- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-1351-318/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11214-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso – 24000 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė G. N. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0277-0479, dėl to, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) personalo apskaitos specialistu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., kadangi, esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. leido aštuonioms darbuotojoms, tai yra V. K., S. G., A. P., Č. M., J. A., A. P., V. Č., Ž. Š. dirbti nelegaliai. Jos dirbo, nesudarius darbo sutarties bei nustatyta tvarka (vieną dieną iki numatytos darbo pradžios) apie darbuotojų priėmimą į darbą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutarimu G. N. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skyrė jam 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 24000 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių litų) baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą byloje Nr. A2.1.-11882-271/2013 ir maksimaliai sumažinti nutarimu paskirtą 24000 Lt baudą.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. N. teigia, kad skirdamas nuobaudą Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino jo tyčios turinio, darant šį pažeidimą, neatsižvelgė, kad jis prisipažino, pažeidimą padarė dėl neatsargumo.
Šalies argumentai
G. N. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, kad aplinkybės, jog jis rūpinasi tėvu, sergančiu sunkia širdies liga, bei išlaiko motiną, pažeidimą padarė pirmą kartą, negali būti vertinamos kaip ypatingai jo atsakomybę švelninančios. Pažeidėjo manymu, bendra baudos suma už tą patį, labai trumpą, netyčinį, pirmą kartą atliktą pažeidimą, dėl kurio jis gailisi ir prisipažino, neatitinka pažeidimo pobūdžio, todėl turėtų būti mažintina, jo atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Įstatymas iškelia aukščiau visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus atitinkančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nepripažino administracinę atsakomybę ypatingai švelninančia aplinkybe tai, kad G. N. rūpinasi senyvo amžiaus ligotais artimaisiais, ir jo atžvilgiu pagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
G. N. apeliacinis skundas netenkintinas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d. įtvirtina, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią bei kai yra Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Su inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir UAB „Texbaltic“ personalo apskaitos specialistas G. N. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad G. N. išlaiko sergantį tėvą ir motiną, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų.
Pagal teismų praktiką nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių pažeidimų, pažeidžiantis ne tik konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai („Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijos“, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) personalo apskaitos specialistu dirba nuo 2008 m. Taigi jis be jokios abejonės žinojo, jog su kiekvienu į darbą priimamu asmeniu privalu tuoj pat sudaryti darbo sutartį ir apie tai įstatymo nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad G. N. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir tyčia elgėsi neteisėtai. Nors pastarasis tvirtino, kad tik ką buvo sugrįžęs iš atostogų, todėl dėl didelio darbo krūvio sutarčių sudaryti nespėjo, tačiau teismui tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Nėra byloje ir tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad nustatytu laiku minėtoms darbuotojoms nepradėjus dirbti įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), šiai įmonei būtų atsiradusi didelė žala ir kad tie darbai, kuriuos pastarasis dirbo, pagal savo svarbą visuomenės interesui buvo kur kas svarbesni. Šiuo atveju įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai buvo įdarbintos net aštuonios darbuotojos, kurių socialinė apsauga, kol pažeidimas nebuvo nutrauktas, nebuvo užtikrinta.
Nors nelegalios darbuotojos iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, dirbo trumpą laiko tarpą, tačiau pažeidimo trumpas laikas šiuo atveju nėra susijęs su pažeidėjo pastangomis jį nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą G. N. įvertino, kad jis išlaiko neįgalius savo tėvus, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pagrįstai nustatė įstatyme numatytą minimalią nuobaudą. Nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad teismas nepakankamai įvertino, jog jis materialiai remia savo sergančius tėvus, nes kiekvieno vaiko pareiga padėti savo sergantiems ir seniems tėvams, o bylos duomenys nepatvirtina, kad G. N. materialinė padėtis yra sunki. Todėl dar kartą vertinti tas pačias nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Apylinkės teismo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda yra teisinga, atitinka pažeidėjo asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, pasekmes ir nėra aiškiai per griežta. Todėl nenustačius jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas G. N. atžvilgiu apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.