- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- Ik-1579-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00920-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pran.), Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Dainos Kukalienės, kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjui S. N. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. M.- R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-17 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-154 (b.l. 5-6).
Skunde pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apygardos teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013 2004-0-04 A. N. sutikimas dėl nuosavybės teisių į visą jai priklausančią atkurti nuosavybės teise žemės sklypo dalį S. N. vardu ir 2004-05-04 M. N. sutikimas dėl nuosavybės teisių į visą jai priklausančią atkurti nuosavybės teise žemės sklypo dalį atkūrimo S. N. vardu buvo atmestas. Skundžiamuoju įsakymu buvo panaikintos išvados nesulaukus teismo sprendimo, todėl jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundą (b.l. 17-23) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-08-20 pažymėjimu Nr. T-770-L, Kauno valstybinio archyvo 1991-12-12 pažymėjimu Nr. L-152 ir J. L. 1939-11-03 testamentu nustatyta, kad J. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) . Po J. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) 3,2775 ha žemės paveldėjo ir nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė A. L. - 0,2731 ha žemės, P. L. - 1,0925 ha žemės, O. N. (jaunesnioji) - 0,2731 ha žemės, O. L. (vyresnioji) - 1,0925 ha žemės, F. Z. - 0,1821 ha žemės, M. Z. -0,1821 ha žemės, F. O. - 0,1821 ha žemės. Kaip nurodė ir Kauno apygardos teismas 2013-04-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013, pažymėtina, kad pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas po J. L. mirties (1940-06-08) 1940 m. nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė 1,2725 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises į J. L. žemę pateikė: J. L. sūnaus Petro vaikai: M. N. (1992-01-27) ir A. N. (1996-05-13), dukra I. J. (1991-12-29) ir dukters O. N. vaikai: M. L. (1999-07-19), Z. G. (1997-05-16) ir S. N. (1992-03-30). 1939-11-03 testamentu J. L. žmonai A. L., sūnui P. L., dukroms O. N. ir O. L. (vyresniajai) bei dukters A. Z. dukroms M. Z., F. Z. ir F. O. (J. L. anūkėms) iš viso paliko 3,2775 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Minėtu testamentu J. L. paliko savo anūkei F. Z. – O. 1820,8 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė F. Z.-O. sūnus M. O.. Jis su 2001-12-29 prašymu atkurti nuosavybės teises pateikė ir J. L. 1939-11-03 testamentą. Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12935/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. Z.-O. nuosavybės teise iki 1940 m. valdė 1820.8 m² žemės sklypą buvusį (duomenys neskelbtini), dabartiniame (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančius dokumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsniu, darytina išvada, kad pilietės A. N. ir M. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0925 ha buvusio savininko P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę (kiekvienai tenkanti šio savininko turėtos žemės dalis - 0,54625 ha) ir 0,0546 ha buvusios savininkės A. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę (kiekvienai tenkanti šios savininkės turėtos žemės dalis - 0,0273 ha). Iš viso kiekvienai tenkanti abiejų žemės savininkų turėtos žemės dalis po 0,57355 ha žemės. Piliečiai S. N., Z. G., M. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2731 ha buvusios savininkės O. N. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę (kiekvienam tenkanti šios savininkės turėtos žemės dalis - 0,0910 ha) ir į 0,0546 ha buvusios savininkės A. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę (kiekvienam tenkanti šios savininkės turėtos žemės dalis - 0,0182 ha). Iš viso S. N. tenkanti abiejų savininkų turėtos žemės dalis - 0,1092 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-06 įsakymu Nr. 01-05 ir sprendimu Nr. 1118 A. N. atkurta nuosavybės teisė į 0,2000 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). A. N. 2004-05-04 notaro patvirtintu sutikimu Nr. 1-6026 sutiko, kad nuosavybės teisės į visą jai priklausančią atkurti žemę būtų atkuriama S. N. vardu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, A. N. negalėjo to padaryti 2004-05-04 notaro patvirtintu sutikimu. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-06 įsakymu Nr. 01-05 ir sprendimu Nr. 1117 M. N. atkurta nuosavybės teisės į 0,2000 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). M. N. 2004-05-04 notaro patvirtintu sutikimu Nr. 1-6026 sutiko, kad nuosavybės teisės į visą jai priklausančią atkurti žemę būtų atkuriama S. N. vardu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, M. N. negalėjo to padaryti 2004-05-04 notaro patvirtintu sutikimu. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-06 įsakymu Nr. 01-05 ir sprendimu Nr. 1119 S. N. atkurta nuosavybės teisė į 0,2000 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. S. N. prašymu 2007-02-22 parengtos išvados Nr. 868, 869 į Kauno rajoną ir į Kaišiadorių rajoną, 1,20 ha plotui. Kauno apskrities viršininko 2009-11-10 įsakymu Nr. 02-01-108000 ir sprendimu Nr. 10041 S. N. atkurta nuosavybės teisė į 0,0138 ha žemės, grąžinant natūra 0,0138 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-05-30 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-541 pakeista Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvada Nr. 869, patikslinant jos plotą (vietoje 0,60 ha įrašyta 0,5997 ha), vertę ir vietovę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-13 sprendimu Nr. 6S-100 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. N." atkurtos nuosavybės teisės į J. L. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,6 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus: 1,90 ha žemės sklypą Nr.844-1, 2,24 ha žemės sklypą Nr. 844-2, 0,37 ha žemės sklypą Nr. 844-3, esančius (duomenys neskelbtini), M. S. k. Viso S. N. atkurtos nuosavybės teisės į 0,8138 ha žemės. 2012-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-225 „Dėl viešojo intereso gynimo" kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kuriuo prašė imtis priemonių viešajam interesui apginti, kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos aktų panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr.8VĮ-(14.8.2.)-154 pripažino netekusia galios Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvadą Nr. 869 bei pripažino netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-30 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-541, kuriuo buvo pakeista Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvada Nr. 869. 2012-02-22 prokuroras ginantis viešąjį interesą kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos priimtus aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pažeidžiant teisės aktus. 