- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-543-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č.
- Skolininkas
- L. Č.
- Kreditorius
- Ž. K.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko ir suinteresuoto asmens L. Č. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-430-730/2009 pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą skolininkei L. Č. , išieškotojas Ž. K. , dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš skolininkės priteisti 3 849 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/05/00237 vykdė išieškojimą dėl skolininkei priklausančio turto pardavimo priverstine tvarka išieškotojo naudai. 2008-04-30 sprendimu buvo nustatyta, kad skola sumokėta. Skolininkei 2008-10-02 buvo išsiųstas siūlymas sumokėti 3 849 Lt vykdymo išlaidų, tačiau nustatytu terminu skolininkė šių išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl jų priteisimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-12 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, priteisė antstoliui iš skolininkės 2 259 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad antstolis priverstinai vykdė sprendimą, todėl jam turi būti atlygintos vykdymo išlaidos. Tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti vykdymo išlaidos turi būti mažinamos. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartis buvo pateikta vykdyti 2005-03-25, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintai Sprendimų vykdymo instrukcijai, todėl vykdymo išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal šią Instrukciją. Teismas pažymėjo, jog 2008-04-30 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad skolininkė prievolę išieškotojui įvykdė 2005-04-05, antstolis apie tarp šalių vykstantį teisminį procesą žinojo, antstolio darbo sąnaudos iki 2005-04-05 buvo nedidelės, todėl antstolio atlyginimas turi būti mažinamas iki minimumo. Skolininkė buvo informavusi antstolį apie teisminį procesą, prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, teismas pripažino, jog po 2005-04-05 antstoliui nebuvo pagrindo atlikti vykdymo veiksmų, todėl antstolis neturi teisės į po 2005-04-05 atsiradusių vykdymo išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 60 Lt vykdymo išlaidų už nuorašų darymą. Teismas nurodė, jog mokestis už dokumentų nuorašus skaičiuojamas tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo prašo išduoti nuorašus, o byloje nėra įrodymų, kad skolininkė prašė papildomai išduoti byloje esančių įrodymų nuorašus.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-12 nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad priverstinis skolos grąžinimas buvo išprovokuotas, valstybės institucijų veiksmai iki priverstinio išieškojimo per varžytynes nedavė jai teisės apsiginti teisme nuo kreditoriaus, todėl ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl priverstinio vykdymo išlaidų priteisimo. Taip pat skolininkė nurodo, kad nuo 2005-04-06 varžytynės buvo skelbtos keturis kartus, antstolis žinojo, kad ginčijama paskolos dalis, tačiau bylos nesustabdė. Antstolio veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Apeliantė nurodo, kad ji negavo 2008-10-02 pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas. Apeliantė nurodo, kad valstybės institucijų neveikimas, būtinų sprendimų nepriėmimas laiku, antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais yra pagrindas, leidžiantis priverstinį išieškojimą laikyti išprovokuotu dėl kreditoriaus kaltės.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad neaiškus ir nesuprantamas antstolio atlyginimo skaičiavimas, neaišku, kodėl išieškotina 30 100 Lt suma buvo išskaidyta į dvi dalis. Pareiškėjas nurodo, kad minimalus antstolio atlyginimas, kai išieškotina suma 30 100 Lt, yra 3 000 Lt, o ne 1 900 Lt. Taip pat nurodo, kad administravimo išlaidos yra ne 280 Lt, o 350 Lt nuo išieškotinos 30 100 Lt sumos. Apeliantas nurodo, jog negalima sutikti su teismo išvada, kad po 2005-04-05 vykdymo veiksmų atlikti nebuvo pagrindo, kadangi pagal CPK V skirsnį išieškojimas vykdymo procese nebuvo sustabdytas. Taip pat apeliantas pažymi, kad nesutinka su teismo išvada dėl nuorašų darymo. Apeliantas nurodo, kad vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims yra siunčiami patvarkymo nuorašai ir antstolis turi teisę į išlaidas, susijusias su dokumentų nuorašų išdavimu.
Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0091/05/00237 vykdė išieškojimą iš skolininkės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį Nr. 80-6N/2004 dėl skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo priverstine tvarka. 2008-07-31 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. 2008-10-02 registruotu laišku skolininkei išsiųstas siūlymas sumokėti 3 849 Lt vykdymo išlaidų, tačiau iki nustatyto termino skolininkė vykdymo išlaidų nesusimokėjo, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs teismo sprendimo gera valia, privalo atlyginti antstoliui visas priverstinio vykdymo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje skolininkė sprendimą įvykdė jau priverstinio vykdymo metu, skolininkė turi pareigą atlyginti vykdymo išlaidas, todėl skolininkės atskirasis skundas atmestinas. Skolininkės atskirojo skundo argumentai dėl išprovokuoto skolos grąžinimo atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Teismo sprendimo vykdymo funkcijas atlieka antstolis, už jų vykdymą jis turi teisę gauti atlyginimą. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdo savanoriškai, jam bus atlygintos jo turėtos vykdymo išlaidos. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią Instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šioje Instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skaičiuojant vykdymo išlaidas turi būti vadovaujamasi teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kadangi nutartis buvo pateikta vykdyti 2005-03-25, t. y. iki įsigaliojant naujai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintai Sprendimų vykdymo instrukcijai. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog skolininkė rūpinosi skolos grąžinimu, ir atsižvelgdamas į tai, kad iki skolos grąžinimo iki 2005-04-05 antstolio sąnaudos buvo nedidelės, antstoliui priteistiną atlyginimą sumažino iki minimumo. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo nutarties pateikimo vykdyti 2005-03-25 iki skolos grąžinimo 2005-04-05 antstolio sąnaudos buvo nedidelės, be to, skolininkė pati pervedė išieškotojui visą skolą. Tačiau kolegija nesutinka su antstolio atlyginimo bei bendrųjų vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo motyvais, jog neaišku, kokiu pagrindu išieškotina suma išskaidyta į dvi dalis. Pripažinus, kad antstolio atlyginimas mažintinas iki minimumo pagal išieškomą 30 100 Lt sumą, minimalus antstolio atlyginimas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę yra 3 000 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcija, 1 lentelė, išieškoma suma nuo 30 000 Lt iki 50 000 – 3 000 Lt) . Analogiškai pagal 30 100 Lt išieškomą sumą bendrosios vykdymo išlaidos yra 350 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcija, 1 lentelė, išieškoma suma nuo 30 000 Lt iki 50 000 – 350 Lt).
Teismas, iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nurodė, kad skolininkė prievolę įvykdė 2005-04-05, todėl po 2005-04-05 vykdymo veiksmų atlikti nebuvo pagrindo. Kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė prievolę išieškotojui įvykdė 2005-04-05, antstolis apie prievolės įvykdymą žinojo, todėl vykdomoji byla turėjo būti užbaigta (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai priteisė tik vykdymo išlaidas iki 2005-04-05.
Dėl vykdymo išlaidų, susijusių su nuorašų darymu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 1–3 punktuose nustatytas mokestis už antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimą ir tam tikro formato lapo kopijos kaina netaikomi privalomai pagal Civilinio proceso kodekso normas siųstinam dokumentui. Aplinkybė, kad proceso įstatymas nustato, kad vykdymo proceso šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims antstolis privalo išsiųsti patvarkymų nuorašus, nereiškia, kad patvarkymo nuorašų darymas visais atvejais turi būti apmokėtas kaip atskiras vykdymo veiksmas. CPK 605 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarką, nurodyta, kad nustatytais atvejais antstolis savo patvarkymus, jeigu yra galimybė, iš karto įteikia suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčia registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną, taigi sistemiškai aiškinant Civilinio proceso kodekso normas akivaizdu, kad negalima privalomai siunčiamo patvarkymo nuorašo darymo laikyti atskiru vykdymo veiksmu Sprendimų vykdymo instrukcijos 3.42 punkto prasme. Atlyginimas už atskirą procesinį veiksmą – patvarkymo surašymą – yra nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. 3 lentelėje nurodytos sumos, kai antstoliui sumokama už konkretų vykdymo veiksmo atlikimą, neapima tik šioje lentelėje nenurodytų faktinių išlaidų – pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimų visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitų išlaidų, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas. Už tą patį vykdymo veiksmą negali būti imamas mokestis, nustatytas už kelis atskirus vykdymo veiksmus, t. y. pagal kelis 3 lentelės punktus. Teisėjų kolegijos nuomone, šios privalomai siunčiamų patvarkymų nuorašų darymo išlaidos patenka į bendrųjų vykdymo išlaidų turinį. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą. Analogiškai byloje dalyvaujantiems asmenims išduodamų ar išsiunčiamų teismo sprendimų nuorašų (CPK 275 str. 1 d.) darymo išlaidos yra kompensuojamos žyminio mokesčio.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, atsižvelgiant į minimalų antstolio atlyginimą bei bendrąsias vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę, padidinat priteistas vykdymo išlaidas iki 3 579 Lt (CPK 337 str. 4 p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį pakeisti.
Priteistas antstoliui Giedriui Jonauskui vykdymo išlaidas iš L. Č. padidinti iki 3 579 Lt.