- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1210-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00036-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1210-460/2013
Teisėjas Edmundas Žukauskas (Proceso Nr. 2-42-3-00036-2013-6)
2013 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-95-220/2013 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui L. G., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo bei ieškovo J. G. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. G. Šilalės rajono apylinkės teismui 2013-01-23 pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo J. G. (tėvo) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki kol ieškovas baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Paaiškino, kad jam iš tėvo buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt iki jo pilnametystės, tačiau 2013 m. sausio 22 d. ieškovui suėjo aštuoniolika metų, išlaikymo mokėjimas buvo nutrauktas. Nuo tada jis yra išlaikomas tik mamos. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje III a klasėje. Iki tol mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo šios gimnazijos mokinių prezidentu, aktyviai dalyvavo mokyklos rengiamose šventėse, sportinėje veikloje, lankė rankinio, krepšinio ir lengvosios atletikos būrelius, taip pat dalyvavo ir kituose papildomo ugdymo užsiėmimuose: gitaros studijoje, ateitininkų būrelyje. Su vyrų komanda nuvažiavus žaisti paplūdimio rankinį į Klaipėdą, buvo pastebėtas Klaipėdos rankinio komandos „Žemaitijos Dragūnas“ trenerio, kuris pakvietė treniruotis „Viesulo“ sporto centre. Būtent dėl suteiktos galimybės siekti sporto aukštumų, ieškovas išvyko gyventi ir mokytis į Klaipėdą. Gyvena Neptūno sporto klubo bendrabutyje, todėl už kambarį mokėti nereikia. Po pamokų ieškovas, be rankinio treniruočių, kurios vyksta kiekvieną dieną po dvi valandas, dar lanko choro užsiėmimus. Būdamas gimnazijos moksleiviu stipendijos negauna, o dirbti neturi realios galimybės, nes neturi laisvo laiko. Savo pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonės neturi. Ieškovas nurodė, jog gyvenant Klaipėdoje kas mėnesį jam reikia apie 900 – 1 000 Lt. Jo santykiai su tėvu nėra geri.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko tik iš dalies ir nurodė, kad sutiktų sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti tik po 100 Lt, kol sūnus baigs gimnaziją. Paaiškino, kad pats vos pragyvena iš gaunamo apie 800–900 Lt darbo užmokesčio. Be to, dar kas mėnesį moka po 250 Lt jauniausiojo sūnaus V. G. išlaikymui. Gyvena pas savo vyriausiąjį sūnų, kuriam jis atidavė 30 000 Lt, juos gavo iš buvusios žmonijos po skyrybų, kaip kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį. Taip pat dar jis gavo 4 000 Lt už žemės pardavimą, tačiau atsakovas tuos pinigus atidavė savo sūnui E., pas kurį ir gyvena. Jokių santaupų, nekilnojamojo turto neturi. Jam priklauso tik 1994 m. automobilis Renault Espace. Nurodė, jog seseriai yra skolingas 2 900 Lt, kuriuos turėjo pasiskolinti, kad sūnums galėtų mokėti išlaikymą. Anksčiau grodavo vestuvėse, kitose šventėse, tačiau jau kažkur trys metai kaip nebegroja, todėl pajamų iš grojimo nebegauna. Taip pat jau neturi ir grojimo priemonių.
Trečiasis asmuo L. G. ieškinį palaikė ir nurodė, kad atsakovas J. G. nuo sūnaus J. išlaikymo ir priežiūros yra nusišalinęs. Jai vienai reikia išlaikyti sūnų. Nurodė, jog dirba socialine darbuotoja socialinių paslaugų namuose ir gauna apie 1 450 Lt darbo užmokestį. Augina nepilnametį sūnų V.. Be to, skiriantis su vyru, ji įsipareigojo vyrui sumokėti 30 000 Lt kompensaciją. Tokių pinigų ji neturėjo, todėl juos skolinosi iš banko bei iš draugų. Bankui 5 000 Lt skolą jau atidavė, tačiau draugams dar ne. Šiuo metu slaugo motiną, tačiau pinigų už mamos slaugą negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-04-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš J. G. sūnui J. G. išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2013 m. sausio 23 d. iki kol sūnus baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją; likusią ieškinio dalį atmetė; nusprendė priteisti iš atsakovo J. G. valstybei 72 Lt žyminį mokestį bei 15,70 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimo dalį dėl periodinių