- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- A15.-63-853/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00010-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-63-853/2021 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00010-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 16.9.7.2; 16.9.10; 21.9.10 (S)
2021 m. vasario 2 d.
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2020 m. lapkričio 13 d. 3.56 val., Mažeikiai, M. Daukšos g. 23c, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos policijai nepranešęs pasišalino. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padaryta 300,00 Eur žala. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kai padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad pats davė A. S. pavairuoti transporto priemonę, teigdamas, jog ji parduodama už 1500 Eur. Tada A. S. važiavo atbuline eiga nuo kalnelio, ir nematė stovinčio jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ bei su kabliu kliudė jam priklausantį automobilį. Žala jam atlyginta ir jis jokių pretenzijų A. S. neturi.
Teismo posėdžio metu transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė K. B. paaiškino, kad ji paskolino „Audi“ automobilį kaimynui A. V.. Nuvažiuoti į Klaipėdą pas medikus. Vakare kaimynas dar sakė, jog turi reikalų, o naktį ją informavo, jog įvyko įvykis. Jai jokia žala nepadaryta. Transporto priemonę ji jau atsiėmė. Jokių pretenzijų A. S. ji neturi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 3000,00 Eur).
A. S. kaltė padarius administracinius nusižengimus yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 73-ANR_P-214-2021; tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės; K. B. ir A. V. paaiškinimais; eismo įvykio vietos schema ir pridedamomis foto lentelėmis, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai; Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0120000632416; VĮ Regitra duomenų bazės informacija apie transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopija; 2020 m. rugpjūčio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. B.; Sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo bei leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kuriais automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas teisėtai savininkei K. B.; administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. paaiškinimu, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, taip pat teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo paaiškinimais; duomenimis apie A. S. baustumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Šioje byloje nustatyta, kad A. S. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tai patvirtino pats A. S., eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenys, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai bei nukentėjusiojo duoti parodymai.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).
A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį nusižengimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (A. S. suvokė, jog padarė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (automobiliai), tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos), asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir A. S. už nusižengimus skirtinos baudos, jų dydį nustatant straipsnių sankcijose numatytų šių nuobaudų minimumui.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis gali būti konfiskuotinas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal bylos duomenis, A. S. vairavo K. B. priklausančią transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į tai, jog A. S. transporto priemone pasinaudojo be jos savininkės, t. y. K. B. žinios, teismas sprendžia, jog už nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 1 dalyje, netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę ir nekonfiskuoti teisės pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl K. B. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuotina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 ir 627-637 straipsniais, teismas
nutaria:
A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą;
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 2 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 2 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Išaiškinti A. S., kad paskirtą baudą turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20125473239.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.