2013-04-29 Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-788-480/2013 prokuroro ieškinį atmetė. Teismas 2013-04-29 sprendime pasisakė, kad „M. N. ir A. N. 2004 m. gegužės 4 d. sutikimai, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos S. N., neatitiko tuo metu galiojusios Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms, buvo sudaryti pasibaigus įstatyme nurodytam terminui, o S. N. negalėjo būti perleidimo sutarčių ir iš jų kylančių teisinių santykių subjektų, tačiau paminėtų įstatymo nuostatų prasme jie nelaikytini notariškai patvirtinta sutartimi, pagal kurią buvo galima perleisti teisę atkurti nuosavybės teises, nes aptariamos teisės perleidimas vienašalio sandorio pagrindu pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą nebuvo galimas, kaip nurodė ir notarė, ir tvirtina pačios pretendentės, vienašaliu sandoriu minėtos pretendentės išreiškė valią nepretenduoti į tolimesnį nuosavybės teisių atkūrimą <...>". Iš to darytina išvada, kad pretendentės M. N. ir A. N. atsisakė pretenduoti į tolimesnį nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau tai dar nereiškia, kad jos savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido pareiškėjui. Įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui. Vadovaujantis šia nuostata A. N. ir M. N. 2004-05-04 notaro patvirtintais sutikimais negalėjo perleisti savo teisių atkurti nuosavybės teises į žemę S. N.. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus S. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0910 ha buvusios savininkės O. N. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę ir į 0,0182 ha buvusios savininkės A. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę. Pažymėtina, kad vadovaujantis J. L. 1939-11-03 testamentu S. N. nepriklauso atkurti nuosavybės teises į J. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, nes J. L. mirė iki žemės nacionalizacijos, o S. N. nėra nurodytas testamente kaip J. L. turto paveldėtojas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik asmenims, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Po buvusio savininko J. L. mirties iki 1940 m. nacionalizacijos žemę nuosavybės teisėmis valdė J. L. įpėdiniai, todėl nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į šių įpėdinių, kurių nuosavybės teisės buvo panaikintos nacionalizuojant turtą - turėtą žemę. Be to, pareiškėjas nenurodo kokias jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas. Pažymėtina, kad išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra tik tarpinis veiksmas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Individualiu administraciniu aktu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese yra laikomas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kuriuo administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia ar pasikeičia. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvada Nr. 869 buvo parengta į J. L. žemę, kuris mirė 1940-06-08, t.y žemės nacionalizavimo metu nebuvo žemės savininku, taip pat vadovaujantis Įstatymo 2 str. 1 d., kad atkurti nuosavybės teises į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą turtą pirmiausia turi asmuo, kuris buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, ši išvada parengta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog skundžiamas įsakymas turėjo būti ginčytas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas paliktinas nenagrinėtas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-17 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-154 buvo pripažinta netekusios galios Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvada Nr. 869 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-30 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-541 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvados Nr. 869 pakeitimo“ (b. l. 7, prijungta J. L. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.73B).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).
Taigi tiesiogiai teismui gali būti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises, o iki tokio sprendimo priėmimo priimti kiti sprendimai turi būti skundžiami laikantis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (LVAT teisėjų kolegijos 2008-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-230/2008, 2008-09-18 nutartis administracinėje byloje AS556-522/2008, 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-88/2009; 2013-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).
Šiuo atveju ginčas kyla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-17 įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-154 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo pripažinta netekusios galios Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvada Nr. 869 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-30 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-541 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-02-22 išvados Nr. 869 pakeitimo“. Ši išvada ir jos pakeitimai parengti žemės reformos vykdymo metu iki sprendimų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą priėmimo. Todėl konstatuotina, jog ginčijamu įsakymu nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, tačiau tik buvo panaikinta išvada, kuri sudarė sąlygas ateityje priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl ginčijamam Įsakymui apskųsti, pagal šiuo metu galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nepažeidžia ir apskritai nepaneigia asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007), kadangi teisinis reguliavimas suteikia teisę asmeniui, manančiam, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, bei išnaudojusiam visas kitas prieinamas teisinės tvarkos atstatymo priemones, ginti savo teises ar laisves teisme (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1-4 d.; ABTĮ 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, jog ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti minėtą teisinę problemą, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-09 nutartį administracinėje byloje A143-191/2010).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamojo įsakymo neskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o skundą teikė tiesiogiai teismui.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis numato, jog skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Tai reiškia, kad klausimą dėl skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) padavimo termino atnaujinimo sprendžia tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Pripažinęs skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali šį terminą atnaujinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, todėl pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Šios institucijos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas teismui (ABTĮ 32 str., Žemės reformos įstatymo 18 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. N. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.