Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 95-651, kuriuo nuteistajam L. V. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 (penki) metai 25 (dvidešimt penkios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.).

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis L. V. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudarė pakankamo pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Nurodė, jog Komisijos nutarime pateikti argumentai netaikyti nuteistajam L. V. lygtinio paleidimo yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo L. V. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Laisvėje L. V. turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko emociškai pozityvius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi nepilnametį sūnų. Taip pat nustatytas teigiamas L. V. požiūris į darbą, pataisos įstaigoje dirba nuo 2012 m. gegužės 2 d., pakankamai laiko skiria saviugdai, mokosi, yra įgijęs keletą specialybių. Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės metu lankė alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmimus. Turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus ir eilę trumpalaikių tikslų, kurie, jo manymu, padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius. Laisvės atėmimo bausmės metu yra skatintas net 31 kartą. Taip pat yra nustatyta, kad nuteistasis L. V. iš esmės vykdo visas jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais L. V. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose elgesio korekcijos programose. Laisvės atėmimo metu skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą sportinėse varžybose. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotas prasmingam užimtumui, įgijo pagrindinį išsilavinimą, yra įgijęs ne vieną specialybę (suvirintojo elektra rankiniu būdu, siuvinių gamintojo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo). Laisvėje dirbo V. V. IĮ autošaltkalviu. Tačiau vien tai, kad L. V. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija mokytis bei dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis L. V. baustas penkis kartus už tai, kad nesilaikė įstaigos nustatytos tvarkos, turėjo nuteistiesiems draudžiamų daiktų. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinį kartą jis baustas 2019 m. rugsėjo 24 d. už tai, kad turėjo nuteistiesiems draudžiamų daiktų, nuobauda panaikinta tik 2020 m. vasario 21 d. Tai, kad nuobaudos nors ir nebegaliojančios, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, kad nuteistasis net ir gerai žinodamas tvarkos taisykle bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, todėl mažai tikėtina, jog paleistas lygtinai sugebės laikytis draudimų ir įpareigojimų, kai nustatytą tvarką pažeidinėja laisvės atėmimo vietoje.

11. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, pagrįstai nurodė, jog L. V. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas siekiant paslėpti kitą nusikaltimą), nusikaltimus, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamos veikos padarymo metu L. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei. Apylinkės teismas pabrėžė, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudarė prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Taip pat, Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis turi pakankamą finansinį stabilumą, tačiau per mažai santaupų apmokėti civilinį ieškinį. Iš pažymos apie vykdomuosius dokumentus yra nustatyta, kad L. V. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 29867,68 Eur, o išmokėjęs tik 644,20 Eur bei moka alimentus sūnui, kur išmokėta yra 4742,43 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje gali itin stipriai apsunkinti ir nuteistojo integraciją į visuomenę.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, L. V. nustatoma žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu nuo paskutiniojo svarstymo sumažėjo nuo 30 balų. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 8 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų kontekste, atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir dėl nusikalstamo elgesio rizikos. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus bylos duomenis, teismo nutartyje nurodytus argumentus, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis L. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad yra išlikę du kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, o šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleido palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. V. iki nusikaltimų padarymo ir dirbo, tačiau laisvalaikį ne visuomet praleisdavo socialiai atsakingai, kadangi nusikaltimas padaryti apsvaigus nuo alkoholio bei girtuokliaujant su grupe asmenų. Apylinkės teismas, visų duomenų kontekste, įvertino Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, ir darė pagrįstą išvadą, jo nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, todėl apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose, dalyvaujant elgesio pataisos programoje, padės nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

14. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad L. V. neatliktos bausmės dalis – 5 (penki) metai 25 (dvidešimt penkios) dienos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

15. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

17. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.