 m. sausio 23 d. vykusiame teismo posėdyje teismas paskyrė statinio – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos ekspertizę, įpareigojo per 10 dienų atsakovus sumokėti 3000 Lt užstatą ir šalis pateikti klausimus ekspertui, bylos nagrinėjimą sustabdė iki ekspertizės atlikimo (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 49-50). 2008 01 30 atsakovai A. M. ir M. M. M. pateikė byloje atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 01 23 nutarties. Šį skundą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 01 23 nutartį ir klausimus dėl ekspertizės skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 85-87). Toliau bylą Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo 2008 m. birželio 6 d. vykusiame teismo posėdyje. Jame atsakovė M. M. M. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. P., dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki teismo pirmininkas išspręs pareikšto nušalinimo klausimą (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 104-106). 2008 06 10 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 107). 2008 06 20 pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo atsakovė M. M. M. pateikė Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui, kuris 2008 06 20 nutartimi pareiškimą nušalinti teisėją atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 108 ir 109). Toliau byla buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme 2008 m. liepos 3 d. posėdyje. Šiame teismo posėdyje nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai I. P. pareiškė atsakovas A. M. ir dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki teismo pirmininkas išspręs prašymą dėl teisėjos nušalinimo (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 120-121). 2008 07 03 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 122). 2008 m. liepos 4 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovams A. M. ir M. M. M. Kauno miesto apylinkės teismas paskyrė pinigines baudas po 1000 Lt kiekvienam (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 123-125). Atsakovų pareiškimus dėl teismo paskirtų baudų panaikinimo Kauno miesto apylinkės teismas 2008 09 08 nutartimi atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 144). Teisėjai I. P. 2008 07 08 nusišalinus nuo tolesnio bylos nagrinėjimo, byla buvo perduota nagrinėti kitai teisėjai, kuri 2008 m. liepos 11 d. skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2008 m. spalio 1 d. Šią dieną vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, neatvykus į teismo posėdį atsakovams, jiems prašant bylos nagrinėjimą atidėti. Toliau byla iš esmės buvo nagrinėjama teismo posėdyje 2008 11 11, tačiau nebaigta nagrinėti pasibaigus teismo darbo laikui. Kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas po pertraukos kitą dieną, nesutiko atsakovai, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2009 m. sausio 14 d. 2009 01 14 teismo posėdyje teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2009 m. sausio 28 dienai, tačiau, susirgus bylą nagrinėjančiai teisėjai, to nepadarė, vėliau atnaujino bylos nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 3, b.l. 16-32). Toliau byla buvo nagrinėjama 2009 m. kovo 12 d. teismo posėdyje, tačiau jame bylos nagrinėjimas atidėtas atsakovams neatvykus į teismo posėdį ir teismui pripažinus, kad atsakovams šaukimai įteikti netinkamai, teismo šaukimo įteikimo pažymose nenurodžius šaukimus priėmusio asmens giminystės ryšio su atsakovais (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 3, b.l. 36-38). Kitame, 2009 03 26 vykusiame teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas neatvykus atsakovams, nepavykus įteikti jiems siųstų teismo šaukimų (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t.3, b.l. 46). Ir tik po 2009 04 14 įvykusio teismo posėdžio, Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir 2009 m. balandžio 28 dienos sprendimu ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 t. 2, b.l. 52-56).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad minėtoje byloje ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas 2006 m. liepos 5 d., o sprendimas priimtas 2009 m. balandžio 28 d. Taigi ginčo byla buvo nagrinėjama beveik 2 metus ir 10 mėnesių. Teismas sutinka , kad konkrečiai civilinei bylai išnagrinėti tai yra ilgas laiko tarpas, tačiau sprendžiant klausimą, ar tikrai bylos nagrinėjimą teismas vilkino, turi būti aiškinamasi, ar buvo įmanoma bylą išnagrinėti greičiau, dėl kokių priežasčių jos nagrinėjimas užsitęsė ir pan.
Atsižvelgdamas į paminėtą civilinės bylos Nr. 2-129-329/2009 medžiagą, teismas pripažįsta, jog bylos nagrinėjimą daugiausia kartų (11 iš 18) teismas buvo priverstas atidėti dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių nagrinėti bylą (2006 11 11 vykusiame teismo posėdyje dėl būtinumo išreikalauti papildomus įrodymus; 2007 01 24 vykusiame posėdyje negalint dalyvauti ieškovų atstovei advokatei, atsakovui A. M. su tuo sutikus; 2008 11 11 teismo posėdyje nebaigus bylą nagrinėti teismo darbo dienos metu ir atsakovams A. M. ir M.M. M. nesutikus, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas kitą dieną po pertraukos, jiems prašant bylos nagrinėjimą atidėti; 2006 10 10, 2008 10 01 , 2009 03 12 ir 2009 03 26 vykusiuose teismo posėdžiuose, neatvykus dėl įvairių priežasčių atsakovams A. M. ir M.M. M.; 2007 05 09, 2007 09 14, 2008 06 06 ir 2008 07 03 vykusiuose posėdžiuose atsakovams M.M. M. arba A. M. pareiškus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, kadangi byla nušalinimo klausimams išspręsti privalėjo būti perduodama teismo pirmininkui). Be to du laikotarpius po maždaug po du mėnesius, byla negalėjo būti nagrinėjama taip pat dėl svarbių priežasčių, nes po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2009 01 14 vykusiame teismo posėdyje, teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, susirgo bylą nagrinėjusi teisėja, dėl ko nebuvo byloje priimtas sprendimas, o vėliau, vėl tapusi darbinga, teisėja atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, o nuo 2008 01 23 iki 2008 04 01 byla buvo sustabdyta, teismui atsakovų A. M. ir M.M. M. prašymu paskyrus ekspertizę.
Ieškovai M. M. M. ir A. M. savo ieškinyje nurodo, kad dėl ekspertizės paskyrimo užsitęsė civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 nagrinėjimas Kauno miesto apylinkės teisme. Teismas sutinka, kad paskyrus ekspertizę galėjo užsitęsti bylos nagrinėjimas, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad tokią ekspertizę teismas skyrė ne savo iniciatyva, o atsakovės toje byloje M. M. M. prašymu. Tai, jog teismas 2008 01 23 nutartimi paskyrė ekspertizę, kaip jau minėta aukščiau, skubotai, nepareikalavęs kad šalys prieš tai pateiktų ekspertams klausimus ir atsakovai sumokėtų užstatą būsimoms ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti, galima iš dalies įvertinti, kad taip teismas tik siekė, jog byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, o ne sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą. Tačiau tai, kad atsakovai toje byloje M. M. M. ir A. M. prašymo dėl ekspertizės paskyrimo nepareiškė pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, paskyrus ekspertizę, apskundė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 01 23 nutartį apeliacine tvarka, prašydami perduoti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o Kauno apygardos teismui patenkinus jų atskirajame skunde pareikštą prašymą vėliau jau nereikalavo skirti ekspertizę, leidžia teismui vertinti, jog jie nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Taip leidžia vertinti ir ieškinyje jų nurodoma aplinkybė, jog bylai Nr. 2-120-329/2009 išnagrinėti pilnai pakako įrodymų pateiktų prie ieškinio.
Teismas nesutinka ir su ieškovų nurodytais argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-120-329/2010 nesirūpino, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laikotarpį, savalaikiai neinformuodavo jų apie bylos nagrinėjimo eigą, kad pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas tik po daugiau kaip dviejų mėnesių po ieškinio pateikimo teismui ir iš to seka, kad teismas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą. Iš nurodytos bylos medžiagos matyti, kad teismas bylą skyrė nagrinėti pirmajame parengiamajame teismo posėdyje per tikrai protingą laikotarpį, atidedant bylos nagrinėjimą kitas teismo posėdis būdavo paskiriamas taip pat po protingo laiko tarpo. Tai, kad atidedant 2007 01 24 teismo posėdį nebuvo pateikti duomenys apie ieškovo S. R. gydymą, o ieškovė T. R. nepateikė jokio prašymo, teismo vertinimu, nėra reikšminga, nes teismas atidėjo bylos nagrinėjimą tenkindamas ieškovų atstovės advokatės prašymą, negalint jai, t.y. advokatei, dalyvauti tame teismo posėdyje.
Bylos nagrinėjimo atidėjimas, kada ieškovai pageidauja patikslinti ieškinį, kas buvo padaryta 2007 03 08 teismo posėdyje, jei tai daroma pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ir ieškovai tuo nepiktnaudžiauja, t.y. neprašo to kelis kartus, taip pat nelaikytinas įrodymu, jog teismas vilkino bylos nagrinėjimą. Kad 2007 11 19 teismo posėdyje, nespėjus ieškovų naujai atstovei advokatei pasiruošti teismo posėdžiui, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, netaikytos jokios poveikio priemonės, ir taip buvo sąmoningai vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismas pripažinti taip pat negali. Bylą šalis turi teisę vesti per atstovą. Tokio atstovo kaip advokato pakeitimas yra galimas, advokatas turi ir teisę, ir pareigą susipažinti su byla. Kadangi ieškovai dėl jų atstovavimo susitarė su nauju atstovu, tai padarė pirmą ir vienintelį kartą, to negalima laikyti siekimu vilkinti bylos nagrinėjimą.
Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad į bylą nesavalaikiai buvo įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė, kad ieškovė T. R. nedalyvavo visoje eilėje teismo posėdžių, nepateikė nei vieno neatvykimą pateinančio dokumento, tačiau teismas jai netaikė jokių poveikio priemonių ir kad teisėja 2008 07 03 teismo posėdyje leido dalyvauti Kauno miesto savivaldybės atstovui, nepateikus įgaliojimo, suteikiančio teisę dalyvauti teismo posėdyje, kas pagal įrašus teismo posėdžio protokole neatitinka tikrovės, laikytinomis neturėjusios įtakos bylos išnagrinėjimo trukmei, nes dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose atidedamas nebuvo.
Įvertinęs paminėtus duomenis apie civilinės bylos Nr. 2-120-329/2009 nagrinėjimo Kauno miesto apylinkės teisme eigą, teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas bylos tyčia nevilkino, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paminėtų objektyvių priežasčių, daugiausia kurių buvo sąlygotos pačių atsakovų A. M. ir M. M. M. veiksmais ar neveikimu. Dėl šios priežasties, nenustačius Kauno miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį (CK 6.246 str.; 6.272 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.