išlaikymo išmokų priteisimo nukreipti skubiai vykdyti. Nurodė, jog negalima įpareigoti atsakovą teikti tokio dydžio išlaikymą, nuo kurio iš esmės pablogėtų jo materialinė padėtis. Konstatavo, kad 150 Lt išlaikymas yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jam po 450 Lt. kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki tol, kol baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nurodo, jog atsakovas J. G. ankščiau gaudavo apie 750 Lt atlyginimo ir galėjo teikti didesnį išlaikymą jiems – vaikams, o nuo 2013 m. sausio 1 d. pakilus atsakovo atlyginimui, kuris dabar yra apie 1 000 Lt, didesnio išlaikymo atsakovas teikti jau neva nebeturi galimybės. Tikina, kad tėvas teigė, kad ir muzikos aparatūrą pardavė, bet įrodančių dokumentų teismui nepateikė. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai rėmėsi žodiniais atsakovo J. G. bei jo sesers B. B. teiginiais dėl skolos, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų apie pinigų paskolinimą ar atidavimą nepateikė, taip pat nepateikė dokumentų įrodančių, kiek apelianto brolis E. mokėjo už pusę namo. Pažymi, jog teismas nesistengė aiškintis, iš kur mama atiduos skolą, kuri yra pakankamai didelė. Mano, kad teismas netinkamai įvertino realią situaciją, netinkamai vadovavosi tuo principu, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą teikti išlaikymą vaikams ir jis turi būti vienodas tiek iš mamos, tiek ir iš tėvo, todėl mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus ir priteisė per mažą išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo priteistas iš jo ieškovui 150 Lt išlaikymas jo minimaliems poreikiams patenkinti yra optimalus. Jeigu būtų priteistas bent kiek didesnis išlaikymas, tokiu atveju būtų nepagrįstai pažeisti mano interesai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog L. G. ir atsakovui J. G. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. G.. Pilnametystės sūnus sulaukė (duomenys neskelbtini) Iki to atsakovas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą Nr. 2-132-105/2011 sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėjo po 250 Lt (b. l. 39–40). Po to išlaikymo mokėjimas buvo nutrauktas. Šiuo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje III a klasėje (b. l. 10, 49). Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianatas penkis kartus per savaitę po dvi valandas lanko rankinio treniruotes Klaipėdos SK „Viesulas“, yra Klaipėdos miesto rankinio klubo „Dragūnas“ jaunimo komandos „Universitetas/Dragūnas“ narys (b. l. 59). Būtent dėl galimybės siekti sporto aukštumų vaikinas iš Šilalės persikėlė gyventi į Klaipėdą. J. G. iš sporto klubo nemokamai gauna gyvenamąjį plotą, o kitų jokių pajamų negauna( b. l.59) Ieškovas savarankiškų pajamų ar kitokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, yra išlaikomas motinos L. G.. Ieškovo maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, jas teikia ieškovo motina L. G., kuri dirba Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose socialine darbuotoja ir kas mėnesį gauna apie 1 453 Lt darbo užmokestį (b. l. 58). Jai priklauso gyvenamasis namas ir du žemės sklypai. Be to, ji dar augina nepilnametį sūnų V. G.. Be nuosavybės teise valdomo turto bei pajamų, L. G. turi apie 25 000 Lt skolą, taip pat prievolę išlaikyti kitą savo vaiką – nepilnametį sūnų. Atsakovas dirba Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje gaisrininku vairuotoju ir gauna apie 800–900 Lt darbo užmokestį (b. l. 41, 77). Gyvena vyriausiajam sūnui priklausančiame name, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui priklauso tik 1994 metų automobilis Renault Espace. Nors ieškovo bei L. G. teigimu, atsakovas gauna papildomų pajamų grodamas bei giedodamas, tačiau duomenų apie kažkokias tai jo gaunamas papildomas pajamas byloje nėra. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja B. B., atsakovas jai yra skolingas 2 900 Lt. Šiuos pinigus atsakovas iš jos pasiskolino, nes abiem savo vaikams iki pilnametystės mokėjo kas mėnesį po 250 Lt. Šiuo metu atsakovas moka kitam nepilnamečiui sūnui kas mėnesį po 250 Lt. Atsakovas teismui pateikė pažymą, kad serga širdies ir kraujagyslių ligomis, pastoviai naudoja vaistus nuo per didelio kraujo spaudimo (b. l. 42).
Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo galimybės teikti ieškovui 450 Lt per mėnesį išlaikymą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo padidėjusias gaunamas pajamas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju apeliantas negali remtis tuo, kad jeigu iki sūnaus (apelianto) pilnametystės tėvas mokėjo 250 Lt per mėnesį, tai ir sūnui tapus pilnamečiu, išlaikymas negali būti mažesnis. Kaip minėta, išlaikymo institutas ir paramos pilnamečiam vaikui institutas nėra analogiškos prievolės. Tai paaiškinama skirtingomis galimybėmis, skirtinga suteiktų ir realizuojamų teisių bei laisvių apimtimi. Tai reiškia, kad apeliantas, kuris nurodo ir tai, kad tėvo atlyginimas padidėjo, nesudaro pagrindo neišanalizavus tėvo turtinės padėties, remtis visa apimtimi tomis aplinkybėmis ir/ar išvadomis, kurios aptartos civilinėje byloje svarstant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007). Tai reiškia, jog teismas turi nustatyti ne tik besimokančio vidurinėje mokykloje pilnamečio vaiko turtinę padėtį, jo poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo atlyginimas nuo 750 Lt (2011 metais, kai apeliantas buvo nepilnametis) padidėjo iki 1 000 Lt per mėnesį (šios bylos nagrinėjimo metu). Kolegijos vertinimu apeliantas taip teigdamas nesąžiningai pateikia minėtus duomenis kaip argumentą, be to, šis argumentas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstas. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo argumentus, kad didžiausia jo gauta alga (apelianto nuomone padidinta) 2013 metų vasario mėnesį dirbant maksimalią darbo laiko trukmę sudarė 892,51 Lt („neto“) (b. l. 77) (CPK 178 straipsnis). Manytina, jog skirtumas tarp apelianto pateikiamo atsakovo darbo užmokesčio (1 000 Lt) ir realaus atsakovo darbo užmokesčio neabejotinai yra reikšmingas šioje byloje ir gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui(CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija sutinka, bylos duomenys tą patvirtina, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas gavo iš apelianto motinos 30 000 Lt yra teisingas, tačiau norisi pažymėti, kad šie pinigai nėra atsakovo santaupos. Teismo metu dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo mamos ir atsakovo buvo nustatyta, vėliau įvykdyta, kad minėtus pinigus atsakovas gavo iš trečiojo asmens L. G. (apelianto mamos) kaip kompensaciją už jai skyrybų metu atitekusius pastatus. Taigi atsakovas gavo kompensaciją, tačiau neteko nekilnojamojo turto, todėl vertinti, kad atsakovas praturtėjo ar jo padėtis pagerėjo iš esmės, nėra jokio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas gauna papildomų pajamų. Šuo aspektu svarbu tai, kad teismas akcentavo ne tik atsakovo prievoles: mokėtiną 250 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui, 2 900 Lt skolą liudytojai B. B., kuri susidarė, kai dviem vaikams mokėjo išlaikymą kiekvienam po 250 Lt. tačiau ir į atsakovo sveikatos būklę: atsakovas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, pastoviai naudoja vaistus nuo per didelio kraujo spaudimo (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas abejoja dėl atsakovo skolos liudytojai B. B., jo manymu atsakovas to neįrodė jokiais rašytinais įrodymais. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pirmiausia pastebi tai, jog 3 000 Lt suteikta paskola nenumato nei rašytinės (CK 1.73 straipsnis) nei notarinės formos (CK 1.74 straipsnis) privalomumo, todėl sutiktina, kad šalys sudarė sandorį žodžiu, tą teismo posėdžio metu apylinkės teisme, prisiekusi, patvirtino liudininkė B. B.. Antra, ieškovo mama, palaikanti ieškinį, tikino, kad pati buvo iš banko paėmusi kreditą ir jį grąžino, turi 25 000 Lt skolos kitiems asmenims, tačiau jokių rašytinių įrodymų ar duomenų nepateikė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija, analizuodama ir vertindama bylos duomenis sutinka iš dalies su apeliantu dėl to, kad išlaikymo dydis turėtų būti didesnis, nepaisant to, kad atsakovas išlaiko kitą nepilnametį sūnų, kuriam priteista 250 Lt per mėnesį. Aktualu pažymėti, kad apelianto gyvenimo aplinkybės pasikeitė iš esmės: jis iš Šilalės rajono persikėlė gyventi ir mokytis į Klaipėdą, todėl neabejotina, kad jo gyvenimo išlaidos tapo didesnės, negu gyvenant ir mokantis gimtinėje. Tačiau, kaip minėta anksčiau, paramos priteisimas iš atsakovo turi būti realiai įgyvendinamas, t. y. privalo būti eliminuojamas paramą teikiančio tėvo ir ypač jo nepilnamečio išlaikytinio – kito sūnaus – turinės padėties ir kt. reikšmingas pablogėjimas, akivaizdu, kad dėl nepamatuotos per didelės sumos priteisimo nukentėtų ne tik atsakovo, tačiau ir kito jo šeimos nario nepilnamečio vaiko interesai ir gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimas. Kolegija, įvertinusi reikšmingas bylos aplinkybes mano, kad atsakovo gaunamos 892 Lt pajamos, nepilnamečiam vaikui priteistas 250 Lt išlaikymas, išlaikant interesų pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo bei vadovaujantis teismų praktika yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 200 Lt paramos. Pažymėtina, kad didesnis paramos priteisimas būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes vaiko išlaikymui priteistina suma iš atsakovo (200 Lt), bei tokia pačia apimtimi teikiama ieškovės (iš viso 400 Lt), iš esmės atitinka atsakovo gaunamą atlyginimą, atskaičius išlaikymą sūnums (450 Lt) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2013 m. sausio 23 d. iki kol atsakovo sūnus baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti priteisiant iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sūnui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2013 m. sausio 23 d. iki kol sūnus baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją.