Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-59-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-07Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2A-59-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01903-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
UAB „Fore Logistics“
Atsakovas
UAB „Viskas už vieną eurą“
Civilinė byla Nr. 2A-59-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01903-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 61; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Fore Logistics“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-164-766/2014, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Fore Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Viskas už vieną eurą“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Fore Logistics“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5588,62 Lt skolą už ekspedijavimo paslaugas, 0,05 proc. dydžio palūkanas (277,29 Lt), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-23 su atsakove sudarė ekspedijavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo suteikti krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus – įvykdyti krovinio – (konteinerio) gabenimą iš Kinijos į atsakovės buveinės vietą. Teigė, kad krovinys buvo pristatytas 2013-07-31, tačiau atsakovė nesumokėjo už krovinio gabenimo paslaugas, ir pačią dieną atsakovė pateikė pretenziją dėl mechaniškai pažeisto konteinerio ir apgadinto krovinio. Tvirtino, kad už padarytą žalą nėra atsakinga, nes vykdė užsakymą nuo pakrovimo į laivą momento ir atgabeno konteinerį tokį, kokį pakrovė siuntėjas.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 2670,52 Lt už sugadintas prekes, 126,85 Lt sugadintų prekių transportavimo išlaidas, 213,64 Lt sugadintų prekių muito mokestį, 3024,40 Lt negautas pajamas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama 2013-05-23 ekspedijavimo sutartį 2013-07-30 pristatė konteinerį su kroviniu. Pažymėjo, kad pristatytas konteineris buvo mechaniškai pažeistas, pro skylę į konteinerį pateko vanduo, ir dėl to buvo sugadinta prekių dalis. Pabrėžė, kad transporto važtaraštyje (CMR) padaryta atžyma ir apie tai informuota ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Fore Logistics“ ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Viskas už vieną eurą“ priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės atsakovei 446,79 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 433,25 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės 17,57 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovė pripažino 5588,62 Lt su delspinigiais skolą pagal sutartį ir krovinio pristatymo faktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog krovinys sugadintas ne dėl jos pasamdyto vežėjo kaltės. Sprendė, kad ieškovė delsė ir vengė aiškintis įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, siuntėjas jokiu būdu nebūtų krovęs savo prekių į pažeistą konteinerį, nes pagal apmokėjimo sąlygas už prekes atsiskaitoma tik po 100 dienų nuo jų pakrovimo dienos. Pabrėžė, kad faktą, jog skylė konteineryje atsirado vėliau nei prekės buvo pakrautos, įrodė ir tai, jog gautos sudrėkusios tekstilės prekės buvo nesupelijusios, nors beveik du mėnesius buvo uždarame konteineryje. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad atsakovė įrodė patyrusi 6035,41 Lt nuostolius. Teismas įskaičiavo šalių tarpusavio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) UAB „Fore Logistics“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetęs ieškinį įskaitė šalių reikalavimus. Mano, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovei priteistu nuostolių dydžiu.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Viskas už vieną eurą“ prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė iki teismo proceso nereiškė jokių pretenzijų dėl nuostolių ir negautų pajamų. Pažymi, kad sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, teisingai taikė materialinės teisės normas, pakankamai išsamiai motyvavo sprendimą, tačiau neteisingai nusprendė dėl bylos baigties – iš esmės visiškai tenkindamas šalių reikalavimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje juos įskaitydamas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovės ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija vertina tai, kaip procesinę sprendimo formos klaidą, kuri ištaisytina patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir perskirstant šalims byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skolos už ekspedijavimo paslaugas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė UAB „Fore Logistics“ ir atsakovė UAB „Viskas už vieną eurą“ 2013-05-23 sudarė ekspedijavimo sutartį, pagal kurią apeliantė (ekspeditorė) įsipareigojo atlygintinai atsakovės lėšomis suteikti atsakovei krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ekspeditorei šalių sutartą užmokestį už krovinio gabenimą ar (ir) gabenimo organizavimą (sutarties 1.1, 2.2.3 punktai).

Savo reikalavimus dėl 5588,62 Lt skolos už ekspedijavimo paslaugas, apeliantė, be kita ko, grindė atsakovės vietiškai neapmokėta 5311,33 Lt sumos 2013-07-29 sąskaita faktūra, ir laiku neapmokėta 8091,04 Lt sumos 2013-09-25 sąskaita faktūra, taip pat palūkanų už vėlavimo apmokėti sąskaitas faktūras paskaičiavimu (1 tomas, 15–17 b. l.).

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad apeliantė pagal 2013-05-23 ekspedijavimo sutartį pristatė jai krovinį, tačiau visiškai neatsiskaitė su apeliante dėl to, jog buvo sugadinta krovinio dalis.

Pagal sutarties 3.5 punktą atsakovė įsipareigojo užmokestį apeliantei sumokėti per 45 dienas nuo sąskaitos išrašymo; o laiku nesumokėjus, mokėti 0,05 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną (3.6 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė neprašė mažinti sutartyje nustatytų palūkanų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė pagal 2013-05-23 ekspedijavimo sutartį įvykdė krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir pristatė atsakovei krovinį, o sutartyje šalys nenumatė atsakovės teisės sulaikyti mokėjimus pagal sutartį, apeliantei galbūt netinkamai įvykdžius sutartį ir padarius atsakovei žalą, sprendžia, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai.

Minėta, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas įskaitė ieškovės ir atsakovės reikalavimus, t. y. iš esmės tenkino ieškovės ieškinį, todėl sprendimo rezoliucinė dalis, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, tikslintina, pašalinant šią nuorodą ir nurodant, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas.

Dėl žalos už netinkamą ekspedijavimo sutarties vykdymą atlyginimo

Atsakovė priešieškinio reikalavimus dėl 6035,41 Lt nuostolių grindė aplinkybe, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį ir pristatė apgadintą krovinį, nes konteineris buvo mechaniškai pažeistas, pro skylę į konteinerį pateko vanduo ir dėl to buvo sugadinta prekių dalis.

Pagal 2013-05-23 ekspedijavimo sutarties 2.1.7. punktą ekspeditorė (apeliantė) atlygina klientei (atsakovei) žalą, atsiradusią dėl šios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Jeigu ši sutartis buvo pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditorės atsakomybė klientei nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditorei atsako vežėjas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atliko krovinio gabenimo paslaugas nuo krovinio pakrovimo į laivą momento Kinijoje, t. y. krovinys buvo laivu atplukdytas į Klaipėdą ir apeliantės pasamdyto vėžėjo pristatytas į atsakovės buveinės vietą.

Tarp šalių kilo ginčas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, t. y. ar atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kad siuntėjas pakrovė neapgadintą konteinerį į laivą, ar ieškovė – jog konteineris nebuvo sugadintas jai vykdant ekspedijavimo paslaugas (plukdant, iškraunant konteinerį ir jį pargabenant atsakovei).

Pagal LR Prekybinės laivybos įstatymo, be kita ko, reglamentuojančio santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, 5 straipsnio 7 dalį santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja įstatymai, numatyti krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarime; jeigu krovinių vežimo jūra sutarties šalys nesusitarė kitaip, santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja vežėjo šalies įstatymai. Pagal įstatymo 14 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančiu 1924 m. rugpjūčio 25 d. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės) (2 dalis).

Pagal Konvencijos 3 straipsnio 3 dalies c punktą vežėjas (laivo savininkas arba frachtuotojas, sudarantis vežimo sutartį su siuntėju), kapitonas arba vežėjo agentas, priėmęs prekes, siuntėjo reikalavimu išduoda siuntėjui konosamentą, kuriame, be kita ko, turi nurodyti akivaizdžią prekių būklę. Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad konosamentas yra prima facie įrodymas, kad prekių vežėjas gavo jame nurodytas prekes. Pagal 3 straipsnio 6 dalį, jeigu vežėjui ar jo agentui iškrovimo uoste raštu nepranešama apie prekių netekimą ar sužalojimą ir bendrą tokio netekimo ar sužalojimo pobūdį prieš perduodant prekes asmeniui pagal vežimo sutartį turinčiam teisę jas priimti saugoti, arba prekių perdavimo metu, toks perdavimas yra prima facie įrodymas, kad vežėjas pristatė konosamente nurodytas prekes. Jei netekimas ar sužalojimas neakivaizdūs, pranešimas turi būti pateiktas per tris dienas nuo prekių pristatymo.

Pagal jūrinio važtaraščio sąlygų 1.3.1 kombinuoto transporto operatorius (KTO) yra asmuo, pasirašantis šį konosamentą arba kuriam šis konosamentas yra pasirašytas (1 tomas, 24 b. l.). Pagal sąlygų 2.1 punktą KTO įsipareigojo atlikti (arba sudarytu rangos sutartį) krovinio transportavimą iš prekių paėmimo vietos į važtaraštyje numatytą pristatymo vietą ir prisiėmė sąlygose nurodytą atsakomybę; KTO įgijo teisę sudaryti sutartį su rangovu, kuris prekių atžvilgiu prisiėmė visą arba dalį atsakomybės už žalą, pakrovimą, iškrovimą, sandėliavimą, tvarkymą (sąlygų 2.2 punktas). Sąlygų 4.4.1. punkte nurodyta, kad KTO yra atsakingas už prekių praradimą arba pažeidimą įvykusį nuo prekių priėmimo iki pristatymo.

Taigi prieš tai minėtas teisinis reglamentavimas įpareigojo vežėją, priėmusį prekes siuntėjo reikalavimu išduoti siuntėjui konosamentą, ir nurodyti akivaizdžią prekių būklę, o KTO suteikė galimybę prekių iškrovimo uoste metu apžiūrėti, ir, esant reikalui, raštu pranešti vežėjui apie prekių netekimą ar sužalojimą.

Nagrinėjamu atveju vežėjo išduotame konosamente nėra žymų apie konteinerio akivaizdžius konstrukcijos trūkumus (nagrinėjamu atveju skylę) jo pakrovimo į laivą metu, jų priimant krovinį Klaipėdoje nenurodė ir KTO (apeliantė), kurį įsipareigojo, be kita ko, atsakyti už šio krovinio tinkamą tolesnį transportavimą į atsakovės buveinės vietą, todėl preziumuojama, jog krovinys (konteineris) KTO buvo perduotas be akivaizdžių pažeidimų.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad už žalą, padarytą krovinio daliai, atsako apeliantė.

Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turėjo būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis.

Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos fakto, tačiau ginčas kilo dėl atsakovės nuostolių dydžio.

Atsakovė teigė, kad nuostolius sudarė: 2670,52 Lt sugadintų prekių vertė, 126,85 Lt sugadintų prekių transportavimo išlaidos, 213,64 Lt muito mokestis už sugadintas prekes ir 3024,40 Lt negautos pajamos (1 tomas, 57, 62, 63 b. l.), nuostolius pagrįsdama rašytiniais įrodymais.

Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimo dalį dėl atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo, pakartotinai jų neatkartoja, papildomai nurodydama, jog negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų prekių dalies praradimo (sugadinimo). Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti ir iš to gauti pajamas. Tokiu atveju negautas pajamas sudaro skirtumas tarp kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, ir daikto įsigijimo vertės.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė patyrė 6035,41 Lt nuostolių, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinis, paliktina nepakeista.

Įskaičius tarpusavio reikalavimus (6035,41 Lt – 5588,62 Lt), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 446,79 Lt (129,40 Eur) (CK 6.130 str.), taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme

Tenkinus ieškinį ir priešieškinį, šalims perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės UAB „Fore Logistics“ bylinėjimosi išlaidas Radviliškio rajono apylinkės teisme sudarė: 410,39 Lt žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (1 tomas, 5 b. l.), 1000 Lt advokatės pagalbos išlaidos (1 tomas, 180, 181 b. l.), 559,49 Lt vertimo išlaidos (1 tomas, 175–179 b. l.), 26,25 Lt nuotraukų spausdinimo išlaidos (1 tomas, 182–183 b. l.), 341,18 Lt kuro išlaidos (1 tomas, 184–185 b. l.).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršijo rekomendacijų, jų nemažina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos ieškovės turėtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos išlaidos bei susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Kolegija, įvertindama tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 5588,62 Lt (1 tomas, 149 b. l.), sprendžia, kad ieškovei grąžintina 242,74 Lt (70,30 Eur) permokėto žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą dalis.

Taigi ieškovės bylinėjimosi išlaidos, įvertinant gražintą žyminio mokesčio dalį, iš visos siekė 2094,57 Lt.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 182 Lt žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą (1 tomas, 54 b. l.), 100,00 Lt žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą (1 tomas, 41 b. l.), 151,25 Lt vertimo išlaidos (1tomas, 147, 156 b. l.), t. y iš viso 433,25 Lt.

Įskaičius tarpusavio išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1661,32 Lt (481,20 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Kolegija, įvertindama tai, kad šalims tektų atlyginti valstybei mažiau nei po 10 Lt proceso išlaidų, šių išlaidų iš šalių nepriteisia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Šiaulių apygardos teisme

Apeliantės UAB „Fore Logistics“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 181 Lt žyminis mokestis ir 700 Lt apeliacinio skundo paruošimo išlaidos (2 tomas, 8–9 b. l.).

Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė advokato pagalbos išlaidas (CPK 98 str. 1 d.).

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą (50 proc.), apeliantei iš atsakovės priteistinos 440,50 Lt (127,60 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Fore Logistics“ ieškinys ir iš ieškovės priteistos 433,25 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Viskas už vieną eurą“ (į. k. 300041480), taip pat 17,57 Lt proceso išlaidos valstybei.

Pašalinti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, kad ieškovės UAB „Fore Logistics“ ieškinys atmestas.

Nurodyti, kad ieškovės UAB „Fore Logistics“ ieškinys tenkintinas visiškai.

Kitą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Fore Logistics“ iš atsakovės UAB „Viskas už vieną eurą“ 481,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas Radviliškio rajono apylinkės teisme ir 127,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas Šiaulių apygardos teisme.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovei UAB „Fore Logistics“ (į. k. 302724208) 70,30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2013-11-27 D. B. A/S Lietuvos filiale.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė